Keli mėginimai mesti rūkyti 25 metų Pauliui S. baigėsi nesėkme – vaikinas vis grįždavo prie šio žalingo įpročio. Ketvirtą kartą pažaboti priklausomybę bandantis Paulius nerūko jau du mėnesius ir tikisi, kad daugiau niekada to nedarys.
Tuo metu 20 metų rūkiusi prodiuserė Nijolė Ruzgienė žalingo įpročio atsikratė iš pirmo karto – cigaretės ji neragavo jau dešimtmetį.
Infarkto rizika padidėja kelis kartus
Rūkyti Paulius pradėjo paauglystėje. Iš pradžių sutraukdavo vos kelias cigaretes per savaitę: rūkydavo tik savaitgaliais ir per draugų šventes.
Galiausiai pasiekiau standartinį kiekį – sutraukdavau pakelį per dieną.
Tačiau laikui bėgant surūkomų cigarečių skaičius vis augo. „Galiausiai pasiekiau standartinį kiekį – sutraukdavau pakelį per dieną“, – neslepia Paulius.
Pirmą kartą mesti rūkyti jis bandė dar mokykloje – susilaikė kelis mėnesius. „Tačiau vėl grįžau prie šio įpročio: jei esi vienintelis nerūkantis žmogus iš dešimties draugų kompanijos, atsiduri atskirty“, – svarsto Paulius.
Vis dėlto jis jautė, kad rūkymas kenkia.
„Mano kraujas labai tirštas, o rūkymas dar labiau siaurina kraujagysles. Todėl, kiek žinau, infarkto rizika išauga kelis kartus“, – sako Paulius.
Lauko tualeto kvapas malonesnis už dūmų
Metus rūkyti jo savijauta apsiverčia 180 laipsnių kampu. „Kai nerūkau, nebetirpsta ir galūnės“, – pastebi vaikinas.
Be to, jis jaučiasi energingesnis, pagerėja miego kokybė: „Tarkime, anksčiau ir aštuonių valandų būdavo maža, o dabar septynių – per akis. Džiugina ir tai, kad nesunku užlipti į ketvirtą aukštą – neuždūstu.“
Rūkaliams būdingo rytinio kosulio Paulius nepatyrė, tačiau jautė, kad kvėpavimas pasunkėjęs, matyt, dėl to, kad rūkant išsausėja nosiaryklė. Atsisakęs žalingo įpročio Paulius iš karto pajuto, kad pasikeitė uoslės receptoriai.
Vėl jaučiu visus kvapus. Tiesą sakant, cigarečių dūmai man smirda. Lauko tualeto kvapas malonesnis nei prirūkytos patalpos.
„Vėl jaučiu visus kvapus. Tiesą sakant, cigarečių dūmai man smirda. Lauko tualeto kvapas malonesnis nei prirūkytos patalpos“, – atviravo Paulius.
Sunkus rūkaliaus gyvenimas
Ištverti nerūkius Pauliui buvo sunkiausia pirmas keturias dienas, tada kankina didžiausia nikotino abstinencija: „Jaučiausi irzlus ir nervingas. Erzino smulkmenos, į kurias šiaip nekreipdavau dėmesio.“
Tačiau po poros savaičių dirglumas dingo. Paulius jautėsi grįžęs į normalią būseną.
„Kiek domėjausi, moksliniai tyrimai rodo, kad organizmui atsistatyti reikia 3–4 savaičių. Per tiek laiko didžioji dalis senųjų funkcijų grįžta į normalų ritmą“, – kalba Paulius.
Sunkus rūkaliaus gyvenimas – tai pagrindinis motyvas, dėl kurio Paulius nori pažaboti priklausomybę nuo rūkalų.
„Atsikėlęs turi eiti parūkyti, o žiemą lauke šalta. Nepatinka ir tai, kad, tarkime, ką nors susikaupęs dirbi, tačiau vieną akimirką smegenyse kažkas nutinka ir supranti – privalai parūkyti. Nerūkant gyventi kur kas lengviau“, – įsitikinęs vaikinas.
Rūkė visur ir visada
Prodiuserė N.Ruzgienė intensyviai rūkė 20 metų. Vieną dieną moterį išgąsdino surūkomų cigarečių kiekis – 30 per dieną.
„Sveikatos sutrikimų dar nejaučiau, tačiau surūkomų cigarečių skaičius sukėlė nerimą. Pagalvojau: dabar 30, bet po to bus ir 31, 32 – tai kada gi bus gana?” – prisimena moteris.
Ji pastebi, kad šiandien netgi madinga mesti rūkyti, o anuomet, prieš dešimt metų, tam ryždavosi tik vienas kitas.
Mes gi rūkėme visur: kavinėse, restoranuose, darbo vietose, namuose, automobiliuose. Netgi svarsčiau: kaip atrodys, kai aš nerūkysiu, o kiti rūkys?
„Tai buvo labai stipri priklausomybė. Mes gi rūkėme visur: kavinėse, restoranuose, darbo vietose, namuose, automobiliuose. Netgi svarsčiau: kaip atrodys, kai aš nerūkysiu, o kiti rūkys?“ – pasakoja N.Ruzgienė.
Svarbiausia – nugalėti norą
Vis dėlto mintis, kad reikia atsikratyti žalingo įpročio, jai nedavė ramybės: „Aš ilgai kalbėjausi su savimi – mintyse diskutavau maždaug pusę metų.“
Nijolė suprato, kad tolydžio mažinti surūkomų cigarečių kiekį neveiksminga.
„Mano nuostata tokia: reikia gyvenime ką nors daryti arba nedaryti. Reikia valios ir su savimi susitarti, juk nutinka daug baisesnių dalykų, kur iš tikrųjų esi bejėgis, o priklausomybė nuo nikotino tikrai įveikiama. Vadinasi, reikia suimti save į nagą ir susidoroti – nugalėti norą. Išeitis viena: įtempti valios stygą ir ja pagroti“, – aiškina N.Ruzgienė.
Didžiausias pagalbininkas – valia
Įveikti priklausomybę Nijolė nusprendė per atostogas. „Bandžiau izoliuotis nuo kompanijų ir išvengti pagundų. Juk būdavo, geri kavą – rūkai, bendrauji – rūkai. Mano galva, įprotis yra dar stipresnis už pačią nikotino abstinenciją“, – svarsto pašnekovė.
Ji prisipažįsta bandžiusi ir pagalbines priemones: ano meto naujovę – pleistrą. „Bet man jis sukeldavo širdies plakimą – nepatiko nei fiziškai, nei išoriškai. Supratau, kad tai – ne panacėja. Didžiausias pagalbininkas mano vidus ir mano valia“, – aiškina Nijolė.
Tereikia paieškoti valios, valelės, valytės. Niekas kitas nepadės: nėra jokios stebuklingos piliulės.
Tiesa, ji neslepia vieną kartą sugriešijusi – per atostogas Karibuose surūkė cigarą: tikrą, gerą, stiprų.
„Jį surūkius nelabai prisimenu, kas po to dėjosi aplinkui. Dar kartą įsitikinau, kad su rūkalais man visai ne pakeliui“, – šypsosi N.Ruzgienė.
Pats įklimpai, pats turi ir išbristi
N.Ruzgienė neslepia: atsikratyti priklausomybės nikotinui nėra lengva, tačiau tikrai įmanoma.
„Tereikia paieškoti valios. Niekas kitas nepadės: nėra jokios stebuklingos piliulės. Jei ji būtų, nebūtų narkomanų, alkoholizmo ir visų kitų katastrofų. Žmogus pats įsiklampina, jis pats turi ir išbristi“, – įsitikinusi moteris.
Ji džiaugiasi, kad metus rūkyti nepriaugo svorio: „Gal labai laiku tai padariau?“
Eidama pro rūkančius paauglius mintyse Nijolė nori moralizuoti, bet garsiai nepamokslauja: „Jei kas nors anuomet, man rūkant Brode, būtų ėmęs mokyti, akis būčiau iškabinusi. Matyt, jauni žmonės turi patirti savo išbandymus – kitaip nebus.“
