Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas doc. Aurelijus Veryga sako, kad mirčių statistika neatskleidžia tikrosios tabako produktų žalos visuomenei. Šiuo metu kaip tik vykdomas projektas, kuriuo siekiama išmatuoti socialinius ir ekonominius tabako gaminių vartojimo padarinius žmogui ir valstybei.
2011–2013 metais buvo vykdomas analogiškas projektas alkoholio vartojimo žalai įvertinti. Apskaičiuota, kad su alkoholio vartojimu susijusioms problemos spręsti valstybė kasmet išleidžia apie 700 mln. litų.
Turime atsižvelgti į tai, kiek dėl rūkymo sukeltų sveikatos problemų žmogus praranda produktyvių gyvenimo metų, kai būtų galėjęs dirbti, būti su šeima, mokėti mokesčius.
„Jei skaičiuotume ne vien tiesiogines išlaidas, bet ir gretutinę žalą, šis skaičius galėtų išaugti iki 1,5 mlrd. litų – tiek kasmet prarandame dėl to, kad geriame“, – konstatavo A.Veryga.
Jei jau skaičiuojame, tai viską
Skaičiuojant žalingų įpročių naštą valstybei apdorojama daugybė įvairiausių duomenų.
„Dažniausiai kalbama apie sveikatą, tačiau žalą patiria ne tik sveikatos sektorius. Mūsų tikslas – paskaičiuoti bendresnį rodiklį, kiek mums tai kainuoja galutinėje sąskaitoje. Tarkime, turime atsižvelgti į tai, kiek dėl rūkymo sukeltų sveikatos problemų žmogus praranda produktyvių gyvenimo metų, kai būtų galėjęs dirbti, būti su šeima, mokėti mokesčius“, – aiškino A.Veryga.
Plikas mirčių skaičius, nors žmogaus gyvybė ir pati didžiausia vertybė, pasako palyginti nedaug. Reikėtų į statistinę mirtį nuo rūkymo sukeltų ligų pažvelgti plačiau: kokio amžiaus žmogus numirė, kiek laiko sirgo, kiek kainavo jo gydymas, reabilitacija, slauga ar neįgalumo pensija?
„Juk daug kas išgyvena po infarktų ar onkologinių susirgimų“, – pažymėjo pašnekovas.
Be to, būtina atkreipti dėmesį, kokią žalą patyrė žmogaus buvęs darbdavys? Koks buvo vidutinis darbuotojo atlyginimas iki ligos?
Reikėtų neužmiršti ir specialiųjų tarnybų darbo, juk pareigūnai vyksta gesinti gaisrų, kilusių neatsargiai rūkant lovoje.
Moterų iki 25 metų amžiaus grupėje rūkančiųjų skaičius per pastaruosius 20 metų išaugo penkis šešis kartus.
„Derėtų paskaičiuoti ir kiek vaikų serga ligomis, susijusiomis su pasyviu rūkymu, tarkime, bronchine astma ar kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Neužmirškime ir to, kad rūkančioms moterims iškyla didesnė nevaisingumo grėsmė. Vyrų vaisingumas irgi pažeidžiamas per rūkymą. Todėl daugėja nevaisingų porų. Aišku, negalime visko suversti vien rūkymui, tačiau ryšys tikrai yra“, – įsitikinęs A.Veryga.
Rūkymo pasekmės – po 20 metų
Rodikliai, reikalingi rūkymo žalai išmatuoti, suvedami į didžiulė „Excel“ lentelę. A.Veryga šiandien dar nedrįsta prognozuoti, koks bus šio analitinio darbo rezultatas. Tikėtina, kad tabako gaminių žala bus mažesnė nei alkoholio, nes stipriųjų gėrimų vartojimas mūsų visuomenėje paplitęs plačiau.
Statistikos departamento duomenimis, 2013 metų pabaigoje gydymo įstaigų apskaitoje iš viso buvo 3,4 tūkst. asmenų, sirgusių alkoholine psichoze, ir 47,9 tūkst. – lėtiniu alkoholizmu.
„Tabako gaminius Lietuvoje vartoja maždaug trečdalis gyventojų, alkoholis – kur kas didesnė problema. Be to, vartojant alkoholį dažniausiai mirštama dėl išorinių priežasčių: avarijų ar neatsargaus elgesio darbe. Rūkymo pasekmių tenka palaukti ilgiau – vidutiniškai apie 20 metų“, – lygino A.Veryga.
Neužmirškime ir to, kad rūkančioms moterims iškyla didesnė nevaisingumo grėsmė. Vyrų vaisingumas irgi pažeidžiamas per rūkymą.
Maždaug tiek laiko reikia, kad užkietėjęs rūkalius susirgtų plaučių vėžiu. Pastebima, kad su rūkymu susijusiomis ligomis sergančių pacientų amžius jaunėja. Šią tendenciją lemia faktas, kad rūkyti pradedama vis ankstyvesniame amžiuje
„Moterų iki 25 metų amžiaus grupėje rūkančiųjų skaičius per pastaruosius 20 metų išaugo penkis šešis kartus, – konstatavo A.Veryga. – Vadinasi, jei žmogus pradėjo rūkyti 13-os, teoriškai plaučių vėžiu jis gali susirgti vos 30–35 metų.“
Rūkymas turi įtakos ir spartesniam širdies bei kraujagyslių ligų vystymuisi.
Rizikavo, tai tegul patys ir gydosi?
Sveiką gyvenimo būdą propaguojantys visuomenės nariai vis dažniau kelia klausimą: ar valstybė privalo apmokėti gydymo išlaidas tiems, kurie žalingais įpročiais sąmoningai kenkė savo sveikatai?
A.Veryga įsitikinęs, kad, jei rūkaliui, susirgusiam plaučių vėžiu, tektų pačiam dengti gydymo išlaidas, besigydančiųjų būtų vos vienas kitas: „Žmonės net neįsivaizduoja, kiek tas gydymas kainuoja: neužtektų net pinigų už parduotus namus.“
Kai kuriose pasaulio šalyse, pavyzdžiui JAV, galioja savanoriško draudimo sistema. Jei priklausai kokiai nors rizikos grupei, tarkime, rūkai, tavo draudimo įmoka automatiškai didėja.
„Tačiau ši sistema sveikatos sektorių įklampina į tam tiktas problemas. Gydytojas tampa teisėju, o jis tokiu būti nenori, tačiau turi vertinti ir skaičiuoti rizikas. Tada atsiranda kyšių tikimybė ir t.t.“ – svarstė A.Veryga.
Tai – milžiniška žala palyginti su ta tariame ekonomine verte, kurią esą sukuria tabako pramonė.
Jo įsitikinimu, viena efektyviausių priemonių surinkti daugiau mokesčių, o tuo pat metu ir mažinti rūkančių žmonių skaičių, yra akcizo tabako gaminiams didinimas: „Skaičiuojama, kad 10 proc. išaugus cigarečių kainai, vartojimas krenta maždaug 3–4 proc.“
Suomiai užsimojo išvyti tabako verslą
A.Veryga atkreipia dėmesį, kad skaičiuojant ne tik piktybinius navikus, tačiau visas su rūkymu susijusias ligas, jos kasmet pražudo apie 7 tūkst. šalies gyventojų.
„Tai – milžiniška žala palyginti su ta tariame ekonomine verte, kurią esą sukuria tabako pramonė. Tabako sektoriuje Lietuvoje dirba apie 400 žmonių: paskaičiuokime, kiek vienam dirbančiajam tenka mirčių, – paragino A.Veryga. – Ar etiška ir normalu išlaikyti ir skatinti verslą, kuris tikslingai ir sąmoningai kuria produktą, nuo kurio miršta žmonės?“
Savo piliečiais besirūpinanti valstybė, jo manymu, turėtų išstumti tokį verslą. Pavyzdžiui, Suomija yra oficialiai paskelbusi, kad tabako pramonę iš savo šalies eliminuos iki 2040 metų.
Rusija, Kinija – tai didžiulės rinkos, kur visiems seilė tįsta įlįsti ir daryti pinigus.
„Papurškus nuodų, tabako gamintojai kaip kolorado vabalai kraustosi ten, kur patogiau ir paprasčiau dirbti. Rusija, Kinija – tai didžiulės rinkos, kur visiems seilė tįsta įlįsti ir daryti pinigus. Tačiau net Rusijoje nesiseka prisikasti iki galo“, – pasidžiaugė A.Veryga.
Rusija irgi ėmėsi griežtų kontrolės priemonių
Rusija anksčiau buvo laikoma svarbia augančia rinka tabako pramonei: šalyje buvo daug rūkančiųjų, linkusių pereiti prie vakarietiškų rūkalų vartojimo, bet nuo birželio 1-osios šioje šalyje bus uždrausta rūkyti restoranuose, kavinėse ir viešbučiuose.
Per pirmąjį šio proceso etapą Rusija pernai uždraudė rūkyti viešajame transporte, taip pat viešose erdvėse – mokyklose, administracijos pastatuose, ligoninėse.
Griežtas naujas įstatymas taip pat draudžia bet kokią tabako reklamą ir reikalauja, kad cigarečių pakeliai būtų paslėpti nuo pirkėjų prekybos vietose. Rūkantieji turės rinkti iš prekinių ženklų sąrašo be paveikslėlių arba logotipo.
„Šis įstatymas prieš rūkymą yra vienas griežčiausių pasaulyje“, – sakė bendrovės „British American Tobacco“ viešųjų ryšių direktorius Rusijoje Aleksandras Liutyj.
Papurškus nuodų, tabako gamintojai kaip kolorado vabalai kraustosi ten, kur patogiau ir paprasčiau dirbti.
Kaip rodo valstybinės statistikos agentūros „Rosstat“ duomenys, 143 mln. gyventojų turinčioje Rusijoje rūkančiųjų yra apie 40 mln.
Šioje šalyje kasmet apie 400 tūkst. žmonių miršta nuo ligų, susijusių su rūkymu.
Lietuviai surūko daugiau
Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, per praėjusius metus vienas šalies gyventojas vidutiniškai surūkė 47 (2012 m. – 45) mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse įsigytus cigarečių pakelius, o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas – 55 (2012 m. – 53).
2013 metais cigarečių gamyba, palyginti su 2012 metais, padidėjo 0,5 proc., jų importas išaugo 2,9 proc., eksportas – 2,7 proc.
Tabako gaminių mažmeninės kainos 2013 metais, palyginti su 2012 metais, padidėjo 4,6 proc. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo 2013 metų kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
2012 metais tabako gaminių Lietuvoje parduota už 350,5 mln. eurų. Nelegali tabako rinka svyravo tarp 32 ir 41 proc. visos tabako rinkos.
Bendrovė „Philip Morris Baltic“ pagal sumokamų mokesčių į valstybės biudžetą dydį užima antrą vietą. 2014 metų sausį-kovą tabako gaminių bendrovė sumokėjo 134,9 mln. litų mokesčių.
