Nutrūktgalviškų vienos nakties nuotykių šiuolaikinėje visuomenėje netrūksta. Štai JAV moterų futbolo žvaigždė Hope Solo sporto žurnalo ESPN specialiam leidiniui „Body Issue“ atvirai prabilo apie didžiausias olimpinio kaimelio paslaptis – seksą, alkoholį ir kitas linksmybes.
Olimpinį kaimelį sportininkė apibūdino kaip „studentišką sekso vakarėlį su labai geru genofondu“.
„Olimpiniame kaimelyje visuomet būna daug sekso. Ten nuolat atsiranda ieškančių vienos nakties nuotykių. Mačiau, kaip žmonės seksu užsiiminėjo tiesiai po atviru dangumi. Tiesiog krito ant žolės ir tai darė“, – teigė 30-metė futbolininkė. Pasak jos, tai yra normalu.
Rizikos veiksnys – alkoholis
Apie spartėjantį gyvenimo ritmą bei žmonių polinkius dažnai keisti seksualinius partnerius vis garsiau kalba ir Lietuvos dermatovenerologai.
Dažnai svaigiųjų medžiagų, pavyzdžiui, alkoholio, vartojimas yra vertinamas kaip lytiškai plintančių infekcijų rizikos veiksnys.
Pastebėta, kad lytiškai plintančių infekcijų tradiciškai padaugėja antrąjį metų pusmetį. Daugelis medikų tai sieja su vasaros atostogomis, neatsakingais lytiniais santykiais, trumpalaikiais romanais.
Dažnai svaigiųjų medžiagų, pavyzdžiui, alkoholio, vartojimas yra vertinamas kaip lytiškai plintančių infekcijų rizikos veiksnys. Alkoholis ar kitos psichiką veikiančios medžiagos svaigina žmogų, skatina lengvabūdiškus bei neadekvačius situacijai veiksmus ir taip sumažina gebėjimą reikiamu momentu priimti tinkamą sprendimą.
„Tiesa, žmonės daug keliauja ir vis dažniau pasiduoda instinktams, ryžtasi sukti „į kairę“, todėl venerinėmis ligomis užsikrečiama ne tik šiltuoju metų sezonu. Tačiau vasara visada pažeria daugiau galimybių nukrypti iš doros kelio. Deja, ne visi sąmoningai elgiasi ir užtikrina, kad lytinis kontaktas būtų saugus“, – pastebėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorė Matilda Bylaitė.
Statistika ir realybė
M.Bylaitė neslepia, kad centras turi etatinių pacientų, kurie tikrinasi kas savaitę ar mėnesį. Tai dažniausiai jauni aktyvūs, bet seksualiniame gyvenime nelabai atsakingi žmonės.
„Tiesa, reikėtų pastebėti, kad pastaraisiais metais pacientų su lytiškai plintančiomis infekcijomis mažėja. Juokaujame, kad venerinės ligos emigravo, mat ieškoti laimės svetur išvažiavo daug jaunimo“, – pasakojo M.Bylaitė.
Tačiau yra ir kita medalio pusė: labai daug žmonių nežino, kad yra užsikrėtę kokia nors lytiniu keliu plintančia infekcija, nes nejaučia jokių simptomų, todėl ir nepatenka į gydytojų rankas. „Pavyzdžiui, du trečdaliai moterų nežino, kad turi chlamidijų“, – atkreipė dėmesį dermatovenerologė.
Oficiali statistika skelbia, kad chlamydia trachomatis bakterijos paplitimas Lietuvoje siekia 7–9 proc. Tačiau realus bakterijos nešiotojų skaičius gali būti kelis ar net keliolika kartų didesnis.
„Priklauso, kokia statistika remsimės – ar ta, kuri skelbiama, ar ta, kurios nežinome. Pirma, ne visi sergantieji žino apie ligą. Antra, ne visi kreipiasi į gydytojus: galbūt savarankiškai kokius nors vaistus vartoja, arbatėlių pageria. Tačiau tai, kad simptomai išnyko, dar nereiškia, kad žmogus pasveiko“, – pabrėžė „meilės gydytoju“ save vadinantis žinomas dermatovenerologas Algirdas Šumila.
Vienas nešioja, kitas negaluoja
Pacientai ne visada atskleidžia priežastis, dėl kurių ieško specialistų pagalbos. Vieni sako, kad tikrinasi profilaktiškai, kiti užsimena, kad prastai pasijuto po atsitiktinių lytinių santykių, treti prasitaria turintys įtarimų dėl partnerio neištikimybės.
Per pirmus penkis 2012 m. mėnesius sifilis diagnozuotas šešiems nepilnamečiams.
„Vienas partneris gali būti užsikrėtęs, bet nejausti simptomų, todėl jo liga lieka nepastebėta ir nediagnozuota. Jis tampa ligos nešiotoju ir platintoju. Užtat jo partneris gali tapti ligos indikatoriumi – būtent jį ima kamuoti nemalonūs pojūčiai“, – aiškino A.Šumila.
Kartais įsisenėjusios lytiškai plintančios ligos aptinkamos tik tada, kai žmogų ima kankinti iš pažiūros nieko bendra su jomis neturintys negalavimai.
„Vėlyvoji ligos išraiška pasireiškia kaip komplikacija. Pavyzdžiui, pacientas suserga sąnarių uždegimu, o gydytojas jį siunčia pasitikrinti dėl venerinių ligų – visos organizmo sistemos tarpusavyje susijusios“, – įspėjo gydytojas dermatovenerologas.
Saugosi tik nuo nėštumo
Venerinių ligų paplitimas smarkiai priklauso nuo seksualinio švietimo: kiek jaunimas turi žinių ir įgūdžių saugotis.
„Šiuolaikinis jaunimas geria kontraceptines tabletes ir prezervatyvų nenaudoja. Vadovaujamasi logika, kad svarbiausia nepastoti, o ligos galbūt manęs nepalies“, – pastebėjo A.Šumila.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje dar nesuprantama, jog venerinių ligų prevencija labai svarbi: „Vien pasižiūrėjus neužtenka pasakyti, ar tai chlamidija, gonorėja ar paprastas uždegimas. Infekciją būtina nustatyti laboratorijoje. O dalis tyrimų mokami. Tai atbaido žmones nuo tikrinimosi.“
Tuo metu daugumoje Vakarų Europos šalių pacientai ir tyrimus, ir gydymą gauna už dyką. „Vakariečiai paskaičiavo, kad jiems pigiau investuoti į prevenciją nei į venerinių ligų nulemtų pasekmių, tarkime, nevaisingumo, gydymą“, – sakė A.Šumila.
Antrindama kolegai, M.Bylaitė pateikė skandinavų pavyzdį. Ten nepilnamečiams sudarytos sąlygos pasitikrinti anonimiškai – be tėvų sutikimo. „Yra paauglių, kurie lytinius santykius pradeda 12–13 metų. Įsivaizduojate, su kokiu bagažu jie sulaukia pilnametystės...“ – atsiduso M.Bylaitė.
Pirma – patikra, po to – guolis
Lytiškai plintančios infekcijos – tiek pat vyrų kaip ir moterų problema: sprendžiant ją negalima išsiversti be partnerio patikros.
Kasmet užsikrėtusiųjų gonorėja vyrų beveik 10 kartų daugiau nei moterų.
Pasitaiko atvejų, kai dermatovenerologų kabinete poros apsilanko prieš pradėdamos bendrą seksualinį gyvenimą. „Kad vėliau galėtų pareikalauti partnerio atsakomybės, – šyptelėjo A.Šumila. – Tačiau šiuo atveju reikia nepamiršti, kad kai kurios lytiškai plintančios ligos turi inkubacinį laikotarpį. Vienos savaitę, kitos – mėnesį. Todėl prieš atliekant tyrimus vertėtų neužmiršti, kada ir su kuo paskutinį kartą turėjai atsitiktinius santykius.“
Vienos nakties nuotykių mėgėjai turėtų tikrintis dažnai, o ištikimybę puoselėjantiems sutuoktiniams to daryti tarsi nėra pagrindo. „Viskas priklauso nuo žmonių sąmoningumo ir atsakomybės“, – apibendrino M.Bylaitė.
Riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis sumažina apsaugos priemonių – prezervatyvų – naudojimas kiekvienų lytinių santykių metu.
Daugėja gonorėjos ir chlamidiozės, sifilio – mažiau
* Per pirmus penkis šių metų mėnesius Lietuvoje gonorėjos susirgimo atvejų užregistruota daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu (2012 m. – 95, 2011 m. – 87 atvejai).
* Kasmet užsikrėtusiųjų gonorėja vyrų beveik 10 kartų daugiau nei moterų.
* Lietuvoje sergamumas sifiliu per keletą pastarųjų metų (2009–2011 m.) nežymiai sumažėjo: nuo 9,6 iki 8,5 susirgimų 100 tūkst. gyventojų. Tačiau, palyginus su kitomis Europos šalimis, tai vienas aukščiausių sergamumo rodiklių Europoje.
* Per pirmus penkis šių metų mėnesius sifilis nustatytas 98 asmenims, pernai per tą patį laikotarpį – 114.
* Per pirmus penkis 2012 m. mėnesius sifilis diagnozuotas šešiems nepilnamečiams. Pernai per tą patį laikotarpį šioje amžiaus grupėje (iki 17 metų) sifilio atvejų nebuvo nustatyta.
* Tiriant dėl sifilio nėščiąsias, per pirmus penkis mėnesius išaiškintos penkios moterys, užsikrėtusios sifiliu. Pernai nustatyta 17 susirgimų sifiliu. Visos moterys gydytos ir taip jų naujagimiai apsaugoti nuo įgimto sifilio, kuris gali smarkiai pakenkti sveikatai.
* Šiemet nustatytas vienas įgimto sifilio atvejis.
* Lietuvoje dažniausiai registruojama lytiškai plintanti infekcija – chlamidiozė. Per pirmus penkis 2012 m. mėnesius užregistruoti 122 nauji chlamidinės infekcijos atvejai (pernai per tą patį laikotarpį – 130).
Šaltinis: Užkrečiamų ligų ir AIDS centras
