Dabar populiaru
Tiesiogiai
Advertisement
15min be reklamos
Publikuota 2021 11 22, 18:10

Pacientai po transplantacijų: kodėl kaimyno skiepas svarbiau nei savi trys

Kolektyvinis imunitetas svarbus kiekvienam, tačiau yra dalis žmonių, kuriems jis – gyvybiškai svarbus. Viena iš tų grupių – pacientai po įvairių organų transplantacijų. 25-erių Sigitai Varanauskaitei prieš dvejus metus buvo atlikta organų transplantacija, mergina pasiskiepijo jau trimis vakcinos dozėmis, tačiau, veikiausiai, dėl imunosupresantų (jie reikalingi, kad organizmas neatmestų inksto), antikūnų merginai nesusidarė. Kaip sako ji, vienintelė viltis – maksimali apsauga ir kuo labiau pasiskiepijusi visuomenė. Jai antrina ir nefrologas prof. Marius Miglinas: „Ši pacientų grupė suserga greičiau, serga ilgiau ir komplikacijų rizika – kur kas didesnė.“
Vakcinavimas nuo koronaviruso Ukrainoje
Vakcinavimas nuo koronaviruso Ukrainoje / ZUMAPRESS / Scanpix nuotr.

Rizika didesnė 7 kartus

Didžioji dalis pacientų po įvairių organų transplantacijų yra pasiskiepiję, dažnas iš jų jau ir stiprinančiąja doze, tačiau antikūnai – ne dėl jų pačių kaltės – daugeliui nėra susidarę, taigi vienintelė jų viltis nesusirgti – kuo didesnis kolektyvinis imunitetas.

Pacientai po organų transplantacijų COVID-19 infekcija serga kur kas ilgiau nei kiti, aiškina nefrologas M.Miglinas: „Neretai 20 dienų ar keturias savaites, o per tiek laiko virusas jau gali ir mutuoti. Būtent todėl būtina apsaugoti šiuos pacientus, jie yra prioritetinė grupė vakcinacijai. Šie pacientai buvo vieni pirmųjų, kuriuos imtasi vakcinuoti – kartu su medikais. Pradėjus skiepyti šią grupę svarbiausi buvo du klausimai, pirmas – ar saugi ši vakcina tokiems pacientams?

Taigi mūsų ir pasaulio duomenys parodė, kad – taip, saugi. Nesulaukiama pašalinių ar organų atmetimų reakcijų. Kitas svarbus kriterijus – efektyvumas, ar atlieka vakcina savo darbą? Čia ir pasirodė, kad tik kas penktam mūsų pacientui po pilno skiepo – po abiejų dozių – susidaro imunitetas, o 80 proc. pacientų nebuvo atsako į vakciną. Taip, tai irgi neblogai, geriau negu nulis, tačiau smarkiai mažiau negu sveikiems žmonėms“, – apie transplantuotų pacientų atsaką į vakciną kalbėjo medikas.

80 proc. pacientų nebuvo atsako į vakciną

Anot M.Miglino, šiuos pacientus reikia labai saugoti ir dėl to, kad jų komplikacijų ir mirties nuo COVID-19 proc. – kur kas didesnis palyginti su sveikų žmonių: „Aš galiu vertinti iš savo perspektyvos, aš pats prižiūriu pacientus po inkstų transplantacijos. Tai yra ta pacientų grupė, kuriems užsikrėsti COVID-19 infekcija rizika yra dukart didesnė nei bendrai populiacijai žmonių. Šie pacientai vartoja imunitetą slopinančius vaistus, kurie būtini tam, kad organizmas neatmestų inksto. O susirgus šia infekcija, dėl tos pačios minėtos priežasties, komplikacijų, sunkesnės ligos eigos ar mirties rizika didesnė net 7 kartus.“

Ką jau kalbėti, anot nefrologo, apie tuos pacientus, kurie yra po organų persodinimo operacijos ir turi dar papildomų rizikos veiksnių: „Esame pastebėję ir tai, kad atsakas į vakciną yra silpnesnis, jeigu recipientas yra vyresnio amžiaus, jeigu transplantanto veikla blogesnė – juk transplantuotas organas gali sunkiai veikti, o gali jo veikla būti ir sutrikusi, jeigu transplantacija įvyko neseniai ar vartojama didesnė imunosupresantų dozė.“

Tiesa, pridūrė medikas, yra visokių mokslininkų teorijų dėl nesusidariusių antikūnų minėtiems pacientams. „Daug kalbama apie tai, kad ląstelinis imunitetas vis tiek yra sustimuliuojamas, tačiau mes neturime galimybių jo įvertinti. Užsienio kolegų patirtis rodo, kad netgi tiems, kuriems nesusidarė antikūnai, pusei jų būna susidaręs ląstelinis imunitetas, kuris irgi apsaugo nuo sunkių komplikacijų“, – kalbėjo M.Miglinas.

Pasak mediko, turime suprasti, kad, net susidarius antikūnams, pacientai po organų transplantacijų turi daugiau rizikos kovojant su COVID-19, o ką jau kalbėti, kai atsako į vakciną nėra. „Europos duomenys rodo, kad pacientams po inkstų transplantacijos, susirgus COVID-19 infekcija, po keturių savaičių mirštamumas yra 21–23 proc. Tai reiškia, kad iš visų susirgusių mūsų pacientų po keturių savaičių kas penktas jau būna miręs. Kitaip tariant, rezultatai tikrai prastesnis nei COVID-19 susirgusio sveiko žmogaus“, – tikino medikas.

Nerimo daug

25-erių S.Varanauskaitei inkstas buvo persodintas prieš dvejus metus. Metus po operacijos tokie pacientai nėra vakcinuojami, tačiau vos gavusi galimybę mergina pasiskiepijo vakcina nuo COVID-19 infekcijos. Šiandien jau yra pasiskiepijusi visomis trimis dozėmis, tačiau Sigita yra tarp tų, kurių organizmas į vakciną neatsakė – antikūnų nėra. Kosmetologijos salone dirbanti S.Varanauskaitė tikino, kad gyvena su didžiuliu nerimu. Kaip ir visi – nuolat su respiratoriais, kaukėmis, dezinfekuoja patalpas, imasi visų įmanomų priemonių, tačiau jau pradėjo riboti klienčių skaičių, nes prastėjant epidemiologinei padėčiai darosi vis baisiau, mat jos pažįstamų rate – ne viena ir liūdna žinia.

„Iš tikrųjų išgyvename labai didelį nerimą, nes esame priklausomi nuo visuomenės, kuri nėra sąmoninga. Nors nedaug, bet turiu pažįstamų, kurie nesiskiepija, net tada, kai jų aplinkoje miršta žmonės. Jie bijo, tačiau dažnai net patys nežino ko. Mums svarbu, kad kuo daugiau žmonių aplink būtų pasiskiepiję, bet ne tik dėl mūsų – ir dėl savęs, ir dėl visų kitų. Galbūt tie žmonės niekada nėra buvę arti reanimacijos, galbūt nesuvokia, kas yra ta gyvybė“, – kalbėjo pašnekovė.

Tai reiškia, kad iš visų susirgusių mūsų pacientų po keturių savaičių kas penktas jau būna miręs.

Kolektyvinio imuniteto svarbą tokiems pacientams akcentavo ir nefrologas M.Miglinas: „Visiems, o juo labiau mūsų pacientams, reikėtų vakciną derinti su visomis kitomis apsaugos priemonėmis. Aišku, pacientus po organų transplantacijų gerai būtų apsupti apsauga, kaip kokiu kokonu – kad visi namiškiai ir aplinkiniai būtų pasiskiepiję. Kolektyvinis imunitetas yra esminis momentas – kuo jis žemesnis, tuo didesnė rizika pacientams po organų transplantacijų, nes jie užsikrečia greičiau, jų sirgimo laikas kur kas ilgesnis, o tai nulemia komplikacijas arba net mirtį.“

Nemažai dalis pacientų su persodintais organais jau yra paskiepyti ir stiprinančiąja doze, po kurios matyti jau visai kitokie rezultatai, tikino M.Miglinas. „Su trečia vakcinos doze įvyko proveržis, 70 proc. atvejų buvo pastebėtas atsakas – susidarė antikūnų. Taigi, dar bus tikrai svarstoma, kaip geriausia skiepyti šią grupę – kokia turi būti dozė, kokie intervalai, tačiau dabar – po pirmųjų dviejų vakcinų ir dar sustiprinančiosios, matyti ne idealus, bet jau optimalus rezultatas. Aišku, jis smarkiai mažesnis nei sveikų žmonių, nei norėtume, tačiau rezultatas jau yra“, – kalbėjo nefrologas M.Miglinas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką