Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 28d. 14:46

Mokslininkai: tikėtina, jog autizmas – autoimuninė liga

Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą
123RF.com nuotr. / Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą

Autizmas paliečia vieną iš 160 vaikų. Tai nėra retas sutrikimas, tačiau autizmo diagnostika vis dar yra paremta tik socialinių įgūdžių, pasikartojančio elgesio, apribotų pomėgių ir panašių faktorių įvertinimu. Tačiau ateityje tai gali pasikeisti – mokslininkai aptiko požymių, kad imuninės ląstelės puola autizmu sergančių žmonių ląsteles.

Autizmo priežastys nėra žinomos. Tiesą sakant, net pats mechanizmas nėra žinomas. Autizmas gali būti neįtikėtinai įvairus – kai kurie su šiuo sutrikimu gyvena visiškai nepriklausomai, dirba ir mokosi. Tuo tarpu kiti yra priversti visą gyvenimą praleisti su tėvais.

Nors kai kurie autizmo simptomai gali būti slopinami įvairiomis terapijomis ar vaistais, šis neurologinis raidos sutrikimas yra nepagydomas. Ir bus nepagydomas dar ilgą laiką, nes mokslininkai nežino nei autizmo mechanizmo, nei kas šį sutrikimą sukelia.

Mokslininkai palygino 25 autizmo sutrikimą turinčių žmonių smegenis su 30 neurologinių sutrikimų neturinčių žmonių smegenimis, paimtomis iš kūnų, paaukotų mokslui po mirties. Mokslininkai ieškojo požymių, kad imuninė sistema galėtų pulti smegenų ląsteles. Tyrėjai pastebėjo, kad du trečdaliai autizmo paliestų žmonių smegenų pasižymi perivaskuliniais limfocitų pakitimais – šie požymiai sveikų žmonių smegenyse nebuvo aptikti.

Mokslininkai pastebėjo, kad pakitimus sukelia vadinamosios T-ląstelės – imuninės sistemos ląstelės, atsakingos už pažeistų, mutavusių ir vėžinių ląstelių sunaikinimą. T-ląstelės suaktyvėja ir organizmą puolant virusams, tačiau mokslininkai jokių infekcijos požymių nepastebėjo. Taigi, jie mano, kad pakitimus sukelia vienas iš dviejų faktorių – nepastebėta infekcija arba T-ląstelių vykdomas puolimas prieš sveikas smegenų ląsteles.

Tikimasi, kad ateityje autizmą bus galima diagnozuoti pagal kraujo ir šlapimo mėginius.

Paprastai tariant, mokslininkai aptiko požymių, kurie leidžia spėti, jog autizmas gali turėti autoimuninės ligos požymių. Tiesa, išvadas daryti dar per anksti. Mokslininkai nežino priežastinių ryšių – ar autizmas ir galimai jį lydintys fiziologiniai pakitimai sukelia T-ląstelių reakciją, ar nenormali T-limfocitų reakcija sukelia autizmą ar kai kuriuos jų požymius.

Taigi, kitame tyrimo etape mokslininkai kurs genetiškai modifikuotus laboratorinius gyvūnus, kurie padės geriau išsiaiškinti, ką sukelia tokie pakitimai smegenyse. Svarbiausias mokslininkų tikslas – biožymenų identifikavimas. Tikimasi, kad ateityje autizmą bus galima diagnozuoti pagal kraujo ir šlapimo mėginius. Galiausiai, tai turėtų padėti surasti ir naują efektyvų gydymo būdą.

Jei paaiškės, kad autizmas yra autoimuninė liga, mokslininkai galės ištirti egzistuojančius tokių susirgimų gydymo būdus ir pažiūrėti, ar jie būtų veiksmingi įveikiant autizmą. Tačiau, žinoma, prireiks dar ne vienerių metų, kol aiškesnis autizmo mechanizmo paveikslas ims aiškėti.

Technologijos.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

21:34
06:33
01:02

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką