TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Piotras Ivanovas: „Reikia parodyti, kad gyvenimas po transplantacijos nesibaigia“

Piotras Ivanovas gyvena po širdies transplantacijos
Asmeninio archyvo nuotr. / Piotras Ivanovas gyvena po širdies transplantacijos
Šaltinis: 15min
0
A A

Asociacija „Gyvastis“ ir Nacionalinis transplantacijos biuras tęsia pokalbių su transplantuotais Lietuvos žmonėmis ciklą. Šie interviu skiriami liepos 12 – 16 dienomis Vilniuje vyksiančioms XV-osioms Europos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais sporto žaidynėms. 64 metų Piotras Ivanovas iš Ignalinos rajono Meikštų kaimo su donoro širdimi krūtinėje gyvena jau daugiau kaip septynerius metus.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Apie savo diagnozę, transplantaciją, laiką iki jos ir gyvenimą po jos Piotras kalba tokiais tiksliais medicininiais terminais, kad galėtum įtarti, jog pašnekovas – medikas. Kadaise kolūkyje jis dirbo inžinieriumi, vėliau – vairuotoju, o paskui, kadangi gyvena Visagino pašonėje, – Ignalinos atominės elektrinės apsaugoje. „Domiuosi medicina, todėl daug žinau“, – didžiuodamasis sako.

Ir pasakoja tarsi paradoksą: „Apie donorystę visada žinojau ir visada buvau už ją. Tik kai dar pats buvau sveikas, stebėdavausi, kad ligoniui galima persodinti, pavyzdžiui, kito žmogaus širdį, kepenis. Galvojau – kaip tai gali būti? Juk žmogaus organizmas – ne mašina, kurios variklį gali kitu varikliu pakeisti. Buvo įdomu: negi taip galima imti ir tą širdį įdėti į kito žmogaus kūną? O paskui, va, ir pačiam prireikė tos donoro širdies“.

Todėl tai, ką anuomet laikė stebuklu, dabar Piotras vadina kitaip – mokslo pasiekimu, laimėjimu. 

„Reikia padėti žmonėms. Ir aš, ir visa mano šeima – šimtu procentų už donorystę “, – kalbėdamas apie donorystės reikšmę, nedaugžodžiauja pašnekovas (o šeima – tikrai gausi: žmona, keturi suaugę vaikai, 3 anūkės ir 1 anūkas).

Tačiau Piotras pripažįsta: kartais artimiesiems, matyt, būna sunku apsispręsti, kai medikai paprašo transplantacijai paaukoti mirštančio vaiko organus.

Kadaise kolūkyje jis dirbo inžinieriumi, vėliau – vairuotoju, o paskui, kadangi gyvena Visagino pašonėje, – Ignalinos atominės elektrinės apsaugoje.

Žaidynės, kuriose Piotras rengiasi dalyvauti, jam bus pirmosios transplantuotų žmonių žaidynės. Čia jis stums rutulį. Ar specialiai joms rengiasi, o gal visą gyvenimą sportavo?

„Sportavau sau, pavyzdžiui, svarmenis pakilnodavau, – pasakoja. – Bet jėgų turiu! Nes visą gyvenimą kaime gyvenu, anksčiau ir didelį ūkį turėjome – tai tiek prisisportuodavau!“

Pokalbio metu optimizmu trykštantis Piotras prisipažįsta: jis visą gyvenimą toks. „Jei ne tas mano optimizmas, gal ir manęs jau nebebūtų“, – ir vėl juokiasi. O kodėl  nusprendė dalyvauti žaidynėse? „Na, jei aš neatvažiuosiu, kitas atsisakys atvažiuoti – kas tada dalyvaus? Ir jei rengiamos tokios žaidynės, reikia visiems parodyti, kad gyvenimas po transplantacijos nesibaigia“, - sako Piotras.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką