Dabar populiaru
Publikuota: 2015 vasario 10d. 22:09

Profesorius Romualdas Basevičius: tiesa ir mitai apie maisto papildus

Prof. Romualdas Basevicius
MPGA nuotr. / Prof. Romualdas Basevicius

Apie maisto papildus kone kiekvienas Lietuvos gyventojas turi savo nuomonę. Juokaujama, kad Lietuvoje gyvena daugiausia ne tik „krepšinio trenerių“, bet ir viską apie sveiką gyvenseną išmanančių „gydytojų“. Tačiau, kaip ir sporte, diskutuojant apie maisto papildų vartojimą, nuomonės labai išsiskiria: vieni siūlo įtraukti papildus į kasdienį mitybos racioną, o kiti juos lygina viso labo su saldainiais.

Profesorius farmakologas dr. Romualdas Basevičius, turintis jau 55 metų darbo stažą, vaistingųjų medžiagų poveikį centrinei nervų sistemai bei širdies ir kraujagyslių ligoms tyrinėja jau nuo 1963 m., jis yra pirmųjų farmakologijos vadovėlių bendraautorius. Profesoriaus pasiteiravome, kokią reikšmę mūsų sveikatai turi maisto papildai.

– Profesoriau, kodėl Lietuvoje net tarp medikų nėra bendros nuomonės apie maisto papildų vartojimą?

– Todėl, kad painiojama daug sąvokų. Tarkime, ir mane daug kas vadina ne farmakologu (farmakologija – mokslas apie vaistų veikimą), o farmacininku (vaistų gamintoju). Todėl pabandykime žmonėms paaiškinti, kaip viskas yra iš tikrųjų. Vien Lietuvoje priskaičiuojama beveik 7 tūkst. medikamentų, vartojamų gydymo tikslais. Tokia jų gausa leidžia skirstyti į keturias grupes.

Lietuvoje priskaičiuojama beveik 7 tūkst. medikamentų, vartojamų gydymo tikslais. Tokia jų gausa leidžia skirstyti juos į keturias grupes.

Pirmoji – natūropatiniai preparatai, gaunami iš augalų arba mineralinių medžiagų forma. Antroji  – homeopatiniai preparatai, t.y. mažų kiekių gydomąsias savybes turinčių junginių grupė. Šių abiejų grupių preparatai stimuliuoja organizmo savigydą, t.y. imuninės sistemos atsako stiprumą kovojant su išoriniais ir ligą sukeliančiais faktoriais.
Trečioji grupė – vadinami alopatiniai, sintetiniai preparatai, vartojami praktinėje medicinoje (pvz., antibiotikai). Ir ketvirtoji – citostatiniai, kurie skirami piktybinių ligų gydymui. Pastarosios dvi grupės – alopatiniai ir citostatiniai – slopina organizmo imuninės sistemos atsaką ligai.

Todėl pastaruoju metu itin didelis dėmesys skiriamas natūropatiniams preparatams. Kalbant apie juos, reikia priminti Indijoje prieš 5 tūkst. metų susiformavusią Ajurvedos medicinos mokyklą. Ji davė pagrindą gydymo tikslais vartoti augalinės kilmės natūropatinius preparatus.  Pastaruoju metu jie ir sudaro produktų, kuriuos mes įpratę vadinti maisto papildais, pagrindą.

– Ar maisto papildus dėl jų savybių, stiprinančių imuninę sistemą, galima gretinti su vaistais?

– Maisto papildai nėra vaistai, bet mūsų organizmui jie būtini. Taip susiklostė, kad natūropatinius produktus Lietuvoje vartoja tik apie 10 proc. gyventojų. Tuo tarpu išsivysčiusiose pasaulio šalyse, tarkime JAV, Prancūzijoje, Australijoje šis procentas yra 3-4 kartus didesnis. Kodėl pas mus maisto papildus tiek mažai vartoja ir kodėl gydytojai kartais jų nerekomenduoja? Išsiaiškinkime, ką vadiname maisto papildais, tuomet bus aiškiau.

Pirmiausiai tai – vitaminai, kurių naudą ir reikšmę mūsų organizmui jau skaičiuojame šimtmečiais.  Apie vitaminus norėčiau pasakyti ir tai, ko neretai ir medikai nežino. Natūralūs vitaminai, t.y. iš gamtos produktų gautos veikliosios medžiagos, mums būtinos gauti nuolat. Netgi tirpūs vandenyje vitaminai (B, C grupės), kurie organizme nesudaro atsargų, turėtų būti gaunami arba natūralia forma su vitaminingais maisto produktais, arba natūropatiniais  – vadinamais maisto papildais.

Maisto papildams priklauso ir mineralinės medžiagos, iš jų noriu išskirti makroelementus ir mikroelementus – kalį ir magnį kaip intraląstelines, reikšmingas mineralines medžiagas, kurios dalyvauja mūsų kasdienėje medžiagų apykaitoje per organizmo fermentinę sistemą. Fermentų priskaičiuojama daugiau nei 100, o jų veiklai kalis ir magnis yra būtinas. Kai kurie kalio ir magnio maisto papildai yra prevencinė priemonė prieš inkstų akmenligę.

Labai reikšmingą vaidmenį atlieka ir kalcis, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Derindami kalcį su vitaminu D, mes sumažiname senatvėje gresiantį osteoporozės pavojų. Šios ligos vystymuisi, ypač vyresniame amžiuje, didelę reikšmę gali turėti gausus gazuotų gėrimų (ne tik vaisvandenių, taip pat ir alaus) vartojimas. Taip sudaromos palankesnės sąlygos atsirasti padidėjusiam kaulų lūžimų pavojui.

Maisto papildams priskiriamos ir antioksidantinio poveikio medžiagos, randamos žuvų taukuose. Omega 3 riebiosios rūgštys yra labai svarbios ir reikšmingos mūsų medžiagų apykaitai. Jei jos nevartojamos maisto papildų forma, dažnai pasireiškia nervų sistemos ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligos.

– Interviu esate minėjęs, kad vitaminologijos mokslas pastaruoju metu išskiria tris preparatų grupes. Tai vitaminai, vitamerai ir vitaminoidai. Kuo jos skiriasi?

– Vitaminai – iš gamtos natūralių produktų, augalinės kilmės veiklūs junginiai. Vitamerai yra jų sintetiniai pakaitalai. O vitaminoidais vadinamos tokios veikliosios medžiagos kaip oroto, pantoteno, pangamo, pantoteno rūgštys,  kurios pastaruoju metu priskiriamos B grupės vitaminų kategorijai.

Vitaminai – iš gamtos natūralių produktų, augalinės kilmės veiklūs junginiai. Vitamerai yra jų sintetiniai pakaitalai.

Vitaminai tiek yra reikšmingi mūsų organizmui, kad sportuojantys ir vyresnio amžiaus asmenys turėtų nuolat juos vartoti nuolat. Visi kiti žmonės ypač pavasarėjant (tuomet natūralių vitaminų su maistu gauname mažiau, o tirpūs vandenyje vitaminai nesudaro atsargų) turėtų rinktis maisto papildus, turinčius šių vitaminų.

Vitaminai labai aktualūs vyresnio amžiaus žmonėms: vidutiniškai 65-erių metų amžiaus pacientams medikai diagnozuojami 6-7 susirgimus.

Noriu atkreipti dėmesį, kad kai kurios vaistų grupės turėtų būti skiriamos su maisto papildais. Pavyzdžiui, antibiotikai, kuriuos vartojame per dažnai ir ne visuomet atsakingai bei teisingai. Jie  jau pirmą vartojimo dieną sukelia kalio nepakankamumą.

Ypač penicilino grupės antibiotikai labai greitai provokuoja tirpių vandenyje vitaminų nepakankamumą.  Po ilgesnio vartojimo gresia dar ir kalio stoka, tromboembolinės komplikacijos (užsikimšimas krešuliais). Todėl antibiotikų vartojimas be probiotikų ir prebiotikų yra negeras dalykas. Gydytojas turėtų skirti maisto papildus, turinčius kalio, magnio ir vandenyje tirpių vitaminų.

– Ar maisto papildai kompensuoja tik cheminių preparatų sukeliamus praradimus? Minėjote gazuotus gėrimus, kas dar?

– Neretai tokie kasdieniai produktai kaip alkoholis, kava, hormoniniai kontraceptikai (vartojami dažniausiai jaunų moterų) skatina kai kurių medžiagų trūkumą. Norint jį panaikinti, būtini maisto papildai. Tarkime, gausus kavos vartojimas skatina B grupės vitaminų (ypač B1 ir B6) nepakankamumą. O kontraceptikų vartojimas sukelia moterims folio rūgšties trūkumą, taigi ir galimas grėsmes būsimo nėštumo metu.

Tad save gerbiantis ir fiziologijos bei biochemijos pagrindus turintis medikas, be abejo, turėtų deramai įvertinti maisto papildus ir pripažinti šių preparatų būtinumą.

Neužmirškime ir to, kad gana dažnai pasitaiko virškinimo organų pažeidimų – opaligių, kitų žarnyno ligų. Tokiems pacientams vitaminų stoka išprovokuojama dėl to, kad dauguma vitaminų į mūsų organizmą patenka per rezorbciją žarnyne. Tokiu atveju susiduriame su hipovitaminoize. Todėl vitaminų turintys papildai ir šiuo atveju yra būtini ir nepakeičiami.  

– Ar yra pasaulyje mokslinių tyrimų, kurie pagrindžia, kad valstybėse, kuriose naudojama daugiau maisto papildų, žmonės yra sveikesni?

– Pastaruoju metu itin didelis dėmesys mitybai ir natūropatinių produktų vartojimui skiriamas Kinijoje. Ganėtinai išsamūs tyrimai atlikti Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse. Jie pagrindžia, kad natūralūs preparatai ir maisto papildai sumažina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.     

Ir dar svarbus niuansas. Prancūzai ir vokiečiai pastaruoju metu teigia, kad pagrindinės mirties priežastys pagal dažnumą yra šios: širdies ir kraujagyslių pažeidimai, piktybinės ir onkologinės ligos, nesaikingas ir netinkamas vaistų vartojimas. O po jų ketvirtą vietą šiame sąraše lemia tokie faktoriai kaip nelaimingi atsitikimai, traumos, savižudybės ir t.t.

Todėl mes negalime užmiršti maisto papildų būtinybės ir naudos. Ir turime prisiminti, kad nėra vaistų be šalutinio poveikio.  Tą neigiamą poveikį turime mažinti ne reklamuodami atskirus preparatus ar skatindami savigydą (neišprusę žmonės vaistus vartoja savo nuožiūra), o neigiamą šalutinį poveikį sumažinti vartodami tinkamus maisto papildus.

Diskutuodamas su jaunais gydytojais, pajuntu, kad jie neturi pakankamai fiziologinių ir biocheminių žinių.

– Egzistuoja nuomonė, kad maisto papildas daugeliu atvejų – tai tas pats vaistas, tik skiriasi registracijos forma ir veikliosios medžiagos kiekis. Ar galima taip lyginti? Efektas bus tas pats, tik papildą reikia vartoti ilgiau, jis pigesnis, jam nereikia recepto?

–   Maisto papildai išsivysčiusios ligos atveju vaisto nepakeis. Bet kai kuriais atvejais tinka ir papildai. Tarkime, hipertoninės ligos atveju yra rekomenduojami 11 pogrupių vaistai. Jie tarpusavyje nesiderina, negali būti vartojami kartu. Ir jeigu kraujospūdžio svyravimai nėra labai dideli, pradinėse stadijose juos galima koreguoti ir maisto papildais – turinčiais kalio, magnio, arba kai kuriais polivitamininiais maisto papildais. Bet nuspręsti turi gydantis medikas, jokios saviveiklos čia neturėtų būti.

Iš esmės racionalus maisto papildų vartojimas yra moksliškai pagrįstas. Pastaruoju metu diskutuodamas su jaunais gydytojais, pajuntu, kad jie neturi pakankamai fiziologinių ir biocheminių žinių. Todėl tinkamai neįvertina maisto papildų reikšmės mūsų organizmui.

– O kokius papildus vartojate Jūs?

– Kasdien matuoju kraujospūdį, kol kas širdies ir kraujagyslių veiklą reguliuoju maisto papildais, o ne „chemija“. Vartoju kai kuriuos kalio ir magnio turinčius preparatus. Be abejo, sulaukus mano amžiaus, polivitamininiai preparatai (pvz., askorutinas, kurio sudėtyje yra vitaminų C ir P) yra tikrai būtini. Nuo 55-60 metų kas antrai moteriai ir kas ketvirtam vyrui gresia kojų venų išsiplėtimas. O ilgiau negydant – tromboembolinės reakcijos. Todėl tokiais atvejais apsieiti be polivitamininių maisto papildų yra neracionalu ir nelogiška.

– Ar galima išskirti, kokius papildus galima vartoti pačiam apsisprendus, o kokiu atveju reikėtų gydytojo rekomendacijos?

– Nepiktnaudžiaujant yra logiška vartoti vitamininius papildus ir savarankiškai. Juk kiekvieną dieną mes privalome gauti vandenyje tirpių vitaminų. O dėl įvairių priežasčių, dėl ne visiems prieinamų augalinių maisto produktų, mes pakankamo vitaminų kiekio negauname. Be to, antioksidantinį poveikį turintis tirpus riebaluose vitaminas E yra būtinas vartoti vasarą – UV spindulių žalingam poveikiui sumažinti. Ir ypač vyresnio amžiaus žmonėms. O dėl kalio, magnio ir kai kurių antioksidantinį poveikį turinčių augalinių preparatų, be abejo, reikalinga šeimos gydytojo konsultacija.

Tokių mikroelementų, kaip zinkas, geležis ir kitų elementų su maistu pastaruoju metu gauname nepakankamai. 

– Kai kurie specialistai sako, kad dabar iš maisto gauti naudingų medžiagų yra sunkiau, nei prieš kelias dešimtis metų. Tai peršasi išvada, kad tokiu atveju reikia racioną papildyti papildais?

– Pritarčiau. Tokių mikroelementų, kaip cinkas, geležis ir kitų elementų su maistu pastaruoju metu gauname nepakankamai.  Tad jų turintys maisto papildai, be abejo, rekomenduotini. Galvoju, kad mes su maisto produktais dabar gauname ir mums nereikalingų ar net žalingai veikiančių medžiagų. Pavyzdžiui, gyvuliai ir paukščiai neretai lesinami pašarais, kurių sudėtyje yra hormoninio poveikio medžiagų. Be to, gyvuliams pašarui duodama sintetinių, dažančių medžiagų. Vaistai ir šios su maistu gaunamos nedraugiškos medžiagos jungiasi prie imuninės sistemos receptorių ir sukelia alergines reakcijas.

Tad iš esmės maisto papildai yra būtini. Aš tuo esu įsitikinęs ir galiu drąsiai tai tvirtinti. Bet nereikia jais piktnaudžiauti kaip ir vaistais. Ir, be abejo, nereikia žavėtis papildais, kurie nėra įteisinti Lietuvoje. Neretai iš kai kurių kaimyninių ne ES šalių į Lietuvą atvežami maisto papildais vadinami preparatai, apie kurių patikimumą ir garantiją nėra duomenų. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

15min primena: kas žinoma apie tyrimą dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimus?

Verslas

Grėsmės Lietuvos energetikai: „blackout'as“ už 3 milijardus ir VSD įspėjimai

Gyvenimas

Vulvos vėžiu serganti mokytoja gyvena tik viltimi: po dviejų mėnesių jos dukros gali likti našlaitės

Pasaulis kišenėje

Kelionė į Latviją, kuri niekam ne pakeliui: kur Dauguva skiria Sėlą ir Latgalą

Gyvenimas

Nėščiųjų akis fotografuojanti Vaida: pagimdžiusios moters žvilgsnyje atsiveria gelmė

Mokslas.IT

Liepos 27-ąją – ilgiausias XXI a. Mėnulio užtemimas. Ką reikia žinoti?

Aktualu

„Naisių vasara“: politinė reklama ar politinė komunikacija?

Gyvenimas

Specialistai pataria: dešimtmetis jau turėtų mokėti skalbti ar įkalti vinį

Vardai

Tarptautine afera apkaltintas šokėjas Andrius Kandelis neteko licencijos: prasideda teismai

Vardai

Lauros ir Šarūno Mazalų dukrą pakrikštijo kunigas A.Toliatas: šventas vardas – prosenelės garbei

Kultūra

Skulptorius V.Kančiauskas Druskininkų savivaldybę kaltina nuplagijavus miesto ženklą

Interviu Kultūra

Fotografė Gabrielė Vingraitė: apie kitokias erdves ir iš vienatvės gimusį projektą

Kultūra

Kolekcininkas R.Valiūnas: žmonėms reikia meno, nes taip jie taps geresni

Sportas

Sporto psichologija ir ne tik: patarimai, padėsiantys siekti pergalių ir tikslų

Aktualu

Anglijos juvelyrinę parduotuvę su žaisliniais ginklais apiplėšę lietuviai pripažinti kaltais

Verslas

Nesutaria dėl kaimo turizmo sodybų: vis dar populiaru ar jau atgyvena?

Gazas

Beprotiška, chaotiška „Formulė 1“ Vokietijoje: S.Vettelis paslydo ant lietaus lašo, L.Hamiltonas sukūrė stebuklą

Aktualu

Miškų gaisrai Latvijoje suniokojo 800 hektarų žemės

Konkursas Gyvenimas

Konkurso „Mano kiemas“ dalyviai iš Skuodo: „Šį grožį sukūrė mokiniai ir mokytojai“

Pasaulis kišenėje

Nešventos Šventosios paslaptys: švedų išdavystė, kontrabanda ir „šis bei tas“

Naujienos

Aktualu

15min primena: kas žinoma apie tyrimą dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimus?

Verslas

Grėsmės Lietuvos energetikai: „blackout'as“ už 3 milijardus ir VSD įspėjimai

Gyvenimas

Vulvos vėžiu serganti mokytoja gyvena tik viltimi: po dviejų mėnesių jos dukros gali likti našlaitės

Pasaulis kišenėje

Kelionė į Latviją, kuri niekam ne pakeliui: kur Dauguva skiria Sėlą ir Latgalą

Gyvenimas

Nėščiųjų akis fotografuojanti Vaida: pagimdžiusios moters žvilgsnyje atsiveria gelmė

Mokslas.IT

Liepos 27-ąją – ilgiausias XXI a. Mėnulio užtemimas. Ką reikia žinoti?

Aktualu

„Naisių vasara“: politinė reklama ar politinė komunikacija?

Gyvenimas

Specialistai pataria: dešimtmetis jau turėtų mokėti skalbti ar įkalti vinį

Vardai

Tarptautine afera apkaltintas šokėjas Andrius Kandelis neteko licencijos: prasideda teismai

Vardai

Lauros ir Šarūno Mazalų dukrą pakrikštijo kunigas A.Toliatas: šventas vardas – prosenelės garbei

Kultūra

Skulptorius V.Kančiauskas Druskininkų savivaldybę kaltina nuplagijavus miesto ženklą

Interviu Kultūra

Fotografė Gabrielė Vingraitė: apie kitokias erdves ir iš vienatvės gimusį projektą

Sportas

Teismo nuosprendžio laukiantis C.McGregoras išsisuks atlikdamas viešuosius darbus?

Aktualu

Kauno rajone nukritus lėktuvui nukentėjo juo skridę lietuvis ir anglas

15min iš Argentinos Aktualu

Užrašai iš Lietuvos Argentinoje (III): Maironio poeziją mėgstančios močiutės Anos nostalgija Lietuvai

Kultūra

15min rekomenduoja: kokių renginių nepraleisti kitą savaitę?

Vardai

Karolina Meschino vėl džiaugiasi meile: nauja jos simpatija – reperis Remigijus

Kultūra

Kolekcininkas R.Valiūnas: žmonėms reikia meno, nes taip jie taps geresni

Sportas

Sporto psichologija ir ne tik: patarimai, padėsiantys siekti pergalių ir tikslų

Aktualu

Anglijos juvelyrinę parduotuvę su žaisliniais ginklais apiplėšę lietuviai pripažinti kaltais

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Išmanus kaimas

Festivalis „Galapagai”

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką