Dabar populiaru
Publikuota: 2017 spalio 31d. 19:21

Natūropatas iš Vokietijos itin susidomėjo ladanu – bosvelijos medžio derva. Kuo ji ypatinga?

Bosvelijos medžio derva (frankincensas arba ladanas).
123RF.com nuotr. / Bosvelijos medžio derva (frankincensas arba ladanas).

Įtampa, stresas, reikalavimai veikti greitai ir lanksčiai, neigiami aplinkos veiksniai – taip atrodo beveik daugelio kasdienybė. Toks gyvenimo būdas daro įtaką kūnui, jis nepakankamai aprūpinimas maistingosiomis medžiagomis, galiausiai tai veda prie rimtų ligų išsivystymo. Vaistininkas, natūropatas, dr. Michaelis Maury iš Vokietijos ieškojo būdo, kaip padėti lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėmis. Jis susitelkė į bosvelijos augalo sakus, jų poveikį patikrino tyrimais ir praktiškai.

Savo studijų rezultatus vaistininkas M.Maury pristatė Vilniuje vykusios konferencijos, skirtos alternatyviai medicinai, metu.

Ieškant būdų išvengti operacijos

Kuršėnų miestelyje gyvenanti Genovaitė Dovidaitienė (65 m.) jaunystėje buvo dviratininkė, prieš dešimtį metų ėmė pastebėti nemalonius pokyčius – trūko energijos, sunkiau buvo judėti, pasilenkti, iššoko pėdos kauliukas.

Asmeninio archyvo nuotr./Genovaitė Dovidaitienė
Asmeninio archyvo nuotr./Genovaitė Dovidaitienė

„Galvojau, kad tai dėl amžiaus, ir nieko čia nepadarysi. Tino sąnariai, ryte buvau tokia kaip sustingusi. Skaudėdavo sąnarius, kai keisdavosi orai. Dukra primygtinai prašė pasirodyti gydytojams, pasirodžiau ir išgirdau – reumatoidinis poliartritas, išvarža stubure. Prirašė vaistų, nuo kurių stojo skrandis, rekomendavo operuotis“, – prisimena Genovaitė.

Moteris turi medicininį išsilavinimą, tad operuotis neskubėjo, žinojo, jog visuomet galima rasti alternatyvių būdų.

„Tikiu šiuolaikiniais gydymo būdais, tačiau ieškojau kažko, kas padėtų jaustis geriau ir išvengti operacijos, išbandžiau įvairių vitaminų, maisto papildų“, – pasakoja Genovaitė, kartu su dukra ieškojusi informacijos internete.

Moterys nusprendė, jog pagrindinis jos tikslas – sumažinti organizme esantį uždegimą, kuris ir sukelia tuos sąnarių negalavimus.

„Užsienyje studijuojantis anūkas prisiuntė medžiagos apie bosvelijos medžio dervą (ladaną), su ja atliktus tyrimus. Paskaičiau, kad tai saugi medžiaga, be pašalinio efekto, svarbiausia, ne chemija, o natūrali, augalinė medžiaga.

Iš pradžių šiek tiek skeptiškai vertinau tą ladaną, nes jau vartojau visokių medžiagų ir preparatų – kažkokių pastebimų pagerėjimų nebuvo. Bet pagalvojau, kad blogiau nebus, ir pagėriau to ladano“, – juokiasi prisiminusi Genovaitė.

Pasak jos, po trijų mėnesių ji ėmė jausti palengvėjimą: lengviau judėti, pasidarė lankstenė, praėjo sąnarių patinimas, mažiau vargina kojų ir nugaros skausmai.

123RF.com nuotr./Bosvelijos medžio derva, dar vadinama frankincensu arba ladanu.
123RF.com nuotr./Bosvelijos medžio derva, dar vadinama frankincensu arba ladanu.

Užmirštas stebuklingas medis

Ladanas, arba frankincensas, jau gilioje senovėje buvo žinomas kaip gydomasis augalas. Jis gaunamas iš Afrikos ir Indijos ladano medžio – bosvelijos – dervos (sakų). Egiptiečiai naudojo jį žaizdų gydymui, vėliau ši derva „ladano keliu“ atkeliavo iš Afrikos į Europą.

Manoma, jog ir Hipokratas naudojo ladaną kvėpavimo takų ligų gydymui bei žaizdų valymui. Viduramžiais abatė Hildegarda Bingenietė domėjosi ladano veikliosiomis medžiagomis. Daugiau nei 5000 metų ladanas kaip vaistas buvo skiriamas įvairiomis formomis – miltelių, aliejaus, kremų ar tepalo ir naudojamas nuo tiek daug sveikatos problemų, kad jį galima buvo laikyti kaip vaistą nuo visų ligų.

Ypač ilgą vartojimo tradiciją ladano derva turi Indijos natūraliojoje medicinoje. Ši derva yra sėkmingai taikoma gydant specifiniais uždegimų mechanizmais pasižyminčius susirgimus, tokius kaip reumatą, artrozę, poliartritą, navikus, opinį kolitą, Krono ligą, Bechterevo ligą, bronchinę astmą, bronchitą, venų uždegimą, žvynelinę, neurodermitą, alergijas, išsėtinę sklerozę ir daugelį kitų.

Vakarietiškoji medicina visai neseniai atrado ladaną iš naujo ir pirmiausia tiria jo poveikį lėtiniams uždegimams ir navikams bei galimybes naudoti jį kaip kortizono (kortizonas – tai hormonas, kuris kontroliuoja uždegimą, mažina tinimą, skausmą, organizmo jautrumą) pakaitalą.

123RF.com nuotr./Bosvelijos medis
123RF.com nuotr./Bosvelijos medis

Moksliniai tyrimai teigia, kad veikia

Mokslininkai nustatė, kad steroidai (kortizonas) yra būtini galvos smegenų navikais sergantiems pacientams edemai kontroliuoti, bet jie gali neigiamai veikti patį chemoterapijos procesą.

Bosvelijos rūgštys (ladanas) yra fitoterapinės ir priešuždegiminės medžiagos, kurios gali būti alternatyva kortikosteroidiniams preparatams, gydant smegenų edemą. Tyrimo išvadose išdėstyta, kad mažos bosvelijos rūgščių (mikromolių) koncentracijos citotoksiškai veikia piktybines gliomos ląsteles.

In-situ DNR grandinės žymėjimas ir elektronų mikroskopija rodo, kad bosvelijos rūgštys (ladanas) sukelia ląstelių apoptozę be pašalinio poveikio, kurį sukelia cheminiai vaistai. Nors Vokietijos Visuminio biologinio vėžio gydymo draugija (GfBK) jau dabar rekomenduoja, esant smegenų navikui, kasdien taikyti dideles nuo 4 iki 6 g ladano dervos dozes, tačiau pabrėžiama, kad dar reikia tolimesnių tyrimų.

Atradimas, jog ladano derva savo originaliomis bosvelijos rūgštimis selektyviai bei itin specifiniu būdu blokuoja leukotrienų sintezę – pagrindinį mechanizmą, skatinantį patologinių uždegiminių organizmo reakcijų atsiradimą, – leidžia tikėtis, jog ateityje ladano dervos pritaikymo sritis išsiplės, apimdama visus specifiniais uždegimų mechanizmais pasižyminčius susirgimus.

Pagerinti žmonių gyvenimo kokybę

Pagal vokiškus mastelius nedideliame (10 000 gyventojų) Birkenfeldo mieste gyvenantis vaistininkas, natūropatas dr. M.Maury po studijų kurį laiką dirbo vienoje stambiausių farmacinių įmonių Šveicarijoje, buvo atsakingas už vaistų veiksmingumo kontrolę.

Asmeninio archyvo nuotr./Dr. Michaelis Maury
Asmeninio archyvo nuotr./Dr. Michaelis Maury

„Tačiau po kurio laiko supratau, kad ilgiuosi namų, kad noriu padėti konkretiems žmonėms, kuriuos pažįstu, žinau jų vardus, žinau, kuo jie skundžiasi, kaip gyvena. Tad grįžau į Vokietiją ir įkūriau savo vaistinę.

Visada domėjausi vaistažolėmis, todėl kai atsirado galimybė dirbti su žmonėmis, matyti skiriamų preparatų veiksmingumą, nusprendžiau suteikti tam moksliškesnį lygį – pradėjau bendradarbiauti su universitetais, tiriančiais tam tikrų veikliųjų medžiagų poveikį ir su įmone, kuri pagal gautus tyrimų rezultatus sukuria preparatus, patogius vartoti“, – pasakojo dr. Michaelis Maury.

Jis sakė, jog gyvena gražiame regione, kur nuo seno gyvos vaistažolių rinkimo ir naudojimo tradicijos, todėl miestelio gyventojai labai palankiai vertina jo pastangas rasti kuo natūralesnių būdų jiems padėti.

Beveik visos medicinos ataskaitos ir mokslinės publikacijos ladano dervą apibūdina kaip labai veiksmingą ir vargu ar turinčią kokį nors šalutinį poveikį medžiagą.

„Mano miestelyje gyvena nemažai vyresnio amžiaus žmonių, jie serga lėtinėmis ligomis, kartais turi kelias diagnozes, jiems tenka vartoti nemažai medikamentų.

Tad turiu tikslą pagerinti jų gyvenimo kokybę. Artimiausia ligoninė vos už kelių kilometrų, žmonės mūsų mieste gauna gerą medicinos priežiūrą, tačiau gyvenimo kokybės klausimas visgi paliktas patiems pacientams arba vaistininkams“, – kalbėjo konferencijoje apie alternatyvią mediciną pranešimą apie ladaną skaitęs natūropatas.

Vaistažolės nėra vertinamos ir Vokietijoje

„Žinau, kad kitų šalių gyventojams susidaro įspūdis, jog Vokietijoje labai mėgiama alternatyvi medicina, kompensuojamas homeopatinis gydymas, tačiau realybė yra kiek kitokia nei kuriamas įvaizdis. Homeopatinis gydymas kompensuojamas tik vaikams, profilaktinis vaistažolių vartojimas medikų bendruomenėje vis dar vertinamas skeptiškai, nemanoma, jog jis reikalingas, skubama siūlyti cheminius vaistus“, – kalbėjo dr. M.Maury.

Jo pažintis su bosvelijos medžio derva – ladanu – prasidėjo, kai ieškojo priemonės, kaip palengvinti sąnarių ligomis sergančių miestelio gyventojų būklę.

„Atradau 2007 m. Indijos integruotos medicinos instituto atliktą tyrimą, kurio metu buvo įrodytas ladano ir gliukozaminų sinerginis poveikis. Jie kartu veikdami pastiprina vienas kito efektą. Susipažinau su dar eile tyrimų, atliktų su ladanu, kai jis buvo taikomas įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms: opinis kolitas, aterosklerozė, lėtinės sąnarių, vidaus organų, odos infekcijos, patinimai, reumatinės ligos ir alergijos.

Beveik visos medicinos ataskaitos ir mokslinės publikacijos ladano dervą apibūdina kaip labai veiksmingą ir vargu ar turinčią kokį nors šalutinį poveikį medžiagą. Ladanas naudingas ir tuo, kad leidžia atsigauti po ligos ir išlikti sveikiems.

Mano kelerių metų ladano preparatų skyrimo patirtis rodo, kad jį vartojant nėra šalutinio poveikio ir kontraindikacijų. Be to, matau plačias taikymo galimybes ir visuomet iš savo klientų sulaukiu atsiliepimų, jog jie jaučiasi geriau, tvirčiau, kad daugiau gali nueiti, nuveikti kažkokių darbų, sukoncentruoja dėmesį ir t. t. Todėl kasdien vis labiau žaviuosi bosvelijos medžio derva – ladanu ir dabar jį skiriu daugeliui savo vaistinės klientų“, – pasakojo vilniečiams vaistininkas iš Vokietijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Skanumėlis

Video

00:17
01:55
01:44

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką