Dar prieš grįžtant į Lietuvą 50-metis M.Vaičius sunegalavo – atrodė, kad sustojo skrandis. Dienos bėgo, o vyro savijauta negerėjo, netgi priešingai – ėmė spausti krūtinę, kamavo dusulys.
Gruodžio 21-ąją M.Vaičius atsidūrė Kauno klinikose. Pacientas paguldytas į reanimacijos skyrių, jam atlikti diagnostiniai tyrimai, taikytas gydymas dėl ūminio miokardo infarkto – suteikta būtinoji medicinos pagalba.
Man paaiškino, kad nesame drausti. Apstulbau.
Kai vyro būklė stabilizavosi, E.Vaičienė išgirdo: už tolesnį gydymą šeimai teks mokėti iš savo kišenės.
„Man paaiškino, kad nesame drausti. Apstulbau. Pateikiau net dvi Europos sveikatos draudimo korteles (ESDK, European Health Insurance Card – angl.). Vienos galiojimas baigiasi sausio 31 dieną, tačiau jau turime kitą, galiojančią net iki 2020 metų“, – pasakojo E.Vaičienė.
Ji pabrėžia, kad ligoninės gydytojams ir seselėms neturi jokių pretenzijų, tačiau administracijai gali pažerti krūvą priekaištų.
„Kodėl jie nedirba savo darbo? Negi šiais interneto laikais sudėtinga susisiekti su mūsų draudimo kompanija ir išsiaiškinti, esame drausti ar ne, ir koks gydymas mums turi būti suteiktas?“ – svarstė moteris.
„Kodėl ir už ką turime mokėti?“
E.Vaičienei galvoje netelpa, kaip galima pasakyti: „Pirma medicinos pagalba jums suteikta, o dabar čiuožkite namo.“ Juolab kad jos vyras neatrodė pasveikęs.
„Paeina du žingsnius ir dūsta – ar tai normalu?“ – retoriškai klausė Edita. M.Vaičiui buvo pasiūlyta likti ligoninėje, už parą iš savo kišenės mokant apie 200 litų.
„Niekaip nesupratau, kodėl ir už ką turime mokėti, jei esame drausti ES šalyje? Ligoninė nuogąstavo: „Nežinome, ar olandai mums sumokės.“ Manau, mūsų draudimas plotų iš džiaugsmo sumokėjęs už vyro širdies operaciją Lietuvoje, nes čia ji kainuoja kelis kartus pigiau. Bet niekam tai nebuvo įdomu“, – stebisi pašnekovė.
Ji prisiminė, kad prieš kelerius metus, kai brolienės tėvui viešint Nyderlanduose sustreikavo širdis, pirmiausia buvo gelbėjama jo gyvybė, o ne rūpinamasi draudimais.
Mūsų draudimas plotų iš džiaugsmo sumokėjęs už vyro širdies operaciją Lietuvoje, nes čia ji kainuoja kelis kartus pigiau. Bet niekam tai nebuvo įdomu.
„Jam širdies vožtuvus pakeitė. Vėliau jie gavo laišką, kad Lietuvos ligonių kasos olandams už operaciją sumokėjo 48 tūkst. eurų“, – dėsto E.Vaičienė.
Pasiūlymas pasiimti paskolą
Gruodžio 31 dieną Kauno klinikų gydytojų konsiliumo sprendimu M.Vaičius buvo išleistas tolimesniam ambulatoriniam stebėjimui ir gydymui į namus.
„Pacientas buvo informuotas, kad jam reikalinga planinė širdies operacija (aortos ir vainikinių arterijų jungčių suformavimo), ir supažindintas su apmokėjimo už tokią operaciją galimybėmis. Tokia operacija pagal paciento pasirinkimą galėjo būti atliekama tiek Lietuvoje, tiek Olandijoje.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, ES šalies pilietis dėl planinės pagalbos pats turi susisiekti su šalies, kurioje gyvena, dirba, moka mokesčius ir kurioje apdraustas sveikatos draudimu, ligonių kasa ir gauti sutikimą, kad draudimo lėšomis bus padengtos nebūtinosios pagalbos išlaidos Lietuvoje, t. y. bus sumokėta už planine tvarka atliktą operaciją. Kita galimybė – sumokėti už operaciją savo lėšomis ir vėliau, pateikus medicininius dokumentus, šiuos pinigus susigrąžinti šalyje, kurioje gyvena ir moka mokesčius“, – 15min.lt paaiškino Kauno klinikų atstovė spaudai Milda Dambrauskienė.
Stebėdama vyro būklę E.Vaičienė suprato, kad laiko biurokratiniams žaidimams, ypač tarpušvenčiu, ji neturi. Kaip ir kelių dešimčių tūkstančių litų operacijos išlaidoms iš anksto padengti.
„Tada man buvo burbtelėta: „Pasiimkite paskolą“, – sako E.Vaičienė.
Tada man buvo burbtelėta: „Pasiimkite paskolą“.
Tai galutinai perpildė jos kantrybės taurę: „Tiesiai šviesiai pasakiau: jei nesugebate ir nenorite savo biudžeto papildyti iš Nyderlandų, gydysite iš Lietuvos pinigų.“
Natūralu, kad verslūs kauniečiai pažįsta kitų verslių kauniečių. M.Vaičius buvo skubiai įdarbintas vienoje įmonėje ir tapo Lietuvoje apdraustu žmogumi.
„Mes tikrai nieko nenorėjome apgaudinėti, tačiau ką jūs būtumėte darę mūsų vietoje? Toks sprendimas buvo priimtas iš desperacijos, nematėme kitos išeities“, – pabrėžia E.Vaičienė.
Ištiko antras miokardo infarktas
Sausio 3 dieną Vaičiai turėjo atgalinius bilietus į Nyderlandus, tačiau jais taip ir nepasinaudojo.
Sausio 2-ąją M.Vaičiui pasikartojo krūtinės skausmas, jis vėl paguldytas į Kauno klinikų Kardiologijos skyrių.
Pacientui suteikta visa reikiama būtinoji medicinos pagalba pagal tuo metu buvusią būklę – atlikta aortos ir vainikinių arterijų jungčių suformavimo operacija. Šiuo metu pacientas jau išleistas iš reanimacijos skyriaus ir sveiksta po operacijos.
„Operaciją atliko nuostabus žmogus – Širdies chirurgijos skyriaus vadovas, profesorius Povilas Jakuška. Po operacijos jis prasitarė, kad Mykolą būtų operavęs iš karto. Įtariama, kad per tas kelias dienas vyrą ištiko dar vienas miokardo infarktas. Suprantate, ką tai reiškia? Kai pamačiau jį reanimacijoje, visą kaip vaškinį, apsiverkiau: per kažkieno aplaidumą jis galėjo numirti“, – susijaudinimo neslepia E.Vaičienė.
Pasirodo, esame turtingi
„Būtinoji medicinos pagalba ir antrą kartą šiam pacientui buvo suteikta nemokamai“, – pabrėžė Kauno klinikų atstovė spaudai V.Dambrauskienė.
Tik dabar jau nebeaišku, kas apmokės operaciją ir paciento gydymą po to – Nyderlandų VGZ draudimas ar Lietuvos ligonių kasos?
„Reikia laiko pasigilinti, kebli situacija“, – neslėpė Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovė spaudai Lina Bušinskaitė.
Kai pamačiau jį reanimacijoje, visą kaip vaškinį, apsiverkiau: per kažkieno aplaidumą jis galėjo numirti.
V.Dambrauskienė pastebi, kad Vaičių šeimos sprendimas vyrą skubiai įdarbinti Lietuvoje buvo perteklinis ir sukėlė painiavą. Ji užtikrina, kad ir iki tol M.Vaičiui buvo suteikta tokia medicininė pagalba, kokią gautų bet kuris kitas Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu draustas žmogus.
„Stabilizavus paciento būklę jam irgi būtų paskirta planinė operacija“, – aiškino M.Dambrauskienė.
E.Vaičienė neatlyžta: „Kuo čia dėta planinė, jei reikėjo ekstrinės? Nejaugi Lietuva tokia turtinga, kad esant palankioms aplinkybėms nepasinaudoja kitos ES valstybės pinigais? Jei iš karto visi būtų atlikę savo darbą, jokios painiavos nebūtų. Tačiau mes tik ir girdėjome: „Jūs nedrausti, jūs nedrausti.“
Rekomendacijos, ką reikėtų daryti, norint išvengti keblumų nenumatytose situacijose:
* Pirmiausia, jei žmogus, kuris yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu, keliauja, vyksta į užsienį atostogų ar darbo reikalais, jis turi turėti su savimi Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK). Ją išduoda visos ES šalys, taip pat Norvegija, Islandija, Lichtentešteinas ir Šveicarija visiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems žmonėms.
* Kortelė garantuoja nemokamą būtinąją pagalbą svečioje šalyje, o tam tikrais atvejais – ir būtinas gydymo paslaugas, kurių neplanuotai prireikia būnant svetur.
* Tokiais atvejais už gydymą pacientui nereikėtų mokėti iš savo kišenės, nes išlaidas padengtų tos šalies, kurioje žmogus gyvena ir moka mokesčius, ligonių kasa. Tai labai svarbu žinoti visiems lietuviams, gyvenantiems, dirbantiems ir mokantiems mokesčius užsienyje. Ypač tai gali tapti aktualu, kai jie trumpam grįžta į Lietuvą ir jiems prireikia medikų pagalbos.
* Be to, svarbu žinoti ir tai, kad nuo 2013 m. spalio 25 d. įsigaliojus ES direktyvos nuostatoms, europiečiams atsirado daugiau galimybių laisviau vykti gydytis į kitas Europos šalis, kai jų kelionės tikslas yra gauti gydymo paslaugas.
* Tokiais atvejais, prieš išvykstant, patariama pasikonsultuoti su tos šalies ligonių kasa, nes gali reikėti gydytojo specialisto siuntimo ar išankstinio leidimo, norint gauti planinę paslaugą svetur. Tai priklauso nuo toje šalyje, kur žmogus gyvena, galiojančios tvarkos. Kitose šalyse kai kurioms paslaugoms (pvz. stacionarinėms, brangiems tyrimams ir kt.) yra taikoma išankstinio leidimo sistema, t. y. jei pacientai nori vykti į kitą šalį ir gauti kai kurias planines paslaugas, turi gauti iš atitinkamos institucijos leidimą.
* Pavyzdžiui, Lietuvoje ši sistema netaikoma. Tokiais atvejais už gydymo paslaugas svetur reikia sumokėti savo lėšomis, tačiau vėliau, pateikus prašymą ir reikiamus dokumentus ligonių kasoms, galima gauti dalinę kompensaciją – tokio dydžio, kiek analogiška paslauga kainuoja toje šalyje, kur gyvena žmogus. Pavyzdžiui, jei Lietuvoje tam tikra paslauga kainuoja 1 tūkst. eurų, o Vokietijoje – 5 tūkst. eurų, mūsų šalies pacientas gaus 1 tūkst. eurų kompensaciją.“
Valstybinės ligonių kasos atstovė spaudai Lina Bušinskaitė:
„Kuri valstybė – Lietuva ar Nyderlandai – apmokės už Nyderlanduose dirbančiam ir mokesčius mokančiam lietuviui suteiktas paslaugas mūsų šalyje priklauso nuo to, kokia tvarka vadovaudamosi Kauno klinikos pateiks šias paslaugas apmokėti teritorinei ligonių kasai.
Įvertinus tai, kad pacientas, kuriam prireikė būtinosios pagalbos svečiuojantis Lietuvoje, pateikė gydymo įstaigai ir Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), ir Nyderlandų draudimo kompanijos išduotą draudimą, akivaizdu, kad šis žmogus kreipimosi į gydymo įstaigą metu buvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) Nyderlanduose. Draustumą PSD Lietuvoje jis įgijo jau po to, kai įsidarbino praėjusių metų gruodžio pabaigoje.
Pagal šiuo metu galiojančius europinius teisės aktus, žmogus gali būti apdraustas socialiniu (ir sveikatos) draudimu tik vienoje iš šalių.
Pagal šiuo metu galiojančius europinius teisės aktus, žmogus gali būti apdraustas socialiniu (ir sveikatos) draudimu tik vienoje iš šalių. Juose numatyti ir kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant kompetentingą šalį. Pagrindiniai kriterijai – kokioje šalyje žmogus nuolat gyvena ir dirba. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad tas pats žmogus negali draustas PSD dviejose valstybėse. Jei pacientas turi teisę būti apdraustas 2 ES šalyse, tokiu atveju prioritetas teikiamas tai šaliai, kur jis nuolat gyvena ir dirba.
Taigi Kauno klinikos, teikdamos apmokėjimui šiam pacientui suteiktų paslaugų išlaidas, turėtų nurodyti, kad pacientas yra draustas PSD Nyderlanduose. Tuomet VLK padengs gydymo paslaugų išlaidas, o vėliau kreiptis į Nyderlandų ligonių kasas dėl jų kompensavimo. Taip įprastai yra daroma esant panašioms situacijoms.
Nepaisant to, kad tokia tvarka galioja nuo 2004 metų, t.y. nuo tada, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES), ši situacija rodo, kad vis dar pasitaiko nesusipratimų. Siekiant išvengti, kad ateityje tokios situacijos nesikartotų, VLK planuoja išplatinti gydymo įstaigoms rekomendacijas ir paaiškinimus, pakartotinai priminti sveikatos priežiūros paslaugų ES šalių apdraustiesiems teikimo ir apmokėjimo tvarką.“
