Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Neskiepijimo mada dar pateiks sąskaitą

Lietuvoje daugėja nuo sunkių ligų nepaskiepytų vaikų.
123rf nuotr. / Lietuvoje daugėja nuo sunkių ligų nepaskiepytų vaikų.
Šaltinis: „Šiaulių naujienos“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vis daugiau tėvų, baimindamiesi skiepų komplikacijų pasekmių, visiškai atsisako skiepyti savo vaikus. Tai, medikų nuomone, kelia dar didesnę grėsmę vaiko sveikatai. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Priėmimo, skubios diagnostikos ir intensyvios slaugos skyriaus vedėjos vaikų ligų gydytojos Liudos Gražinos Bekerienės, nenoras skiepyti vaikus – nauja mada, kuri ateityje brangiai kainuos visiems.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Mažėja skiepijimo apimtys

Šiaulių apskrities vaikų skiepijimo apimtys kiek aukštesnės už vidutines šalyje, tačiau jos skiriasi tarp atskirų rajonų. Nuo 2011 metų daugelyje Šiaulių apskrities administracinių teritorijų vaikų profilaktinių skiepijimų apimtys sumažėjo apie 4-5 proc.

2013 metais, lyginant su 2012 metais, naujagimių skiepijimo tuberkuliozės vakcina apimtys sumažėjo Šiaulių mieste nuo 99,1 proc. iki 98,5 proc. Kituose apskrities rajonuose naujagimių skiepijimo apimtys tuberkuliozės vakcina išliko nepakitusios. Naujagimių skiepijimas hepatito B vakcina Lietuvoje yra gana aukštas ir siekia 100 proc. visose administracinėse teritorijose, išskyrus Akmenės ir Radviliškio rajonus bei Šiaulių miestą.

2013 metais, lyginant su 2012 metais, naujagimių skiepijimo tuberkuliozės vakcina apimtys sumažėjo Šiaulių mieste nuo 99,1 proc. iki 98,5 proc.

Žemiausios ir nepakankamos skiepijimų apimtys yra dvimečių vaikų amžiaus grupėje – skiepijant difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir hemofilus influenza vakcina. Žemos skiepijimų apimtys yra ir septynmečių vaikų amžiaus grupėje: difterijos, stabligės, kokliušo ir poliomielito vakcinos įskiepijimo apimtys Akmenės, Radviliškio rajonuose. Ypač mažos tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcinos apimtys Akmenės ir Radviliškio rajonuose, kai tuo tarpu Šiaulių rajone jos siekia net 100 procentų.

Neskiepyti vaikai – mada

Anot L.G.Bekerienės, mokslininkai, sukūrę skiepus, atliko didžiulį darbą, dėl to žmonės susirgę infekcinėmis ligomis dabar nebemiršta.

„Buvo toks laikas, kai kaime susirgęs žmogus numirdavo nuo difterijos. Per pastarąjį dešimtmetį gal buvo koks vienas atvejis, kai nuo šios ligos mirė žmogus. Tačiau tai būna labai retai. Taip pat dabar kūdikiai skiepijami nuo kokliušo – labai sunkios ligos, tačiau pastebime, kad pastaruoju metu padažnėjo kokliušo atvejų. Susirgusių kokliušu turime ir ligoninėje, o čia dažniausiai gydome tada, kai sergama sunkesne ligos forma“, – aiškina gydytoja.

O ligų dažnėja, nes tėvai atsisako skiepyti savo vaikus, kurie augdami tarp kitų nėra apsaugoti nuo infekcijų.

„Nors būtent skiepai saugo mus nuo greitai plintančių ligų, kai kurie tėvai mano, kad jie viską geriau žino už gydytojus, todėl patys sprendžia, skiepyti savo vaikus ar ne. Ypač visuomenei daro įtaką prasti pavyzdžiai, kai žinomi žmonės skelbiasi, kad neskiepys vaikų. O tokia mada labai užkrečiama“, – teigia L.G.Bekerienė.

Skiepai treniruoja organizmą

Buvo toks laikas, kai kaime susirgęs žmogus numirdavo nuo difterijos. Per pastarąjį dešimtmetį gal buvo koks vienas atvejis, kai nuo šios ligos mirė žmogus. Tačiau tai būna labai retai. Taip pat dabar kūdikiai skiepijami nuo kokliušo – labai sunkios ligos, tačiau pastebime, kad pastaruoju metu padažnėjo kokliušo atvejų, – aiškina L.G.Bekerienė.

„Kokliušą mums Dievulis dar padeda išgydyti, tačiau ši liga tęsiasi net keletą mėnesių. Kokliušą lydi sunkus ir varginantis kosulys. Kol kas difterijos atvejų mažai pasitaiko, tačiau šiuo metu kelia nerimo tymai – šia sunkiai gydoma infekcija serga vis daugiau vaikų. Buvo laikas, kai vaikai visiškai nesirgo tymais, nes visi buvo paskiepyti. Gal todėl, kad žmonės pasitikėjo savo apylinkės gydytojais ir vien todėl sutikdavo skiepytis. Dabar neaišku kodėl, bet medikų autoritetas sumažėjęs“, – pastebi gydytoja.

„Skiepijau savo vaikus ir anūkus, todėl visiems, norintiems nesirgti, rekomenduoju pasiskiepyti. Su skiepu vaikas gauna imunitetą gresiančiai bakterijai ar virusui, todėl organizmas yra treniruojamas tai ligai“, – sako gydytoja.

Visai neseniai Šiauliuose kokliušu nuo nepaskiepyto vaiko užsikrėtė kūdikis, kuris buvo gydomas ligoninėje. Pasak L.G.Bekerienės, o kiek dar būna atvejų, kai užsikrėtę vaikai namuose perserga lengvesne ligos forma.

Komplikacijų pasitaiko retai

Užkrečiamųjų  ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje kasmet yra įskiepijama apie 800 tūkstančių įvairių vakcinų dozių įvairaus amžiaus vaikams ir suaugusiems ir kasmet registruojama 30-50 nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Vadinasi, komplikacijos sudaro vos 0,003-0,006 proc. visų atliekamų injekcijų.

„Būna, kad paskiepytą vaiką išberia, tačiau toks šalutinis reiškinys gali pasireikšti nebūtinai nuo skiepų – kartais išberia dėl netinkamos mitybos. Jaunystėje dirbau apylinkės pediatre ir nė vienas mano paskiepytas vaikas neturėjo kažkokios reakcijos į skiepą, kuris vėliau baigtųsi rimtomis komplikacijomis. Manau, kad sveikatos apsaugos ministro užsibrėžtas tikslas į darželius nebeleisti neskiepytų vaikų yra išlikęs senos politikos, kada iš tikrųjų visi vaikai būdavo paskiepyti“, – aiškina L.G.Bekerienė. 

Kai suaugusieji serga „vaikiškomis“ ligomis

Tymai, vėjaraupiai, raudonukė ar parotitas (kiaulytė) – tai „vaikiškos“ ligos, kuriomis suserga ir suaugusieji. Tačiau šiomis ligomis, skirtingai nei vaikai, suaugusieji perserga žymiai sunkiau.

„Ypač nuo raudonukės saugome nėščiąsias ir mažus vaikus, nes ta liga gali sukelti apsigimimus ar net mirtį. Prisimenu, kaip vėjaraupiais susirgusi moteris pasakojo, jog jos vaikas šia liga persirgo žymiai lengviau nei ji. Suaugusiajam susirgti tymais yra labai pavojinga, nes jis didelį karščiavimą sunkiau pakelia. O suaugusiajam susirgus parotitu dažnai atsiranda vaisingumo ir kitų problemų“, – aiškina gydytoja. 

Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos vaikų ligų gydytojos L.G.Bekerienės, ir seniau reikėdavo tėvus įkalbinėti, kad jie skiepytų savo vaikus, tačiau tada skiepijimo mastai būdavo žymiai didesni nei šiandien.

„Šiaulių naujienos“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką