Naudinga žinoti: kiek kofeino iš kavos, arbatos, kolos ir šokolado gauname kasdien?

Nevienodas poveikis

Profesoriaus teigimu, visi žino apie tonizuojantį arbatos, kavos, šokolado, energinių poveikį. Tačiau kai kurie iš jų kenkia sveikatai.

„Dažnai manoma, kad arbata turi daugiau kofeino nei kava. Taip, jei kalbame apie 100 gramų arbatžolių ir tiek pat kavos. Bet jei apie puodelį, kofeino ir fiziologiškai aktyvių medžiagų koncentracija bus mažesnė nei kavos, ypač mūsų pamėgtos plikytos.

Organizatorių nuotr./Prof. Rimantas Stukas – Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius

Apie arbatos poveikį galėtume kalbėti išskirtinai teigiamai. Tačiau to nepasakytume apie kavą ar energinius gėrimus. Iš vienos pusės, kofeinas stimuliuoja medžiagų apykaitą, kvėpavimą ir kraujotaką, gerina psichinį ir fizinį darbingumą, bet jis taip pat gali didinti arterinį kraujospūdį, turėti įtakos miego sutrikimams, virškinimo sistemos diskomfortui, kai kurių ligų formavimuisi (pavyzdžiui, įprastiniai keturi ar daugiau puodelių per dieną gali tapti rizikos susirgti II tipo cukriniu diabetu priežastimi) ir pan. Besaikis vartojimas turi savo grėsmių“, – sako Rimantas Stukas.

Mėgstamiausia – plikoma

Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje daugiausia kofeino vaikai, paaugliai bei suaugusieji suvartoja gerdami kavą.

Vaikai ir paaugliai su kava gauna kofeino tik 10 proc. mažiau negu suaugusieji. Tai galbūt ne visai laukti rezultatai.

„Labiausiai suaugusių (62 proc.) mėgstama užplikoma, o 40 proc. vaikų bei paauglių labiau pripažįsta kitų rūšių kavą („Americano“, tirpią, šaltą, „Trys viename“ ir kt.). Vidutiniškai per mėnesį suaugusieji suvartoja 61, o vaikai ir paaugliai – net 25 puodelius maltos užplikomos kavos. Antroje vietoje pagal suvartojimą yra arbata. 75 proc. suaugusių, 64 proc. vaikų ir paauglių per dieną vidutiniškai išgeria po 2 puodelius juodos, žalios, matės ar šaltos arbatos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./ Kolos gėrimai populiaresni tarp vaikų ir paauglių

Kolos rūšies gėrimai labiau paplitę tarp vaikų ir paauglių (58 proc.) nei tarp suaugusiųjų (25 proc.), šokoladas panašiai tarp abiejų grupių (atitinkamai 78 proc. ir 91 proc.). 9 proc. vaikų ir paauglių (ir perpus mažiau suaugusių) kofeino gauna iš energinių gėrimų“, – informuoja prof. R. Stukas.

Neatskleistas mastas

Pasak profesoriaus, nors tikėtasi priešingai, tyrimo rezultatai parodė, kad vaikai ir paaugliai, palyginti su kitomis Europos šalimis, energinių gėrimų suvartoja ne daugiau. Tačiau šis tyrimas atskleidė iki šiol Lietuvoje neakcentuotą problemą – daugiausia kofeino vaikai ir paaugliai, kaip ir suaugusieji, gauna gerdami kavą (daugiau nei 69 proc. nuo bendro iš visų produktų gauto kofeino kiekio).

„Vaikai ir paaugliai su kava gauna kofeino tik 10 proc. mažiau negu suaugusieji. Tyrimo rezultatai parodė, kad kavos vartojimo mastas tarp jų praktiškai neatsilieka nuo suaugusiųjų. Tai galbūt ne visai laukti rezultatai. Tikėtasi, kad daugiausia bus suvartojama energinių gėrimų. O Lietuvoje tiek suaugusiųjų, tiek vaikų ir paauglių suvartojamas energinių gėrimų kiekis, palyginti su kitomis Europos šalimis, nėra didelis. Tačiau vertindami juos, mes turime kalbėti ne apie kofeiną, kuris nėra didžiausia problema. Pavojingiausias yra suminis kitų medžiagų, esančios energiniuose gėrimuose, poveikis“, – įsitikinęs R. Stukas.

Medžiaga parengta pagal Vilniaus visuomenės sveikatos biuro užsakymą. Turinys apmokėtas.