Dabar populiaru
Publikuota: 2018 spalio 10d. 17:49

Neįprasta akcija oro uoste: parodė, kaip atkeliauja organai, o su jais gyvenantys žmonės pasidalino istorijomis

Organų donorystės diena Vilniaus oro uoste
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr. / Organų donorystės diena Vilniaus oro uoste

20-oji Europos ir 14-oji pasaulio organų donorystės ir transplantacijos diena šiemet Lietuvoje paminėta neįprastai – tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Ši vieta pasirinkta, nes būtent oro uostas sujungia valstybes, kai gelbstima žmogaus gyvybė organų ar kaulų čiulpų donorystės dėka. Taigi šią dieną buvo leista žvilgtelėti pro rakto skylutę, kaip šis jautrus procesas vyksta, o su paaukotais organais gyvenantys žmonės pasidalino savo patirtimis.

Ruošėsi operacijai, o sužinojo, kad miršta

Česlovas Vonžadas, dvejus metus gyvenantis po kepenų transplantacijos, pasakojo, kad kepenų ligą sukėlęs hepatitas C buvo atrastas atliekant tyrimus, kai buvo planuojama chirurginė operacija, visiškai nesusijusi su kepenimis.

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Organų donorystės dienos Vilniaus oro uoste
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Organų donorystės dienos Vilniaus oro uoste

Kai paaiškėjo, kad pagydyti nepavyks ir vienintelis gydymo būdas – kepenų transplantacija, Č.Vonžadas optimizmo neturėjo nė lašo, negalvojo, kad pavyks sulaukti donoro:

„Gydytojai paaiškino, kad transplantacijos laukiančiųjų sąraše gali tekti būti ir metus, ir kelerius, kad atsiradus donorui, visada yra tikrinama, kam geriausiai tinka tos kepenys ir kurio ligonio sveikatos būklė prastesnė. Todėl maniau, kad šansų sulaukti – labai maža. Bet taip atsitiko, kad po įrašymo į laukiančiųjų sąrašą kvietimo atvykti į transplantaciją sulaukiau jau po dviejų savaičių“.

Gripo infekcija tapo lemtinga

Jaroslav Martusevič su donoro širdimi gyvena ketverius metus. Jauno vyro širdis pradėjo „streikuoti“ po persirgto gripo: „Ėjau į darbą karščiuodamas ir nė nepagalvojau, kad gripas gali taip paveikti širdį. Kai po ligos dėl skaudančio šono kreipiausi į gydytojus, galvojau, gal su plaučiais kažkas negerai. O jie sako – ne plaučiai nesveiki, o širdis labai išsiplėtusi, jos veikla tesudaro 25 procentus“.

Jis neužmiršta gydytojų žodžių, kad ir 25 metų sulaukusiems vyrams reikia užrašyti kardiogramą – toks tyrimas būtų parodęs sutrikimus ir pradžioje medikamentai būtų pagelbėję:

„Kai aš kreipiausi į gydytojus, buvo jau per vėlu – gyvybę galėjo išgelbėti tik širdies transplantacija. Sunkiausia buvo padėti parašą, kad sutinku su tokiu gydymu... O kai jau atsirado donoras, tai nebijojau. Užmigdė. Nubudau. Žiūriu – jau po visko. Dabar gyvenu gerai. Su žmona auginame sūnų“.

Širdį nualino erkė

Pranas Staliulionis dėl širdies transplantacijos „dėkingas“... erkei: „Medikai ilgai ieškojo siaubingų negalavimų priežasties. Kai paaiškėjo, kad dėl jų kalta erkė, širdis jau buvo labai nusilpusi. Labai bijojau dirbtinės širdies, bet slaugytojos puikiai atliko psichologo darbą – drąsino ir nuramino. Vėliau su ta dirbtine širdimi ūkininkaudamas ir traktoriumi važinėjau“.

Kai paskambino gydytoja ir pasakė, kad yra širdies donoras, P.Staliulionis sako sėdęs į mašiną ir pats išvažiavęs į Vilnių: „Važiuojant suėmė toks graudumas, paverkiau pats vienas. Tada isteriškai pasijuokiau. Ir – emocijos nurimo, nebebijojau nieko“. Po transplantacijos vyras gyvena jau trejus metus.

Inkstas buvo atgabentas reisiniu lėktuvu

Audronė Tutlienė po inksto transplantacijos gyvena jau penkiolika metų. Įdomu tai, kad donoro organas iš Vokietijos jai buvo atgabentas... reisiniu lėktuvu. „Gyvenu puikiai – esu darbinga, veikli ir energinga“, – galimybe gyventi visavertį gyvenimą po transplantacijos džiaugiasi moteris.

Aistei Strelčiūnei kaulų čiulpų transplantacija buvo atlikta prieš 8 metus: „Dėl ūminės leukemijos gydymas chemoterapija buvo pradėtas nedelsiant, tačiau jau tada žinojau, kad be kaulų čiulpų transplantacijos išgyventi neturiu galimybės.

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Organų donorystės dienos Vilniaus oro uoste
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Organų donorystės dienos Vilniaus oro uoste

Kadangi sesuo kaip kaulų čiulpų donorė netiko, buvo pradėta donoro paieška Lietuvos ir pasaulio negiminingų kaulų čiulpų donorų registruose, o kelias iki transplantacijos buvo sunkus ir varginantis.

Dar ir dabar pagalvoju, kaip ypatinga yra tai, jog nepažįstamasis iš Vokietijos pasidalijo savo kaulų čiulpais su manimi ir grąžino man sveikatą, galimybę džiaugtis gyvenimu, dirbti. Tai – stebuklas, už kurį esu dėkinga kiekvieną dieną ir būsiu dėkinga visą gyvenimą. Žinau, jog jo vardas – Robert ir jis yra mano herojus, nes gyvenu gyvenimą, kurį jis man dovanojo.“

Koordinavimo procesas trunka 12 valandų

Renginyje „Organų donorystė: daug pagalbos rankų vienai gyvybei gelbėti“ buvo pristatytas donorystės procesas – kaip jis organizuojamas ir koordinuojamas, kai į šį procesą įtraukiamos ir kitos – nemedicininės – tarnybos.

Pasak laikinosios Nacionalinio transplantacijos biuro vadovės Audronės Būziuvienės, kai matome po transplantacijos pasveikusius žmones, dažnai nė nesusimąstome, kiek įvairių profesijų specialistų ir pareigūnų rankų prisideda, kad žmogui būtų suteikta viltis pasveikti.

Visą donorystės procesą koordinuoja Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorius, vieno koordinavimo metu, trunkančio dvylika valandų, telefonu su kitais proceso dalyviais prakalbantis apie 5 valandas! Mat reikia parengti organų eksplantacijos planą, derinti greitosios pagalbos automobilių, policijos ekipažų atvykimo laikus, surinkti medicininę donorų ir recipientų informaciją.

Vilniaus oro uosto direktorius Dainius Čiuplys teigė, kad nors oro uostas yra tik viena iš organų transplantacijos kelio stotelių, jį galima vadinti vartais į visą tolimesnį procesą: „Mes, kaip ir medikai, dirbame 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę – tam, kad mūsų keleiviai galėtų susitikti su savo artimaisiais.

Tiesa, svarbiausios oro uosto procedūros keleiviams lieka nematomos. Jie gali net ir nesužinoti, kad kol laukė savojo skrydžio, mes priėmėme sraigtasparnį, skraidinusį donoro širdį. Arba kad lėktuve šalia jų sėdi žmogus, skraidinantis ypatingą bagažą – kaulų čiulpus. Džiaugiamės, kad galime būti šio proceso dalimi“.

Kaulų čiulpai gabenami tik oro keliu

LSMUL KK transplantacijų koordinatorius Andrejus Bura teigė, kad donorystės procesą koordinuojantys specialistai visada jaučia didelę atsakomybę, o ypatingai – kai tenka koordinuoti tarptautinį procesą, kai pajungiami ir orlaivių pilotai, kitos tarnybos.

VUL SK Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė gydytoja Dalia Aleknienė tvirtino, kad kartais donorystės procesas primena įtempto siužeto veiksmo filmą – ypač, kai į orą keliami sraigtasparniai. „Tačiau iš tiesų darbas būna įprastas, kaip kasdien – gydytojai visuomet dirba, jausdami tą pačią didžiulę atsakomybę“, – sakė D.Aleknienė.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja hematologė, Negiminingų donorų paieškos ir stebėsenos poskyrio-Lietuvos nacionalinio kaulų čiulpų donorų registro vyr. ordinatorė Rita Čekauskienė sakė, kad kamieninių kraujodaros ląstelių (kaulų čiulpų) ir organų donorystė turi labai aiškių skirtumų, nors šias donorystės rūšis vienija žmogaus altruizmas ir dovanojimas.

Kaulų čiulpų donorystė – tik gyvoji ir donoro ieškoma labai tikslingai – konkrečiam sergančiam pacientui. Paieška vyksta Lietuvos ir pasaulio registrų duomenų bazėje – tinkamo donoro ieškoma pagal donorų kraujo tyrimų duomenis. Oro kelias – vienintelis, kuriuo kaulų čiulpai iš užsienio šalių gabenami mūsų šalies pacientams.

Sraigtasparniai pasitelkiami, kai reikia donoro širdį iš donorinės ligoninės atgabenti į transplantacijos centrą. Širdis naujoje krūtinėje ji turi pradėti plakti greičiau nei per 5 valandas – toks yra vadinamasis širdies šaltosios išemijos laikas. Oro kelias gerokai sutrumpina šį laiką.

Policija paprastai nežino, ką lydi

Policijos ekipažai visada kviečiami, kai reikia lydėti greitosios pagalbos automobilį, į transplantacijos centrą vežantį gydytojus transplantologus ir donoro organus. Policininkai visada yra punktualūs, jų dėka transporto spūstys prasiskiria, todėl greitosios pagalbos automobiliui lengviau įveikti užsikimšusias gatves.

„Ką greitoji gabena, mes nežinome, bet jei pagalbos prašo Nacionalinis transplantacijos biuras, tai suprantame, kad bus vežamas ypatingas krovinys – donoro organai“, – teigė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vadas Žydrūnas Adomaitis.

Kai donoro organai iš donorinių ligoninių vežami greitosios pagalbos automobiliu į transplantacijos centrą Kaune arba Vilniuje, į palydas įsijungia ne tik sostinės, bet ir kitų savivaldybių patruliai. Yra buvę, kad lydėdami greitosios pagalbos automobilį, pasikeitė 7 savivaldybių policijos ekipažai.

Aktualioji statistika

2017 m. oro keliu ląstelės ir donorų organai buvo gabenti 49 kartus:

14 kartų buvo gabenti donorų organai: 10 kartų organai buvo išvežti iš Lietuvos (4 skrydžiai iš Vilniaus oro uosto ir 6 – iš Kauno oro uosto), 3 kartus organai pargabenti iš Latvijos, 1 kartą donoro organas keliavo Lietuvoje. 3 kartus skrydžiams kilo KOP, vieną kartą – VSAT sraigtasparniai.

35 kartus buvo gabentos kamieninės kraujodaros ląstelės (kaulų čiulpai): 4 kartus jos buvo išvežtos iš Lietuvos, 31 kartą įvežtos į Lietuvą.

2018 m. oro keliu ląstelės ir donorų organai buvo gabenti 41 kartą:

7 kartus buvo gabenti donorų organai: 5 kartus organai buvo išvežti iš Lietuvos (2 skrydžiai iš Vilniaus oro uosto ir 3 – iš Kauno oro uosto), 2 kartus donorų organai keliavo Lietuvoje. VSAT ir KOP sraigtasparniai skrido po vieną kartą.

34 kartus buvo gabentos kamieninės kraujodaros ląstelės: 1 kartą jos buvo išvežtos iš Lietuvos, 33 kartus – įvežtos į Lietuvą. Visais atvejais skrydžiai vyko reisiniais lėktuvais iš Vilniaus oro uosto.

Donoro kortelės: Iš viso Lietuvoje yra išduotos 27 856 donoro kortelės. Šiemet išduotos 2007 donoro kortelės.

Laukia transplantacijos: Donorų audinių ir organų transplantacijos laukia 388 recipientai, kaulų čiulpų – 86 recipientai. Laukiančiųjų sąraše – 30 vaikų.

Atlikta transplantacijų: Šiemet atlikta 261 transplantacija: 67 – inksto (58 – iš mirusio donoro ir 9 – iš gyvo), 15 – kepenų, 7 – širdies, 33 – ragenos, 139 – kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Gerumu dalintis gera

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką