„Atsižvelgiant į karščius, virusas ne už ilgo turėtų pasirodyti Europoje. Bet jis neturėtų patekti į Lietuvą, nes mes neturime tiesioginių skrydžių su Afrika. Nemanau, kad dabar žmonės labai intensyviai keliauja po Centrinę ar Vakarų Afriką – ten, kur yra Atogrąžų miškas, beždžionės, šikšnosparniai, ėdantys vaisius, kur yra didelė tikimybė, kad žmonės užsikrės“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ sakė A. Stankevičius.
„Jeigu nėra sergančių žmonių, tai jis iki Lietuvos tikrai neatkeliaus. Prancūzijos kolonija buvo Afrikoje, ten iki šiol palaikomi artimi ryšiai, dažnai giminės skrenda vieni pas kitus, ten pavojus yra labai realus“, – aiškino jis.
Pagamintos yra tik eksperimentinės vakcinos
Ebolos virusas yra pavojingas ir mirtinas tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Jis plinta tiesioginio kontakto būdu per įvairius skysčius: natūralų prakaitą, seiles, kraują, šlapimą, spermą – per visus natūralius fiziologinius skyčius.
„Dabar jau yra vakcinos. Bet jas sudėtinga išbandyti ir ne viskas pavyksta, todėl jos dar nėra oficialiai registruotos. Pagamintos yra tik eksperimentinės vakcinos. Bet pagrindinė problema – gamtinis židinys. Virusas į žmonių populiaciją pateko iš gyvūnų. Gyvūnams iki šiol nėra jokios vakcinos, todėl pastoviai išlieka pavojus, kad atsiras nauji židiniai“, – sakė A. Stankevičius.
Pirmą kartą Ebolos virusas, kilęs iš Kongo, aptiktas 1976 m. Tačiau jo šaknų yra ir Sudane, ir Tajo miške, Zaire. Mirtingumo lygis užsikrėtus šiuo virusu yra 50 proc., nors viruso istorijoje buvo atvejų, kada lygis pasiekė visus 100 proc.
