Dabar populiaru
Publikuota: 2017 birželio 28d. 20:00

Perspėja: netikros naujienos apie sveikatą – itin pavojingos

Vaistai
123rf.com nuotr. / Vaistai

Kai informacinėje erdvėje vis daugėja netikrų, klaidinančių naujienų, itin dėmesį reikėtų atkreipti į tas, kurios susijusios su žmogaus gerove bei sveikata. Kaip „The Atlantic“ svetainėje rašo Julie Beck, šios naujienos yra itin paplitusios bei pavojingos.

„Grįžkime kelis šimtus metų į praeitį, – sako tyrimų instituto „RTI International“ programų direktorius Brianas Southwellas. – Tuomet Europoje vyko ginčas tarp filosofų Benedicto Spinozos ir Rene Descartes`o.“ Šie mąstytojai iš esmės diskutavo apie tai, ar žmonės iš tiesų gali atpažinti netikras naujienas.

„R.Descartes`as buvo kupinas optimizmo dėl mūsų gebėjimo nustatyti klaidingą informaciją, – teigia B.Southwellas. – B.Spinoza tvirtino, kad apskritai priimame visą informaciją, o jau po to kita savo smegenų dalimi įvertiname ją kaip klaidingą ar teisingą. Ta sistema veikia gerai, tačiau įtakos mums gali turėti nauja informacija, nuovargis ar kas nors kita. Pastaraisiais dešimtmečiais B.Spinozos teorija sulaukė empirinių patvirtinimų.“

Pastaraisiais metais, ypač pernai, neliko jokių abejonių, kad žmonės lengvai pasiduoda klaidinančiai informacijai bei netikroms naujienoms. Ir nors dauguma netikrų naujienų, pritraukusių daugiausiai dėmesio, buvo susijusios su 2016 m. JAV prezidento rinkimais, netikros naujienos sveikatos klausimais atrodo labiau paplitusios ir sunkiau išnaikinamos.

„Man susidaro įspūdis, kad iš visų netikrų naujienų kategorijų blogiausia padėtis būtent sveikatos naujienų srityje. Menkaverčių naujienų sveikatos klausimais yra daugiau nei bet kurioje kitoje kategorijoje, – sako Poynterio instituto viceprezidentė Kelly McBride. – O šaltiniai, kurie yra patikimi kitose srityse, sveikatos naujienas [kartais] pateikia labai prastai.“

Tai ne tik sąmoningai klaidinančios istorijos, pavyzdžiui, apie mamą, neaišku iš kur sužinojusią visas tas lieknėjimo, dantų balinimo, raukšlių mažinimo paslaptis, kurias nuo jūsų esą slepia gydytojai. Reikia turėti omenyje ir tai, ką žiniasklaidos įmonės „Politico“ vykdomoji sveikatos redaktorė Joanne Kenen vadina „šlamštinėmis žiniomis“.

„Kiek pastaruoju metu perskaitėme įvairiausių tyrimų apie kavą? – klausė J.Kennen. – Jei dirbate viešųjų ryšių departamente ir norite, kad ta istorija iš tiesų būtų perskaityta, straipsnį greičiausiai pavadinsite taip: „Šokoladas ir kava užtikrins puikų seksą iki aštuoniasdešimties“. Ir jūsų serveris neatlaikys apkrovos nuo skaitytojų antplūdžio.“

Viešųjų ryšių departamentai ir juos aptarnaujantys tyrėjai taip pat prisideda prie perdėto tokių tyrimų sureikšminimo, sako K.McBride. Tačiau iš dalies kaltė tenka ir žurnalistams, nes jie ir patys imasi sensacingo mokslo naujienų pristatymo, kad tik sudomintų skaitytojus. Net jei jie nesivaiko sensacijų, atsakingai pasakoja, pavyzdžiui, apie tyrimą su pelėmis ir paaiškina, kad kalba tik apie peles, nemėgindami teigti nieko daugiau, skaitytojai tokio tyrimo reikšmę lygiai taip pat gali perdėti vien dėl to, kad žurnalistai nusprendė į tai atkreipti dėmesį.

„Į procesą vienaip ar kitaip įsitraukia visi“, – teigia K.McBride.

Sveikata iš tiesų yra netinkamiausia sritis netikroms naujienoms dėl keleto priežasčių. Svarbu ne tik tai, kad dabartinei žurnalistikai reikalingos greitos, gausios ir patrauklios istorijos, kad ir kokia būtų tema. Mokslo naujienoms kyla ir papildomų problemų, nes, pasak K.McBride, „žurnalistikos ciklas ir mokslo ciklas yra visiškai nesuderinami“. Mokslinis procesas yra lėtas, o tai reiškia, kad nauji dalykai randasi labai lėtai.

„Moksle gera informacija iš tiesų yra nuobodi. Mokslo pažanga nėra tokia sparti, kaip norėtų žurnalistai“, – sako K.McBride.

Tiesą sakant, lėta mokslo pažanga kartais gali būti panaudota prieš patį mokslą. Mokslininkams prireikia daug laiko, kad rastų atsakymus į iškilusius klausimus, be to, išvados laikas nuo laiko užginčijamos, o įsigalėjusi nuomonė gali pasikeisti. Klimato kaitos neigėjai ir skiepų priešininkai skleidžia abejones teigdami, kad mokslininkai neturi vienareikšmiškos nuomonės šiose srityse ir kad yra klausimų, į kuriuos dar nėra atsakymų.

O platesnėje mokslo sferoje sveikatos mokslas yra ta sritis, kur klaidingai informacijai klestėti yra lengviau. „Tikriausiai yra pagrindo sakyti, kad mūsų pažeidžiamumas dėl klaidinančios informacijos priklauso nuo temos, – teigia B.Southwellas. – Apskritai, sveikata žmonėms yra asmeniškai labai svarbus klausimas.“

Tiek objektyvi, tiek klaidinga informacija apie jūsų gerovę greičiausiai atrodys svarbesnė nei informacija apie verslą ar įžymybes.

„Demokratijoje labai svarbi idėjų rinka, – pasakoja K.McBride. – Idėjos konkuruoja, o auditorija ilgainiui atsirenka, kurios iš jų yra geriausios. Jeigu didžioji dalis informacijos yra netinkama (net jei tai tik 51 procentas), auditorija ims nepasitikėti siūloma informacija.“

Kaip žinoma, pasitikėjimas žiniasklaida, kurioje skelbiama daug tokios informacijos, niekada nebuvo toks mažas kaip dabar.

K.McBride spėja, kad sveikatos naujienos kaip tik pamažu tampa tokia menkaverte informacija. „Jų vertė taip smarkiai sumažėjo, – sako ji, – kad nesu tikra, ar ieškantiems informacijos siūlyčiau remtis viešai pateikiamomis naujienomis, nes sveikatos srityje tai gali būti iš tiesų pavojinga.“

Lrt.lt
Temos: 2 Sveikata Skiepai
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką