Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 20d. 09:13

Modernūs būdai, neleidžiantys mums kentėti skausmo ir kodėl operacijos metu toks svarbus anesteziologo darbas

Operacija
123RF.com nuotr. / Operacija

Įprasta manyti, kad įvairūs pasauliniai atradimai ir nauji vėjai Lietuvą pasiekia gerokai vėliau. Tačiau istorija liudija, kad medicinos lygis mūsų šalyje visada buvo aukštas ir neatsiliko nuo Vakarų Europos. Pavyzdžiui, anestezija Lietuvoje, naudojant eterį ir chloroformą, pradėta taikyti 1847 m. – tik metais vėliau, nei JAV ją pirmą kartą panaudojo odontologas Williamas T. G. Mortonas. Moderniais gydymo būdais bei medicinos naujovėmis galime didžiuotis ir dabar.

Vargu ar šiais laikais rasime odontologą, kuris pasiūlys „šiek tiek pakentėti“ traukiant dantį. O jeigu toks ir būtų, prie jo kabineto eilės tikrai nebus. Mes nebenorime kentėti skausmo, o šiuolaikinė medicina leidžia ne tik operacijų, bet ir įvairių diagnostinių tyrimų metu patirti kuo mažiau diskomforto.

Apie mitus, kuriais vis dar apipinta anestezija bei šiuolaikinės anestezijos būdus ir modernias priemones kalbamės su „Baltijos Amerikos klinikos“ anesteziologu gyd. Vidmantu Kurpiumi.

Organizatorių nuotr./Gydytojas anesteziologas Vidmantas Kurpius
Organizatorių nuotr./Gydytojas anesteziologas Vidmantas Kurpius

– Kokį šalutinį poveikį gali sukelti narkozė bei nuskausminamieji?

– Šalutiniai poveikiai labai priklauso nuo anestezijos rūšies. Ar tai yra bendra anestezija, kai pacientas yra visiškai be sąmonės, ar tai būtų regioninė anestezija, kai taikoma tik dalinė nejautra. Bendros anestezijos atveju dažniausios galimos problemos – tai pykinimo ir vėmimo tikimybė, kurią gali sukelti anestezijai naudojami vaistai.

Tačiau kalbant apie šiuolaikinę anesteziją ir inovatyvius vaistus, kurie yra saugūs, ši tikimybė išlieka labai maža ir mes labai retai susiduriame su tokiu šalutiniu vaistų poveikiu. Paprastai po šių vaistų pacientai greitai atsigauna ir jų savijauta būna gera.

Anestezija yra ta vieta, kur negalima klysti.

Bendrai anestezijai sukelti naudojami modernūs inhaliaciniai anestetikai, kuriuos pacientas įkvepia, beveik neturi šalutinio poveikio. Kita anestezijai naudojamų vaistų grupė – intraveniniai anestetikai – veikia ypatingai trumpai. Nustojus leisti jie nebeveikia, tad dingsta ir bet koks galimas šalutinis jų poveikis.

Galima kalbėti apie nežymų liekamąjį inhaliacinių vaistų poveikį, kurie nenustoja veikti iš karto. Pabundus po narkozės, tie vaistai dar keletą valandų lieka organizme. Per tą laiką pacientas gali jausti mieguistumą, galvos svaigimą, bendrą silpnumą. Kuo ilgesnė ir sudėtingesnė operacija, tuo ilgiau gali trukti tokia savijauta.

– Ar narkozė gali sukelti kokias nors komplikacijas?

– Kaip jau minėjau, šiuolaikiniai vaistai yra labai modernūs ir saugūs, tačiau visada išlieka tikimybė, kad pacientas gali būti alergiškas vaistams. Tai nutinka labai retai, 1-2 pacientams iš šimto, tačiau tam tikros komplikacijos, iškilus alerginėms ar anafilakcinėms reakcijoms į vaistus, yra neišvengiamos. Dažniausiai tai nutinka darant bendrą narkozę, kai tenka naudoti daug instrumentų, norint pacientą prijungti prie narkozės aparato. Vedant kvėpavimo vamzdelį į plaučius galimos neišvengiamos kvėpavimo takų komplikacijos, pavyzdžiui, bronchų spazmai, tačiau anesteziologai moka ir gali valdyti tas komplikacijas.

Vienas iš mitų, kad pasikartojančios anestezijos daro įtaką organizmui.

– Klysti žmogiška, klaidų pasitaiko ir medicinoje. Kokias klaidas gali padaryti anesteziologas?

– Anestezija yra ta vieta, kur negalima klysti. Mes stengiamės daryti viską, kad užkirstume kelią toms klaidoms. Pacientą apžiūrime, su juo kalbamės ir stengiamės surinkti visą informaciją apie jo sveikatos būklę, ligas, ar yra buvusių alergijų vaistams.

Klaidos gali nutikti per aplaidumą, jeigu kažko nepadarome ir neapgalvojame, neatkreipiame dėmesio į svarbias detales. Pavyzdžiui, pamirštame paklausti apie vartojamus vaistus. Tarkime, prieš darant regioninę nejautrą ir leidžiant vaistus į stuburą labai svarbu paklausti paciento, ar jis nevartoja kraują skystinančių vaistų. Nes tokiu atveju dūrio metu gali prikraujuoti į nugaros smegenis ir žmogui gali tiesiog paralyžiuoti kojas. Čia būtų didelė aplaidumo klaida, kurią galėtų padaryti anesteziologas, neišsiaiškinęs, kokius vaistus pacientas vartoja.

Partnerio nuotr./Operacija
Partnerio nuotr./Operacija

– Kartais žmonėms tenka ištverti daug operacijų. Kiek narkozių per gyvenimą yra nekenksminga patirti?

– Šioje vietoje yra sukurta daug mitų ir vienas iš jų – kad pasikartojančios anestezijos daro įtaką organizmui. Yra atlikta daug tyrimų, siekiant išsiaiškinti, ar anestetikai, skirti sukelti bendrajai narkozei, daro įtaką atminčiai bei kognityvinėms funkcijoms. Tačiau nenustatyta, kad šiuolaikiniai modernūs anestetikai taip toksiškai veiktų smegenis, kad trikdytų atmintį.

Tai saugūs vaistai, nesukeliantys ilgalaikių liekamųjų reiškinių, ypač atminties sutrikimo. Tokius dalykus gali lemti kitos gretutinės pacientų ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos, galvos smegenų kraujagyslių ligos, aterosklerozė, buvę insultai. Žinoma, žmonės nerimauja ir dažnai klausia, ar jiems po narkozės nesutriks atmintis, ir tai yra normalus nerimas, tačiau vaistai nėra toksiški.

– Kas lemia šios paslaugos kokybę?

– Anestezijos saugumui labai svarbu gydytojo ir personalo kvalifikacija ir kompetencija. Nes kad ir kokias inovatyvias technologijas bei prietaisus turėtų medicinos įstaiga, be žmonių kompetencijos tai neužtikrintų paslaugų kokybės.

Kalbant apie inovatyvius prietaisus ir šiuolaikinius vaistus, reiktų paminėti, kad „Baltijos Amerikos klinikoje“ turime viską, ko reikia, kad atliktume saugią ir kokybišką anesteziją ir mūsų pacientai būtų saugūs. Naudojame pačius geriausius, šiuolaikinius, inovatyvius vaistus, kurie naudojami visame pasaulyje.

Vienas iš šiuolaikinės medicinos įrangos pavyzdžių, kurie labai padeda anestezijai ir palengvina darbą, tai modernus videolaringoskopas. Šis prietaisas naudojamas operacijų metu pacientą prijungiant prie narkozės aparato, įvedant vamzdelį į plaučius, kad būtų užtikrintas kvėpavimas. Tai yra būtina procedūra, tačiau kartais ją atlikti būna labai sunku, ypač su senosios kartos laringoskopais, kurie dažnai sužalodavo kvėpavimo takus arba nuskeldavo dantis.

Kad ir kokias inovatyvias technologijas bei prietaisus turėtų medicinos įstaiga, be žmonių kompetencijos tai neužtikrintų paslaugų kokybės.

Naujasis inovatyvus videolaringoskopas su integruota videkamera ir aukštos kokybės vaizdo monitoriumi labai tiksliai vizualizuoja visus kvėpavimo takus ir leidžia dokumentuoti procedūros eigą realiu laiku. „Baltijos Amerikos klinika“ vienintelė Lietuvoje tokį modernų videolaringoskopą naudoja kiekvienos operacijos metu, kai taikoma bendra narkozė. Tokia įranga, nors ir labai brangi, bet gydytojams labai palengvina darbą ir padeda išvengti nemalonių komplikacijų.

Gamintojo nuotr./Videolaringoskopas
Gamintojo nuotr./Videolaringoskopas

– Kokių operacijų metu naudojamas videolaringoskopas?

– Videolaringoskopas naudojamas operacijų metu, kai taikoma bendra narkozė ir turime pacientui į plaučius įvesti vamzdelį. Kadangi žmogus pats nekvėpuoja, per vamzdelį jį prijungiame prie narkozės aparato ir tiekiame į plaučius oro mišinį bei inhaliacinius anestetikus. Tokia yra anestezijos technika ir mes turime užtikrinti pacientų kvėpavimo takų saugumą.

Tokie yra kasdieniai anesteziologų veiksmai, kurie naudojant seną įrangą gali sukelti daug komplikacijų. Reikia pasidžiaugti, kad modernūs prietaisai, kuriuos turime savo klinikoje, keičia komplikacijų ir šalutinių poveikių dažnį. Ir tai yra tik vienas iš tokių pavyzdžių, nekalbant jau apie modernius narkozės aparatus, kurie saugiai ventiliuoja plaučius ir nesukelia jų traumos.

Žmonės dabar gali rinktis ir džiugu, kad šiuolaikinė medicina turi ką pasiūlyti.

– Kokių procedūrų metu labiausiai reikalingas nuskausminimas?

– Šiais laikais stengiamasi, kad pacientas nebejaustų jokio skausmo ir jam nereikėtų kentėti. Lietuvoje toks supratimas pirmiausia atsirado būtent privačiose klinikose. Valstybinėse įstaigose tokios procedūros daug kur daromos be jokio nuskausminimo, tiesiog paprašoma paciento „šiek tiek pakentėti“. Taip bandoma taupyti vaistus ir resursus, tačiau toks požiūris Europoje, kur anestezija naudojama labai plačiai, jau nebesuprantamas.

Jeigu pacientui atliekama skausmingesnė procedūra, kuri sukelia diskomfortą, pavyzdžiui, diagnoztinės procedūros, gastroskopija, kolonoskopija, mes pacientus pamigdome, darome trumpalaikę intraveninę bendrąją anesteziją.

Anestezija mūsų klinikoje labai dažnai taikoma mažiems vaikams – juk jie nesileidžia, kad jiems išrautų dantuką ar gręžtų, tai jie taip pat yra pamigdomi ir dantukai sutaisomi be jokio streso ir skausmo.

Gamintojo nuotr./Videolaringoskopas
Gamintojo nuotr./Videolaringoskopas

– Žmonių jautrumas skausmui labai skirtingas. Kaip apskaičiuoti, kokios dozės nuskausminamųjų reikia pacientui?

– Visi žmonės yra tikrai labai skirtingi ir mes tai matome kasdien. Todėl vaistus dozuojame ne tik atsižvelgdami į paciento kūno masę, bet ir į bendrą vaistų poveikį bei reakciją. Tarkime, atliekame tą pačią operaciją panašiems pacientams, tačiau vienas po operacijos sako, kad labai skauda, o kitas – kad gali kentėti ir jam vaistų nuo skausmo nereikia. Tai akivaizdžiai parodo, koks yra nevienodas žmonių jautrumas skausmui ir skirtingas poreikis vaistams.

Narkozei sukelti vaistai kiekvienam pacientui dozuojami taip pat pagal svorį, tačiau irgi nevienodai veikia, todėl labai svarbu atsižvelgti į individualų kiekvieno žmogaus jautrumą. Atsižvelgdami į tai arba padidiname vaistų dozę, arba duodame net kelis skirtingus vaistus nuo skausmo tuo pačiu metu, kad pasiektume reikiamą nuskausminimą.

Gamintojo nuotr./Videolaringoskopas
Gamintojo nuotr./Videolaringoskopas

– Žmonės dažnai nori išvengti ne tik skausmo, bet įvairių nemalonių pojūčių chirurginių intervencijų metu – vaizdų bei garsų, ypač jautresni, todėl bevelytų šias procedūras praleisti miegodami. Kiek tai įmanoma ir reikalinga?

– Tikrai būna tokių žmonių. Daug operacijų mes galime atlikti naudodami tik regioninę nejautrą – ar vietinę, ar padaryti tik kojos ar rankos blokadą šalia periferinių nervų. Bet yra dalis žmonių, kurie yra jautresni, negali toleruoti jokių dūrių ir labai bijo, todėl jiems daroma bendra narkozė. Suprantama, kad ne kiekvienas žmogus gali matyti ir girdėti, kaip jam atliekama operacija, todėl jei nėra jokių medicininių priešparodymų, mes tokius pacientus migdome. Žmonės dabar gali rinktis ir džiugu, kad šiuolaikinė medicina turi ką pasiūlyti.

Dėkoju už pokalbį.

Remiamas turinys
Temos: 1 Sveikata

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:08
01:11
02:10

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką