„Mes neturime jokios praktinės patirties apie vaikų auginimą. Bandome visko išmokti, bet nežinome, ką reikia išmokti. Patarimų yra daug ir įvairių, bet mes neįsivaizduojame, kas iš tiesų yra svarbiausia mamai ir vaikui pirmaisiais kūdikio metais“, – taip būsimų tėvelių bandymą susigaudyti informacijos gausoje apibūdina Rima Kurtinaitienė, sertifikuota vaikų nešiojimo mokytoja, Tarptautinės žindymo organizacijos La Leche League vadovė, patyrusi žindymo konsultantė, viena Prieraišiosios tėvystės centro steigėjų, trijų vaikų mama.
Prieraišiosios tėvystės centras išleido spalvinimo knygelę „Pirmieji Jonuko metai“, kurioje R.Kurtinaitienė žaismingai pasakoja apie kūdikio auginimą, jo žindymą, nešiojimą, suderinant visos šeimos poreikius. Knygos autorė ir kūdikių priežiūros konsultantė su 15min.lt skaitytojais dalinasi esminiais dalykais, kuriuos būtina žinoti, kad pasiruoštum realiam gyvenimui su naujagimiu.
Ir pramoga, ir pamoka
Nors knygelė „Pirmieji Jonuko metai“ skirta pirmiausia vaikams spalvinti, ji tuo pačiu yra ir ugdymo priemonė, padedanti supažindinti vaikus su natūraliais procesais, kurie vyksta šeimoje.
„Mūsų pasiruošimas šeimai, mokymasis, kaip auginti vaikus vyksta nuo pat gimimo. Kad padėtume savo vaikams pasiruošti, turime juos supažindinti su vaikų auginimo realybe. Žinoma, ši knygelė nebus pagrindinis mokymosi šaltinis, tačiau gali tarnauti kaip pagalbinė vaizdinė priemonė“, – sako R.Kurtinaitienė.
Ši knyga gali būti puiki priemonė vyresniam vaikui pasiruošti broliuko ar sesutės atėjimui į šeimą. Be to, tai tarsi trumpa atmintinė tėveliams apie kūdikių nešiojimą.
Vis dar gajus mitas, kad nešiojami vaikai išlempa.
„Vis dar gajus mitas, kad nešiojami vaikai išlempa arba kad galima nešioti tik gulimoje padėtyje. Dabar mokslo pripažinta, kad kūno kontaktas, vaiko nešiojimas – būtinas kūdikio raidai, tik nešioti reikia tinkamoje nešynėje. Knygelėje Jonuką nešioja ir mama, ir tėtis, taigi supažindinama su įvairiais nešiojimo būdais, skirtingomis nešynėmis“, – aiškino nešiojimo mokytoja R.Kurtinaitienė.
Vežimėlis vaikus auginant naudojamas dar tik apie porą šimtų metų, tačiau tam tikrose situacijose jis taip pat gali pagelbėti mamai. Knygelėje neatsitiktinai parodyta, kad vežimėliu vežamas jau paaugęs Jonukas, nes pirmaisiais mėnesiais kūdikiai turi didesnį poreikį būti šalia mamos, o augdamas ir tyrinėdamas aplinką jis pats gali mielai persėsti į vežimėlį. Šis procesas, anot R.Kurtinaitienės, turi įvykti savaime.
Patenkinti svarbiausius poreikius
Visi tėvai nori savo vaikams geriausio. Kūdikio laukiantiems tėvams akys raibsta nuo kūdikių priežiūrai skirtų daiktų gausos, galva sukasi nuo patarimų įvairovės. Kaip atsirinkti tai, kas svarbiausia?
Žindymo ir nešiojimo konsultantė R.Kurtinaitienė sako, kad tarp daugybės pasirinkimų nepaklysime, jei pirmiausia galvosime apie svarbiausius kūdikio poreikius: 1)poreikis būti arti suaugusio žmogaus, jausti kūno kontaktą ir šilumą; 2)maisto poreikis; 3)saugumo poreikis.
„Žinodami šiuos poreikius mes galime ieškoti tinkamų priemonių ar technikos, kuri padėtų tuos poreikius patenkinti bei palengvintų tėvų buitį ir kasdienybę. Bet ne atvirkščiai. Nes jei rūpinsimės tik tėvų buities palengvinimu, tada kyla pavojus, kad svarbiausi kūdikio poreikiai liks antrame plane“, – aiškina R.Kurtinaitienė.
Kiekviena mama ir vaikas yra skirtingi, ne visi vaikelio poreikiai bus vienodai stipriai išreikšti, taigi kiekviena šeima individualiai suras priemones ir būdus, kurie jiems tinkamiausi.
Pavyzdžiui, siekiant užtikrinti kūdikio kontaktą su suaugusiu žmogumi, tikrai nėra būtina, kad mama vaikelį nešiotų nuolat. Vis dėlto odos kontaktas pirmosiomis savaitėmis po gimdymo yra rekomenduojamas visiems kūdikiams mažiausiai du kartus per parą po 1-1,5val.
„Tai minimumas tiems vaikams, kurie ramūs ir nieko nereikalauja. Be abejo, dauguma naujagimių patys norės daugiau dėmesio ir tėvai juos laikys ant rankų kur kas dažniau. Pakankamą odos kontaktą galima nesunkiai užtikrinti ir miegant greta“, – sako R.Kurtinaitienė.
Žmonės – jauniklius nešiojantys gyvūnai
Motinos pienas – geriausias būdas patenkinti kitą svarbų vaikelio poreikį – maitintis. Mamos pienas – idealus jam gamtos duotas maistas.
Motinos pienas – geriausias būdas patenkinti kitą svarbų vaikelio poreikį – maitintis.
Žindymo konsultantė primena, kad žindyti savo kūdikį gali kiekviena mama. Tik 2 proc. moterų kyla realių fiziologinių kliūčių maitinti savo vaikus natūraliai, pavyzdžiui, jei hormonų sistema blogai veikia arba yra kitų patologijų.
„Likusioms 98 proc. moterų sėkmingam žindymui įtakos turi ir mamos nusiteikimas, ir tėčio palaikymas, ir tai, su kokiais specialistais jos susiduria pirmosiomis savaitėmis – ar gauna teisingus patarimus ir pagalbą. Žinių apie žindymą svarbu sukaupti dar nėštumo metu, tai padeda spręsti iškilusias problemas, skatina ieškoti profesionalios pagalbos“, – tikino R.Kurtinaitienė.
Vaikų nešiojimo mokytoja įtaigiai pasakoja apie kūdikių saugumo jausmo patenkinimą.
„Visi gyvūnai žinduoliai skirstomi į keturias grupes: 1.gyvūnai, kurių jaunikliai seka paskui motiną; 2.gyvūnai, kurie jauniklius palieka lizde (patelė gali išeiti net ir visai dienai); 3.gyvūnai, kurie augina savo vaikus lizde (t.y. patelė lieka su jaunikliais, o šeima rūpinasi tėtis); 4.gyvūnai, kurie nešioja savo jauniklius.
XIXa. pab.-XX a.pr. žmonės buvo priskirti tiems, kurie palieka savo vaikus lizde – t.y. motina gali išeiti ir ateiti, o vaikai turėtų gulėti ir tylėti. Bet iš tiesų žmonės yra jauniklius nešiojantys gyvūnai. Ir tai mes galime pastebėti pagal kūdikio verkimą: jis verkia, kai mes jį paguldome į lovelę ir paliekame, o kai paimame ant rankų – nusiramina“, – aiškino R.Kurtinaitienė.
Ir vis dėlto – jie verkia!
Kad maži kūdikiai nori būti daug nešiojami ir dažnai maitinami – teoriškai suvokia visi. Tačiau kas nutinka su tuo susidūrus praktikoje? Kas jauniems tėvams sukelia daugiausia rūpesčių? Kodėl gimus kūdikiui kartais norisi priekaištauti: „Manęs apie tai niekas neįspėjo!“.
„Mes klausomės labai selektyviai, t.y. kai kurių dalykų tiesiog neįsisaviname. Arba būna, kad būsimieji tėveliai klausosi ir išgirsta reikiamą informaciją, bet net neįsivaizduoja, kaip tai atrodys realybėje. Savo paskaitose labiausiai akcentuoju kūdikio verkimą. Nes mes net nesitikime, kad jis turės tiek sveikatos verkti ir verkti tiek ilgai!“ – sako kūdikių žindymo ir nešiojimo mokytoja R.Kurtinaitienė.
Kūdikio verksmas yra labai stiprus dirgiklis mūsų ausims, jis skatina mūsų kūne išsiskirti streso hormonus. Tada mums norisi ką nors daryti, nes tas verksmas reiškia, kad kažkas yra labai negerai. Kaip pavargusiai mamai išmokti adekvačiai reaguoti į verksmą?
Visi vaikai verkia, tai yra norma, nes kūdikis neturi kito būdo pasakyti, kad jam kažkas negerai. Tėvams reikėtų pasistengti verksmą priimti ne kaip dirgiklį.
Visų pirma, anot R.Kurtinaitienės, svarbu suvokti, kad visi vaikai verkia, kad tai yra norma, nes kūdikis neturi kito būdo pasakyti, kad jam kažkas negerai. Tėvams reikėtų pasistengti verksmą priimti ne kaip dirgiklį, kurį reikia tuoj pat nuslopinti, bet kaip ženklą, kad kažką reikia keisti.
Svarbu nesijausti kaltiems dėl kūdikio verksmo, o pasistengti padaryti tai, kas nuo jūsų priklauso – pakeisti vystyklus, jei šlapias, perrengti jei jam šalta ar karšta, pamaitinti, jei jis alkanas, panešioti, jei kūdikis to nori.
„Tačiau gali būti situacijų, kai vaikelis verkia be jokios priežasties. Jei šalia esantis suaugęs ima jaustis sudirgęs, tada geriausia palikti vaikelį saugiai ir išeiti į kitą kambarį nusiraminti. Kelios minutės pabūti vienam lovytėje kūdikiui jau nepadarys didesnės žalos. Ir priešingai, jei mama įsiaudrinusi papurtys naujagimį, tai gali sukelti fizinių pasekmių ir net baigtis mirtimi“, – įspėja R.Kurtinaitienė.
Anot specialistės, mamoms nevertėtų dėl kūdikio verksmo kaltinti savo mitybos įpročių, nes moksliškai jau įrodyta, kad valgomas maistas labai mažai veikia kūdikio savijautą.
„Tiesiog kartais mes galime nežinoti, kas vyksta ir viskas, ką galime padaryti – tiesiog pabūti šalia bei padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad kūdikis nusiramintų“, – pasakojo vaikų nešiojimo mokytoja ir La Leche League vadovė R.Kurtinaitienė.