Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Onkologiniai ligoniai jau penktus metus – politikų įkaitai

VUL Santariškių klinikų Plastinės  ir rekonstrukcinės chirurgijos centras
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / VUL Santariškių klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centras
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Prieš ketverius metus Seimo kontrolieriai, tyrę galimus piliečių teisių pažeidimus sveikatos apsaugos srityje, ragino reanimuoti sugriautą onkologiją ir steigti Nacionalinį vėžio institutą (NVI), kuris koordinuotų visoje Lietuvoje vykdomus onkologinius tyrimus ir užtikrintų ligonių gydymą.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Politikai nuo 2009 metų niekaip negali susitarti dėl tokio instituto, jo steigėjų, statuso ir priklausomybės. Negana to, prasidėjo teismai. Tiesa,  2011-aisiais net 86 Seimo nariai pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma steigti Vyriausybei pavaldų NVI, bet instituto nėra. Šalies onkologija, o tai reiškia, kad ir pacientai, ir gydytojai penktus metus laikomi politikų įkaitais, o ligonių išgyvenamumas Lietuvoje vienas žemiausių visoje Europoje.

Ginčijasi, kuriai ministerijai turi būti pavaldus institutas

Po šio Seimo demaršo pasikeitė valdantieji, o Nacionalinio vėžio instituto įstatymą inicijavusi parlamentarė Dangutė Mikutienė tapo Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadove, Sveikatos apsaugos ministerijos vairą perėmė diplomuotas medikas Vytenis Povilas Andriukaitis. Regis, problema turėtų būti išspręsta greitai ir sklandžiai, tačiau panašu, kad dabar užvirė ambicijos: Darbo partijai atstovaujanti D. Mikutienė siekia, kad NVI su klinika būtų Vyriausybės žinioje, tačiau faktiškai pavaldus Darbo partijos kontroliuojamai  Švietimo ir mokslo ministerijai.

„NVI būtų steigiamas pagal Mokslo ir studijų įstatymą. Steigėja yra Vyriausybė, funkcijas paveda vykdyti pagal kompetenciją Švietimo ir mokslo ministerijai, bet Sveikatos ministerija priešinasi. Ji mano, kad kliniką reikia atiduoti į Santariškes, kad būtų atskiras toks neaišku kokiu statusu mokslinių tyrimų centras“, – sako D. Mikutienė.

Tuo metu sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas V.P. Andriukaitis turi savo viziją.

„Tai gal D. Mikutienei galima būtų pasiūlyti, kad Kauno ir Vilniaus universitetų ligonines tiesiog padaryt biudžetinėmis įstaigomis ir atiduoti Švietimo ir mokslo ministerijai? Siūlymas yra tas pats: būtų du NVI su klinikomis steigėjai. Šis atskiras juridinis asmuo, kuris vadintųsi Nacionaliniu vežio institutu, būtų integruotas į sveikatos apsaugos sistemą ir kartu su visomis įstaigomis spręstų onkologinių ligonių gydymo problemas. NVI direktorius būtų vyriausiasis onkologas, kuris vadovautų onkologinei metodinei pagalbai visoje Lietuvoje“, – savąjį planą aiškina V.P. Andriukaitis.

Jis pamini ir tai, kad NVI būtų atsakingas už valstybinį arba nacionalinį Vėžio registrą, kuris apimtų visas ligonines. Sveikatos apsaugos ministras teigia, kad D. Mikutienė ruošiasi skubos tvarka įstatymą pateikti Seimui, kai tik Švietimo reikalų komitetas sausio 22 d. apsvarstys šį klausimą. Tuomet Vilniaus onkologijos institutas bus  pertvarkytas iki kovo pabaigos.

Visą laiką turime aiškinti, kad vykdome gydomąją funkciją

„Tokios nuostatos buvo mūsų Darbo partijos ir Vyriausybės programoje. Jos vėliau buvo sveikatos apsaugos ministro iniciatyva pakeistos“, – nurodo D. Mikutienė.

Tačiau V.P. Andriukaitis kitokios nuomonės: „Vyriausybės programoje labai aiškiai pasakyta, kad NVI turi būti integruotas į universitetų ir sveikatos apsaugos sistemos struktūrą kartu su universiteto klinikomis.“

Neaiškumai gydytojams nuolatos sukelia problemas

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas – vienintelis Rytų Europoje turi  Europos vėžio institutų organizacijos akreditaciją. 2007 m. 17 pagrindinių Europos institutų vadovai Stokholme pasirašė deklaraciją, kurios tikslas – kurti Europos valstybių vėžio institutų, kurie vykdo mokslinį darbą, studijas ir gydymą, organizaciją.  Kol kas Vilniaus Onkologijos institutas Europinius reikalavimus atitinka, tačiau kokia kaina?

„Kiekvieną kartą pasirašant sutartis su ligonių kasomis, iškyla koalizija, kad mes nepriklausom Sveikatos apsaugos ministerijai.  Visą laiką turime aiškinti, kad vykdome gydomąją funkciją. Aišku, galų gale ta sutartis yra pasirašoma, bet visada iškyla didelė diskusija, jei kalba eina apie naujos aparatūros įsigijimą – reikia kiekvieną kartą įrodinėti, kad mes užsiimame ne tik moksliniu darbu“, – sunkumus vardija Lietuvos onkologų draugijos valdybos pirmininkė dr. Simona Rūta Letautienė.

Jos teigimu, tokia trintis daro neigiamą įtaką pacientams ir darbuotojų psichologinei būklei bei darbui.

Prieš pat Naujuosius metus onkologijos srityje dirbančių draugijų asociacija kreipėsi į premjerą, sveikatos apsaugos bei švietimo ir mokslo ministrus ragindami pagaliau spręsti Vilniaus universiteto Onkologijos instituto klausimą.

„Kiekvienas žmogus nori žinoti, kas jo laukia rytoj. Ypatingai mūsų kolektyvas, kurį sudaro ir gydytojai, ir mokslininkai, pagalbinis personalas, kurio kasdienis darbas nukreiptas į onkologinį ligonį“, – teigia Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius prof. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius ir priduria, kad laikui bėgant, nors buvo sudėtinga, prie situacijos reikėjo prisitaikyti.

Onkologai ne kartą ragino iš esmės spręsti pagrindines problemas: atkurti Valstybinę vėžio kontrolės programą, įteisinti Vėžio registrą, organizuotai vykdyti prevencines patikros programas, racionaliai naudoti lėšas įsigyjant brangią aparatūrą.

Statistika nedžiugina

2013-ųjų gruodį buvo paskelbti susirgusiųjų vėžiu išgyvenamumo tyrimai. „Eurocare“ pirmą kartą paskelbė ir Lietuvos vėžio registro duomenis. Jie rodo, kad Lietuvoje mirštamumas nuo kai kurio vėžio – vienas didžiausių  Europos Sąjungoje.

Vėžio registro, kuris šiuo metu yra nepilnas, duomenimis, per metus Lietuvoje vėžiu suserga 18 tūkst. pacientų, miršta 8 tūkst. Duomenys rodo, kad šalyje šia onkologine liga kada nors yra sirgę apie 40 tūkst. gyventojų, o Higienos instituto duomenimis, šis skaičius gerokai didesnis ir siekia 73 tūkst..

Tad kokių dar argumentų reikia valdantiesiems ir opozicijoje esantiems politikams, kad, palikę ambicijas, pagaliau imtųsi spręsti onkologijos problemą?

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką