Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 10d. 11:59

Pasaulinė psichinės sveikatos diena: specialistai – apie pacientų kasdienybę ir kas padeda gerinti jų savijautą

Ligoninė
Valdo Kopūsto / 15min nuotr. / Ligoninė

Mokymas gaminti valgyti ar loginių užduočių sprendimas gal ir nepanašūs į ligoninėje taikomus gydymo būdus, tačiau LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientams jie padeda sveikti ir grįžti į visavertį gyvenimą. Spalio 10-ąją minint Pasaulinę psichinės sveikatos dieną, Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus specialistai išplatintame pranešime papasakojo, su kokiais sunkumais tenka susidurti jų pacientams ir kokia pagalba padeda gerinti jų savijautą.

Kartais tenka dirbti ne tik su pacientu, bet ir jo šeima

Kauno ligoninės Psichosocialinės reabilitacijos skyriuose dirba ne tik įprastai su psichinės sveikatos sritimi siejami specialistai – psichiatrai, psichikos sveikatos slaugytojai, psichologai bei psichoterapeutai, bet ir socialiniai darbuotojai, užimtumo specialistai, ergoterapeutai, kineziterapaeutai – ši komanda padeda psichikos ligomis sergantiems pacientams stotis ant kojų.

„Psichosocialinė reabilitacija – tai pagalba žmonėms, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis. Mūsų siekis padėti žmogui grįžti į darbą ar mokslus, atgaivinti prarastus emocinius, buitinius, darbinius įgūdžius, atkurti ryšius su artimaisiais. Į tai įsitraukia visa komanda – nuo pat gydymo pradžios įvertinama, kokios pagalbos reikia konkrečiam pacientui, ir sudaromas reabilitacijos planas“, – pasakoja socialinė darbuotoja Eglė Valauskienė.

Anot specialistės, kartu su pacientu nusprendžiama, kokį tikslą ar tikslus reabilitacijos metu jis nori pasiekti. Tai gali būti šeimos santykių pagerinimas, teisės auginti vaikus susigrąžinimas, grįžimas į darbą ar mokslo įstaigą, buities įgūdžių ugdymas, mokymas tvarkyti finansus ir kt.

Sergantis žmogus gali nepajėgti iš karto padaryti labai daug, todėl siekti progreso padeda problemos išskaidymas dalimis.

Specialistė parėžia, jog dažnai šeimoje kenčia ne tik psichikos liga sergantis žmogus, bet ir jo artimieji:

„Pastebėję, kad jiems brangus žmogus tapo uždaras ir vangus, nebesikelia iš lovos, nesitvarko, artimieji gali nesuprasti, kas nutiko. Kartais toks elgesys interpretuojamas kaip tingumas ar apsileidimas, nors iš tiesų yra vienas iš ligos simptomų. Jei ilgainiui liga progresuoja, namiškiai pavargsta nuo tokio ligonio elgesio, nebemoka ar nebenori su juo bendrauti, todėl Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojams kartais tenka tiesti tiltus tarp šeimos ir artimųjų, mokant, kaip vieniems su kitais sugyventi“, – kylančias problemas vardija specialistė.

E.Valauskienė pasakoja, kad jei siekiama pagerinti santykius šeimoje, į gydymo procesą stengiamasi įtraukti ir kitus šeimos narius, kad būtų išgirsti visų poreikiai ir situaciją keistųsi į gera.

„Mokome, kad artimieji ne priekaištautų dėl kylančių problemų, o paskatintų žengti nedidelį žingsnį jas sprendžiant, pavyzdžiui, padėtų atsikelti iš lovos ir nusiprausti. Sergantis žmogus gali nepajėgti iš karto padaryti labai daug, todėl siekti progreso padeda problemos išskaidymas dalimis. Šeima, kurių artimasis į ligoninę pateko pirmą kartą, dažnai būna sutrikusi ir nežino, nuo ko pradėti, todėl aiškiname, kur ir kokios pagalbos gali kreiptis, kuo pasirūpinti reikia pirmiausia“, – pasakoja socialinė darbuotoja.

Įkvepiančios sėkmės istorijos

Nors čia gulintys pacientai dažnai serga labai sunkiomis ligų formomis, pasitaiko atvejų, kurie atperka įdėtas pastangas. Kaip vieną tokių sėkmės istorijų darbuotoja prisimena vaikų sugrąžinimo istoriją.

„Prieš keletą metų pas mus pateko labai sunkios būklės moteris, turinti du vaikus, bet pagalbos nesikreipusi iš baimės juos prarasti. Jai atsigulus į ligoninę vaikai buvo perduoti laikinos globos įstaigoms. Kai pacientės savijauta pagerėjo, ji nusprendė, jog padarys viską, kad vaikus susigrąžintų.

Porą kartų per savaitę su paciente lankydavome vaikus. Matėsi, kad mamos ir mažylių ryšys yra stiprus, vaikai ją labai myli ir tik dėl ligos mama negalėjo jais tinkamai rūpintis.

Vida Press nuotr./Stresas
Vida Press nuotr./Stresas

Važiavome su paciente į posėdžius Vaikų teisių apsaugos tarnyboje ir tarėmės, kaip galime jai padėti. Buvo rasti artimieji, sutikę lankyti šeimą ir jai pagelbėti, bei iškeltos sąlygos, kad pacientė laikytųsi gydymo režimo ir lankytų vaikus. Ji visas sąlygas išpildė. Daugiau nė karto nepateko į ligoninę, nes iš karto, pajutusi pirmuosius simptomus, kreipiasi pagalbos, ir liga neprogresuoja. Vaikai laimingi auga su mama“, – džiaugiasi E.Valauskienė.

Gydanti rutina

Viena neįprasčiausių specialybių Psichiatrijos klinikoje – užimtumo organizatorius. Pacientai psichosocialinėje reabilitacijoje laikosi labai griežtos dienotvarkės: tam tikru laiku keliasi, atlieka mankštą, valgo, patys sutvarko virtuvėlę – taip formuojami kasdieniai įgūdžiai ir įpratinama laikytis tam tikros rutinos.

Užimtumo veiklos – viena iš pacientų gydymo be vaistų dalių. Pacientai įtraukiami į įvairias veiklas – piešimą, floristikos užsiėmimus, muzikos rytmečius, knygų aptarimus, mezgimo pamokas. Patys pacientai taip pat organizuoja įvairias šventes, sporto varžybas.

Užimtumo veiklos – viena iš pacientų gydymo be vaistų dalių.

„Psichikos ligomis sergantiems ligoniams labai svarbu būti užimtiems. Veikla teikia keleriopą naudą: kai pacientai užsiima įvairiomis veiklomis, jiems į galvą nelenda mintys apie ligą, kartu kūrybinės veiklos padeda išlaisvinti emocijas. Pacientus motyvuoja ir pats darbo rezultatas – kartais žmonės mėnesių mėnesius guli lovoje ir žiūri į lubas, todėl ima nebetikėti, kad gali ko nors imtis, taigi net nedidelis nuveiktas darbas motyvuoja ir teikia viltį“, – užsiėmimų naudą vardija užimtumo organizatorė Rita Bulaukienė.

Ji taip pat pabrėžia, kad naudinga ir tai, jog užsiėmimai vyksta nedidelėse grupelėse, nes kai kurie ligoniai tarp daugybės žmonių jaučiasi nejaukiai, o grupėje lavinami pacientams labai svarbūs bendravimo, emocijų reiškimo įgūdžiai.

Dar viena svarbia veikla R. Bulaukienė laiko maisto gaminimo pamokas.

Pranešimo autorių nuotr./Maisto gaminimo pamokos
Pranešimo autorių nuotr./Maisto gaminimo pamokos

„Maisto gaminimas – pirmas žingsnis į savarankišką gyvenimą, grįžus iš ligoninės. Kartais žmonės neturi net elementarių įgūdžių. Pavyzdžiui, sergant šizofrenija blėsta valios sfera. Tėvai, kurių vaikai nuo mažumės serga šia liga, dažnai daug ką daro už juos, todėl sergantysis neišmoksta rūpintis savimi. Kai netenkama pasirūpinti galinčių artimųjų, prasideda bėdos – reikia mokyti ir kaip gaminti, ir kaip drabužius išsiskalbti“, – pasakoja specialistė.

Dėl maisto gaminimo ji sulaukia padėkų ir iš paciento šeimos narių: „Gavome ir tokių nusistebėjimų: „Ką jūs ten darote per tuos savo užsiėmimus, kad iš jų grįžęs vyras pradėjo gaminti valgyti?“

Nuo atminties lavinimo iki mokymo laikyti šaukštą

Ergoterapija – tai pacientų funkcinių ir pažintinių galimybių atstatymas arba stiprinims, kad jos neprastėtų. Tam pasitelkiamos įvairios veiklos, pratimai. Užsiėmimų su ergoterapeutu metu lavinamos tam tikros pažintinės funkcijos, pavyzdžiui, dėmesio koncentracija, atmintis, taip pat kasdieniai įgūdžiai, mokomasi reikšti emocijas.

Ergoterapeutė Gabrielė Subačė pasakoja, kad po įvairių ūmių psichikos ligų epizodų gali būti pažeistos tam tikros pažintinės pacientų funkcijos: „Pirmiausia pacientas atlieka testus, pagal kurių rezultatus įvertinama, ar jam reikia pagalbos. Pvz., kai kurie pacientai skundžiasi, kad negali sukoncentruoti dėmesio arba nuolat pamiršta, kur pasidėjo daiktus. Įsivardijame problemas ir bandome atgaivinti pažeistas funkcijas, o esant kai kurioms būklėms, užsiimame sutrikimų prevencija, kad ateityje šie įgūdžiai nesuprastėtų.“

Pranešimo autorių nuotr./Ergoterapijos užsiėmimas
Pranešimo autorių nuotr./Ergoterapijos užsiėmimas

Įgūdžiams lavinti ergoterapeutė pasitelkia įvairias užduotis (loginius pratimus, užduotis raštu ar pacientų diskusijas grupėje, kai bandomas rasti geriausias kokios nors problemos sprendimo būdas): „Yra įvairiausių pratimų, kuriuos galima taikyti esant tam tikrai problemai. Pavyzdžiui, dėmesį lavinti padeda objektų paieškos paveikslėlyje užduotys arba koncentravimosi į savo kvėpavimą pratimas, kai bandoma pajusti, kaip oras keliauja į plaučius ir atgal.“

Nors paprastai pratimai atliekami grupėje, gali būti paskiriama ir individuali terapija.

„Žmonėms su gretutinėmis fizinėmis ligomis ar esant tam tikrų psichikos sutrikimų, gali tekti kai kuriuos įgūdžius formuoti iš naujo. Tuomet su pacientu dirbame individualiai – imituojame kasdienius veiksmus. Kartais tenka mokyti paėmus šaukštą imituoti valgymo veiksmą, kad įgūdis vėl atsirastų“, – teigia specialistė.

Labiausiai ją džiugina, kai pacientai dėkoja už pokyčius: „Nors kartais žmonėms sunku suprasti atliekamų pratimų naudą, bet įdedant daug darbo rezultatas tampa akivaizdus.“

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Video

15:15
01:01:04
06:27

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką