„Padėties Europos šalyse tyrimu buvo siekiama įvertinti paauglių fizinio aktyvumo, subjektyvaus sveikatos vertinimo, psichologinio distreso, kitus psichosocialinius ir sociodemografinius rodiklius bei išanalizuoti jų tarpusavio sąsajas. Rezultatai parodė, kad gerai savo sveikatą vertina 94,7 proc. Europos paauglių, tačiau tarp Lietuvos paauglių taip savo sveikatą vertinančių yra vos 56,4 procentų“, – pranešime žiniasklaidai antradienį cituojamas LSU prof. dr. Arūnas Emeljanovas.
Šio tyrimo pagrindu mokslininkai kartu su tyrėjais iš užsienio parengė mokslinį straipsnį, publikuotą prestižinio Šveicarijos tarptautinio visuomenės sveikatos žurnalo „International Journal of Public Health“. Publikacijoje pristatomi tyrimo rezultatai atskleidžia, kad geriau savo sveikatą vertina tie Europos paaugliai, kurie yra fiziškai aktyvesni, patiria mažiau distreso ir neturi antsvorio.
Vaikinai savo sveikatą vertina geriau nei merginos – tai sutampa su daugelio kitų tyrimų duomenimis įvairiose amžiaus grupėse. Rezultatai taip pat išryškina paauglių fizinio pasyvumo problemą – nepakankamai fiziškai aktyvūs yra 83,1 proc. tirtų jaunuolių.
„Tyrimo rezultatų analizė padės geriau suprasti moksleivių sveikatos netolygumus, juos lemiančius veiksnius, leis numatyti gaires kaip pagerinti sveikatą per efektyvią mokyklos emocinės ir fizinės sveikatos gerinimo politiką“, – teigia viena iš tyrimą atlikusių mokslininkių, LSU dėstytoja, sveikatos psichologė dr. Brigita Miežienė.
Tyrėjų nuomone, siekiant pagerinti paauglių fizinę ir psichologinę sveikatą, reikėtų vykdyti daugiau kūno kultūros pamokų per savaitę ir neformalaus fizinio ugdymo užsiėmimų. Šios rekomendacijos sutampa ir su tarptautinių sporto bei sveikatos organizacijų siūlymais. Pavyzdžiui, Nacionalinė sporto ir kūno kultūros asociacija teigia, kad mokyklose per savaitę turėtų būti vykdoma ne mažiau kaip 225 min. trukmės kūno kultūros pamokų. Nacionalinė asociacija sportui ir kūno kultūrai siūlo mažiausiai 20 minučių fiziškai aktyvių pertraukų kasdien.
