Didžiausias sergamumas registruojamas Kauno apskrityje: ten fiksuojamas 61 sergantysis 10 tūkst. gyventojų. Po to seka Vilniaus apskritis su 57 sergančiaisiais, trečioje vietoje – Šiaulių apskritis su 47 ligoniais 10 tūkst. gyventojų.
Vilniaus apskrities statistiką smarkiai išpučia sergamumas Vilniaus rajone: praėjusią savaitę ten užfiksuota 115 ligos atvejų 10 tūkst. gyventojų.
„Tačiau nėra nė vieno gripo atvejo, antraip jau būtų galima skelbti epidemiją“, – portalui „15min“ sakė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė.
Vedant bendrą šalies sergamumo rodiklį, 10 tūkst. gyventojų tenka 50 sergančiųjų. Tai pusantro karto daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.
Sugrįžta senieji gripo tipai
Peršalimo ligos lietuvius paprastai ima pulti spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje po Vėlinių. Kodėl šiemet ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos į ligos patalą žmones pradėjo versti anksčiau?
„Galbūt įtakos turi virusų kaita. 2009 metais atsiradus visiškai naujam, vadinamajam pandeminiam, gripo virusui AH1N1, buvo išstumti kiti sezoniniai gripai. Nuo to laiko praėjo trys sezonai ir pandeminis gripas tapo sezoniniu. Vieni žmonės prasirgo sunkia jo forma, kiti – besimptome, treti virusui įgijo imunitetą ir pan. Tačiau šiemet į savo vietą grįžta tie anksčiau išstumti sezoniniai virusai AH3N2 ir B tipo“, – svarstė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.
Trečiąją rugsėjo savaitę Lietuvoje buvo užregistruotas tik vienas gripo atvejis, o ketvirtą – jau 11.
Epidemija skelbiama, kai 10 tūkst. gyventojų tenka 100 ligos atvejų, iš kurių 25-30 proc. sudaro gripas.
Pirma tyrimai – po to vakcina
D.Razmuvienė atkreipė dėmesį, kad sergamuo rodikliais Lietuva neišsiskiria iš Europos konteksto. Peršalimo ligos anksčiau pasireiškė ir Šiaurinėje Europos dalyje.
Vakcina nuo gripo šalies gydymo įstaigas turėtų pasiekti šią savaitę. „Tai vakcina su gripo viruso antigenais: tais tipais, kurie šiemet cirkuliuos Lietuvoje ir Europoje – minėtais AH3N2, AH1N1 ir B tipo. Tai prognozuoja Pasaulinė sveikatos organizacija. Mokslininkai stebi situaciją, atlieka skaičiavimus ir numato, kokie virusai siaus – tik tada gaminama vakcina”, – proceso eigą nusakė D.Razmuvienė.
Nemokama vakcina, kai valstybė kasmet nuperka 100 tūkst. jos dozių, visas Lietuvos gydymo įstaigas turėtų pasiekti iki spalio 10 dienos. Bent taip žada Valstybinė ligonių kasa.
Geriausia apsauga – rankų plovimas
D.Razmuvienė rekomenduoja skiepus nuo gripo. Tai esą efektyviausia priemonė apsaugoti sveikatą. „Kalbėti galima daug, tačiau tegul kas nors paneigia tai, ką mokslas jau pagrindė“, – ragino ULAC atstovė.
Išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse skiepijasi apie 75 proc. žmonių populiacijos. Lietuvoje – vos 6 proc.
Skiriasi ir požiūris į ligą ir sergantį žmogų. Lietuviai į darbą neina nebent tuo atveju, kai nepasikelia iš lovos. Sėdėti biure netrukdo sloga, kosulys, kartais net temperatūra.
„Ši ydinga tradicija išnyktų, jei žmogus būtų socialiai apsaugotas: užmokesčio skaičiavimai nebarbingumo metu tiesiog neleidžia žmogui išgyventi“, – įsitikinusi D.Razmuvienė.
Siekiant apsisaugoti nuo virusų rekomenduojama prisiminti elementarias prevencijos priemones, pirmiausia – higieną.
Vienas svarbiausių dalykų – rankų plovimas – su muilu, plaunant tarpupirščius ir riešus.
„Nekiškite rankų į nosį, akis ar burną. Virusai ant paviršių patenka čiaudint, kosint ar kalbant, todėl nekramtykite akinių kojelių ir tušinukų“, – patarė D.Razmuvienė.
Kaip prevencinė priemonė veikia ir dažnas patalpų vėdinimas, grindų ir kitų paviršių valymas drėgnu skudurėliu.
