Jonas atsitokėjo tada, kai iš namų buvo išnešti visi nors kiek vertingesni daiktai, be to, už narkotikų vartojimą jam grėsė kalėjimas. Bėgdamas nuo belangės Jonas atsidūrė Vilkpėdės reabilitacijos centre.
„Teisėjas tai traktavo kaip mano pastangas pasikeisti, todėl už grotų nepasodino“, – pasakoja Jonas.
Būtent reabilitacijos centre jis susipažino su būsima žmona. „Ji nebuvo pacientė, tik dirbo toje srityje, – pabrėžia Jonas. – Ji rizikavo, bet, matyt, širdžiai neįsakysi.“
Metadonas man – kaip diabetikui insulinas. Neįsivaizduoju, ar mano organizmas įstengtų be jo gyventi, man tai būtų tolygu mirčiai.
Mylimoji ir dukters gimimas Joną paskatino dalyvauti metadono programoje: „Joje esu jau 14 metų. Metadonas man – kaip diabetikui insulinas. Neįsivaizduoju, ar mano organizmas įstengtų be jo gyventi, man tai būtų tolygu mirčiai.“
Įkūrė naują organizaciją
Jono pseudonimą narkotikus vartojęs vilnietis naudoja tam, kad apsaugotų šeimą nuo visuomenės pasmerkimo. Jono dukrai – 14-a. Apie tėvo kovą su priklausomybe paauglė nieko nežino.
„Galbūt papasakosiu po kelerių metų, kai ji bus brandesnė“, – svarsto Jonas ir apgailestauja, kad visuomenėje vyrauja stereotipas, kad narkotikų vartotojas yra neatsakingas žmogus.
Viešojoje erdvėje dominuoja neigiama informacija, dar labiau stigmatizuojanti ir taip labai pažeidžiamą visuomenės grupę. Narkomanijos temos dažniausiai įpinamos į kriminalinį kontekstą, populizmas ir politikavimas ima viršų prieš objektyvią informaciją. Vyrauja prokuroriška, kaltinamoji, baudžiamoji retorika.
„O tai nepadeda nei visuomenei, nei pažeidžiamiems žmonėms siekti teigiamų pokyčių“, – įsitikinęs Jonas.
Norėdamas laužyti stereotipus ir atstovauti narkotikus vartojančių žmonių interesams liepos 1-ąją jis įkūrė viešąją įstaigą „Resetas“.
Iki šiol buvo kalbama už mus, todėl girdėjosi daugybė su realybe prasilenkiančių dalykų. Dabar kalbėsime patys.
„Vienysime žmones, susidūrusius su narkotikais, pradedant tais, kurie vos kartą per metus parūko žolės, baigiant sekso paslaugų industrijos atstovėmis, kurios, ne paslaptis, vartoja kvaišalus. Iki šiol buvo kalbama už mus, todėl girdėjosi daugybė su realybe prasilenkiančių dalykų. Dabar kalbėsime patys“, – aiškina Jonas.
Vaikai – ne į mokyklą, bet į taborą
Kijeve dalyvavęs tarptautinėje narkotikų vartotojų konferencijoje Jonas išvydo, kaip žmonės gina savo teises ir kovoja už gyvenimą. Tai vyrą įkvėpė imtis iniciatyvos ir Lietuvoje. Idėjų buvo daug, tačiau realiais darbais jos nevirto, kol vieną dieną Jonas sostinės stoties rajone sutiko pažįstamą vaikiną, dėl narkotikų pardavinėjantį savo žmoną.
„Vartodamas narkotikus dažnai lankiausi pas vieną moterį, kuri juos pardavinėjo. Ji augino paauglį sūnų, kuris buvo labai geras ir tvarkingas vaikas – nei gėrė, nei rūkė. Atrodė, kad ta baisi socialinė aplinka, kai svetimi žmonės į namus velka vogtus daiktus ir kaulija narkotikų, jo visai neveikė. 20-ties jis sutiko merginą, susilaukė vaiko. Žmona jį ir įtraukė į narkotikų liūną. Po pusantrų metų jis jau pardavinėjo jos seksualines paslaugas, o dar po gero pusmečio mirė. Ji turbūt sėdi kalėjime... Tai mane labai sukrėtė – juk jie palyginti su manimi dar visai vaikai. Štai kokie dalykai dedasi“, – giliai atsidūsta Jonas.
Jis negali susitaikyti su mintimis, kad 13–14 metų vaikai su kuprinėmis ant pečių keliauja ne į mokyklą, bet važiuoja į taborą.
„Žinau, kad per dieną nieko nepakeisi, bet reikia ką nors daryti, kad tie, kurie vartoja, tai darytų kuo saugiau“, – aiškina vyriškis.
Prognozuoja ŽIV protrūkį
Jonas pasakoja, kad Lietuvoje sparčiai plinta amfetamino vartojimas. Jo vartotojų jau daugiau nei opiatų – heroino – vartotojų.
„Amfetaminą narkomanai leidžiasi kas dvi tris valandas, o gauti švarių švirkštų – didžiulė problema. Niekas nenori, kad narkomanai vaikščiotų į vaistines, todėl žmonės tą patį švirkštą nešiojasi po savaitę – tik laiko klausimas, kada kils nauja ŽIV epidemija“, – įspėja Jonas.
Niekas nenori, kad narkomanai vaikščiotų į vaistines, todėl žmonės tą patį švirkštą nešiojasi po savaitę.
Jo žiniomis, per dieną čigonų tabore apsilanko apie tūkstantis narkotikų vartotojų, gal ir daugiau.
„Pusė iš jų mielai dalyvautų metadono programoje, bet valstybė ją nepakankamai finansuoja. Sieksime, kad lėšų būtų skiriama daugiau“, – viešosios įstaigos „Resetas“ tikslus atskleidžia steigėjas.
Skaičiuojama, kad priklausomybę narkotikams turintis žmogus kvaišalams per dieną išleidžia apie 60–200 litų.
Po remisijos – ligos atkrytis
Tyrimų duomenimis, švirkščiamuosius narkotikus Lietuvoje vartoja apie 5,5 tūkst. žmonių.
„Bendras narkotikų vartotojų skaičius yra didesnis, tačiau opiatai ir visi švirkščiami narkotikai visuomenei turi sunkiausių pasekmių dėl galimybės užsikrėsti ŽIV, hepatitais B ir C“, – paaiškina Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytoja dr. Aušra Širvinskienė.
Ji pažymi, kad priklausomybė visų pirma yra lėtinė smegenų liga, kuriai būdingas stiprus, nevaldomas potraukis vartoti kokią nors medžiagą.
Kaip ir kiekvienai lėtinei ligai, priklausomybei irgi būdingi atkryčiai.
„Turime nemažai pacientų, kurie baigia gydymo programas ir išlaiko stabilią remisiją nuo kelių mėnesių iki kelių dešimtmečių. Tačiau net ir po tokio ilgo laiko gali įvykti atkrytis. Vienas pacientas narkotikų nevartojo septynerius metus, turėjo gerą darbą, šeimą, bet vieną dieną vėl pradėjo vartoti“, – pasakoja A.Širvinskienė ir dar kartą pabrėžia, kad priklausomybė – tai nėra nusikaltimas. Tai – liga, kurią reikia gydyti.
Deja, visuomenė į narkotikus vartojantį žmogų žiūri ne kaip į ligonį, o kaip į nusikaltėlį.
„Tačiau visuomenė į narkotikus vartojantį žmogų žiūri ne kaip į ligonį, o kaip į nusikaltėlį. Priklausomybei gydyti neužtenka vien medikamentinio gydymo, reikia padėti žmogui keisti jo elgesį, dirbti su juo, mokyti elementarių įgūdžių. Gydyti priklausomybes ekonomiškai apsimoka, tai atsiperka“, – užtikrina A.Širvinskienė.
Remiasi ne emocijomis, o mokslu
Koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurga Poškevičiūtė džiaugiasi naujos organizacijos „Resetas“ įkūrimu.
„Tai rodo narkotikų vartotojų bendruomenės brandą. Koalicija „Galiu gyventi“ irgi skirta tam, kad padėtume valstybei ir visuomenei spręsti su priklausomybėmis susijusias problemas. Siekiame, kad kalbėtume šia tema nepolitikuodami. Šiandien vis dar matome daug emocinių, moralistinių pozicijų, lyg kiekvienas žinotų, kaip gydyti priklausomybę, nors tai yra medikų veiklos laukas. Norime remtis ne emocijomis, bet pagrįsta, aiškia, faktais paremta mokslininkų informacija“, – sako J.Poškevičiūtė.
Lietuvoje yra registruota apie 5 500 probleminių opiatų vartotojų, per metus sugeneruojančių apyvartą, vertinamą 100 mln. Lt.
