„Skaičiai būtų apie 50 tūkstančių, bet realiai jų greičiausiai yra daugiau – tikslios statistikos neturime, nes nėra nevaisingumo registro, nežinoma, kiek gi tų pagalbinio apvaisinimo ciklų yra padaroma Lietuvoje“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė gydytoja akušerė-ginekologė Audronė Usonienė.
Vilniaus „Vaisingumo klinikos“ gydytoja tvirtino, kad pagrindinė problema yra Seime įstrigę dirbtinį apvaisinimą reglamentuojantys teisės aktai.
„Labiausiai būtų smagu, kad kuo greičiau būtų priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kuris remtųsi mokslo įrodymais grįsta pasauline medicinos praktika“, –sakė ji.
A.Usonienė įvardijo, jog vaisingumo klinikos pasisako už liberalųjį modelį, kuris neribotų sukuriamų embrionų skaičiaus, leistų atrinkti juos pagal kokybę, taip pat leistų embrionus užšaldyti.
„Tai būtų esmė. Taip pat būtų labai gražu, kad būtų įteisinta kiaušialąsčių ir spermos donorystė (...). Latvijoje ir Estijoje spermos donorystė yra kasdienis dalykas“, – pabrėžė medikė.
Specialistai taip pat akcentuoja būtinybę spręsti ir dėl dirbtinio apvaisinimo kylančias psichologines problemas, nes lietuviai vis dar bijo kalbėti apie tai.
„Viena priežasčių, kodėl atsiranda žmonių, vis daugiau einančių pas medikus, yra tai, kad jie vis labiau ima pasitikėti medikais (...), bet bendras visuomenės požiūris išlieka niūrus. Pasak psichologų, dauguma žmonių savo diagnozę slepia, jie vengia apie tai šnekėti net artimoje aplinkoje, su savo šeimos nariais. Kodėl tai skiriasi nuo kitų pasaulio šalių?
Manau, tai yra šviesos ir pozityvumo stoka visuomenės požiūryje, o tai išplaukia iš valstybės ignoravimo, paramos nebuvimo“, – problemas įvardijo rašytoja Viktorija Butautis, besigilinanti į nevaisingumo temą.
Medikai tvirtina, kad šiuo metu Lietuvoje jau taikomos pažangios procedūros, kuomet apvaisinto embriono vystymąsi galima stebėti neišimant jo iš mėgintuvėlio – iki šiol juos tekdavo ištraukti kas kelias valandas, o tai neigiamai paveikdavo embrioną.
„Tai labai teigiamai atsiliepia rezultatams“, – sakė embriologas Paulius Sakalauskas.
Pasak jo, apie 50 proc. embrionų turi įvairių genetinių pažeidimų, tai ypač aktualu vyresnio nei 35-erių metų moterims. Medikų teigimu, Lietuvoje artimiausiu metu ketinama pradėti taikyti ir genetinių tyrimų metodą, kuomet imami mėginiai iš apvaisintų embrionų bei lyginami su sveiko žmogaus genetine informacija. Tai leistų atrinkti tik sveikiausius embrionus. Tačiau tokios procedūros bus brangesnės, nei taikomos šiuo metu.
„Šis metodas leis nustatyti visą embriono genomą, tad dar prieš perkeliant jį į gimdą, dar prieš nėštumą. Tai leis žinoti šio embriono genetinį raktą, kokios gali išsivystyti ligos, koks kūdikis ir vaikas ateityje bus“, – naujovę pristatė Vilniuje viešintis Rabino (Izraelio) medicinos centro Akušerijos-ginekologijos ir dirbtinio apvaisinimo departamento vadovas, profesorius Dove'as Feldbergas.
Izraelyje moterims nuo 31-41 metų, kurios kol kas neplanuoja kurti šeimos, leidžiama užšaldyti kiaušialąstes, taip sukuriant savotišką „vaisingumo banką“ ateičiai.
Be įvairių paveldimų ligų, kita nevaisingumo priežastimi ekspertai įvardija vis vėlyvesnį šeimos planavimą. Pavyzdžiui, 25 proc. JAV moterų planuoja pirmąjį vaiką tarp 38-40 metų.
Pasak D.Elzbergo, Izraelyje moterims nuo 31-41 metų, kurios kol kas neplanuoja kurti šeimos, leidžiama užšaldyti kiaušialąstes, taip sukuriant savotišką „vaisingumo banką“ ateičiai.
Lietuvoje tokia procedūra kol kas nėra populiari ir buvo taikoma tik keletai moterų, kurios išsaugoti galimybę susilaukti vaikų pageidavo prieš chemoterapijos kursą.
D.Feldbergas taip pat įvardijo, kad Izraelyje nevaisingumo gydymas visiškai apmokamas iš biudžeto už pirmus du susilauktus vaikus. Tad laukiant finansavimo susidaro nemažos eilės, tačiau jau pats žinojimas, kad yra būdas susilaukti vaiko ir turint vaisingumo problemų, anot profesoriaus, turi milžinišką teigiamą efektą.
„Iš tų porų, kurios laukia programos tris mėnesius ar ilgiau, 15 proc. pavyksta pastoti spontaniškai“, – tikino medikas.
Gydytojų teigimu, nevaisingumo gydymas finansuojamas ir kitose Europos valstybėse, taip pat ir kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje.
Gydytojų teigimu, nevaisingumo gydymas finansuojamas ir kitose Europos valstybėse, taip pat ir kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje.
Viena dirbtinio apvaisinimo procedūra Lietuvoje kainuoja apie 3 tūkst. eurų. Nevaisingumo gydymu Lietuvoje užsiima 6 klinikos, 4 iš jų įsikūrusios Vilniuje.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą.
Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. Vyriausybė savo birželį pateiktoje išvadoje siūlo leidžiamų sukurti embrionų skaičiaus neriboti iki trijų, kaip nori konservatyvaus požiūrio šalininkai.
