Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvoje
vidutiniškai kas penktas papildas ženklinamas kokiu nors teiginiu apie sveikumą ir VMVT specialistai vien per šių metų pirmąjį pusmetį nustatė 36 netinkamos maisto papildų reklamos atvejus. Visi kuo puikiausiai supranta, jog jei nebus nurodytos naudingosios maisto papildo savybės, tai niekas jo ir nepirks, tačiau negalime aklai tikėti, kad pateikta informacija bus teisinga.
Pasigilinkime į pirminę prevenciją. Šiame žodžių junginyje slypi labai doras bei kilnus tikslas - užkirsti kelią problemos atsiradimui. Tik pagalvokite, kiek galėtume sutaupyti, jei didelę dalį reikalingų maisto medžiagų gautume iš maisto, o ne įvairiausių maisto papildų, kurių kainos toli gražu nėra artimos daržovėms ar vaisiams? Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) lėtinių ligų profilaktikos ir kontrolės strategijoje akcentuojama, kad būtina skatinti šviežių daržovių ir vaisių vartojimą. Vartojant pakankamai šių produktų mažėja širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų, nutukimo, cukrinio diabeto ir kitų ligų rizika. Skamba visai neblogai, ar ne?
Nors tyrimai dar iki šiol negali to patvirtinti, tačiau vis dažniau kyla ginčų dėl sintetinių vitaminų ar papildų įsisavinimo. Danijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 250 tūkst. žmonių. Tikslas buvo ištirti sintetinių papildų (tokių kaip beta karotinas) ir A, B, E vitaminų veiksmingumą, kurie padeda apsisaugoti organizmą nuo įvairiausių pavojingų ligų ir prailgina gyvenimo trukmę. Rezultatai šokiravo, kadangi mokslininkai priėjo prie išvados, jog beta karotino ir vitaminų A, B ir E vartojimas tabletėmis nei kiek nepailgino tyrimo dalyvių gyvenimo trukmės, bet net ją ir trumpino. Atkreipkite dėmesį į tai, jog šie tyrimo duomenys glaudžiai susiję TIK su sintetiniais vitaminais ir maisto papildais, jokiu būdu nėra paneigiama natūralių - augalinių vitaminų nauda žmogaus organizmui.
PSO duomenimis, net 50 proc. gyventojų sveikatos priklauso nuo jų gyvenimo būdo, o vien sveikai maitinantis galima būtų išvengti 90 proc. antrojo tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų ir 30 proc. vėžinių susirgimų.
Įtraukite į savo mitybos racioną „geruosius“ nesočiuosius (skirstomi į mononesočiuosius ir polinesočiuosius) riebalus, kurie yra puikūs pagalbininkai mažinant MTL (mažo tankio lipoproteinų)-„blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Mononesočiųjų (augalinių) riebalų rasite alyvuogių, rapsų, kukurūzų, sezamų, žemės riešutų aliejuje, avokaduose, riešutuose. Polinesotieji riebalai ypač naudingi mūsų sveikatai, kadangi juose yra dvi nepakeičiamos riebalų rūgštys – Omega 3 ir Omega 6, kurių daugiausiai randama jūrinėje žuvyje, žuvų taukuose ir augalinės kilmės aliejuose (pvz. linų sėmenų, graikinių riešutų, sojos pupelių, kanapių sėklų). Šių „gerųjų“ riebalų (omega-3) vartojimas mažina mirtingumo riziką nuo insulto, širdies ir kraujagyslių ligų (apsaugo nuo širdies aritmijos, turi antitrombotinį poveikį). Augalinės kilmės Omega 3 taip pat pasižymi ir priešuždegiminiu poveikiu, o norint gauti maksimalų rezultatą, derėtų Omega 3 ir Omega 6 riebalų rūgštis vartoti santykiu 1:2.
Būkite budrūs druskos atžvilgiu, kadangi per didelis jos vartojimas siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu. Vaisiai ir daržovės praturtinti antioksidantais, kurie stiprina mūsų imunitetą. Ribokite gyvulinės kilmės riebalų kiekį jį pakeisdami liesa mėsa ar jūrine žuvimi, kurioje gausu jau anksčiau minėtų Omega 3 riebalų rūgščių. Valgykite krapus, rūgštynes, kruopas, riešutus bei kitus maisto produktus, kuriuose gausu magnio – taip pagerinsite kraujotaką. Tiems, kurie neturi virškinamojo trakto sutrikimų, rekomenduojama vartoti česnaką. Viena ar dvi kiltelės per dieną gali padėti užkirsti kelią aterosklerozei (kraujagyslių susiaurėjimui). Žaliojoje arbatoje, kaip ir vaisiuose, gausu antioksidantų, kurie kovoja su laisvaisiais radikalais. Ją taip pat patartina gerti tiems, kurie skundžiasi žemu spaudimu bei šąlančiais rankų ar kojų pirštais. Be to, turbūt niekas nepaprieštarautų, jog rauginti kopūstai gali būti vienas iš geriausių vitamino C šaltinių, kurių vaistinėje tikrai nenusipirksime.
Turbūt jau ir patys įsitikinote, jog galite praturtinti savo organizmą vitaminais bei mineralais vien pakoreguodami mitybos racioną. Neatmetame ir maisto papildų vartojimo, tačiau reikėtų įsitikinti, jog jiems priskiriamų gydomųjų savybių sąsaja su sveikata būtų moksliškai pagrįsta. Turėkite omenyje, jog mityba yra tik viena iš sveikos gyvensenos sudedamųjų dalių ir ji jokiu būdu negali garantuoti 100% sėkmės. Kasdien patiriamas stresas, sėslus gyvenimo būdas bei žalingi įpročiai turi ne ką mažiau įtakos mūsų bendrai savijautai. Tačiau jei vitaminus pasisavintume iš maisto produktų, o ne iš maisto papildų, tai būtų dėkingas ne tik organizmas, bet ir jūsų piniginė.
Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
