Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2016 balandžio 14d. 14:50

Psichikos sutrikimai Lietuvoje gydomi betonu

Psichiatrinė ligoninė
123rf.com / Psichiatrinė ligoninė

Lietuva įsipareigojusi, kad iki 2020 m. neįgalių suaugusių asmenų, patenkančių į institucinę globą, skaičius turi sumažėti 40 proc., vaikų – 60 proc., bet duomenys rodo, kad šiam procesui gyvybiškai svarbios Europos Sąjungos investicijos daugiausia panaudojamos kurti šiek tiek patogesnei aplinkai, o ne alternatyvoms.

Pernai institucinės globos sistemą supurtė keli skandalai, kai dėl neatsargumo mirė įstaigose globojami nepilnamečiai, bet trys ministerijos, atsakingos, kad vaikai su psichikos ir proto negalia gautų jiems reikalingas paslaugas, kol kas neturi paskatos suvienyti jėgas reformai.

Europos Komisija žada, kad ateityje investicijas, kurios atitolina, o ne skatina žmonių su negalia perkėlimą į bendruomeninius namus, valstybėms teks grąžinti.

Laiko pririštą

Mano sūnui tenka gulėti pririštam, nes laužo sveikesniųjų daiktus, – pasakojo mama.

Į globos įstaigą nepilnametį sūnų atidavusi Rasa (vardas pakeistas, globos namai straipsnio autorei žinomi) negalėjo namuose pasirūpinti dabar jau pilnametystės sulaukusiu Robertu (vardas pakeistas), turinčiu autizmo spektro diagnozę ir sunkią proto negalią.

Instituciniuose globos namuose sūnaus būklė jau daugelį metų anaiptol negerėja: vaikiną dažnai ištinka priepuoliai. Globos įstaigos aplinka, bendravimas su kitais pacientais ir taikomi itin griežti suvaržymo metodai (diržai, rankų rakinimas už nugaros) jam kelia nuolatinę įtampą:

„Netinka jam tas skyrius – žmogus su depresija guli šalia, kiti pusiau tokie. Mano sūnui tenka gulėti pririštam, nes laužo sveikesniųjų daiktus.“

Socialinės globos namuose vaikams ir jaunimui su negalia pernai gyveno 646 asmenys. Žmogaus teisių organizacijos pabrėžia, tokių įstaigų neužtenka kosmetiškai pagerinti – reikia iš principo keisti paslaugų modelį.

Pinigų buvo

Ko labiausiai trūksta žmonėms su negalia ir jų šeimoms, bent jau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) galėjo sužinoti iš savo užsakytos „Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo galimybių studijos“. Studijos autorių skaičiavimais, išsamiai reformai prireiktų apie 28,5 mln. eurų per visą ES paramos laikotarpį. Atlikus skaičiavimus pagal Finansų ministerijos tinklalapyje esparama.lt pateiktus duomenis, su psichikos sveikata susijusioms veikloms išleista apie 60 mln. eurų.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Eurai
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Eurai

Galimybių studijos autoriai kritikavo tai, kad vyriausybė nesinaudoja nevyriausybinių organizacijų (NVO) įdirbiu naujo tipo lanksčioms paslaugoms kurti, trūksta socialinių darbuotojų ir specialistų provincijoje. Nepaisant šių išvadų, bendradarbiavimas su NVO praėjusiu ES paramos laikotarpiu lėšų nesulaukė. Sekti, kaip įgyvendinamos galimybių studijoje ir kitur pateiktos rekomendacijos, būtų buvę galima panaudojant beveik 145 tūkst. eurų ES lėšų ir 25,6 tūkst. eurų valstybės lėšų biudžetą, skirtą vertinimui ir stebėsenai. Tačiau priemonės apraše įtvirtinta, kad projektas turi būti įgyvendinamas be partnerių (įskaitant NVO).

Be to, kokybiškas psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vertinimas ir stebėsena materializavosi kaip patalpų remontas, biuro įrangos, baldų, kompiuterių ir transporto priemonės įsigijimas. Pagal pateiktą projektą, su baldais, automobiliu ir įranga Valstybinis psichikos sveikatos centras efektyviau vertins ne mažiau kaip 97 psichikos sveikatos įstaigas, nes galės į jas nuvykti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), besirūpinančios socialine globa, sektoriuje projektai, kuriuose minima proto ir psichikos negalia, gavo apie 20 mln. eurų, iš kurių 7,5 mln. investuota į statybas, renovaciją ir įrangos pirkimą globos namams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), besirūpinančios socialine globa, sektoriuje projektai, kuriuose minima proto ir psichikos negalia, gavo apie 20 mln. eurų, iš kurių 7,5 mln. investuota į statybas, renovaciją ir įrangos pirkimą globos namams. Atsakydami į užklausą, SADM specialistai aiškino, kad tai reikalinga padėti stacionarams „pasirengti socialinės globos įstaigų licencijavimui“. Tikslas perkelti žmones su negalia į bendruomeninę globą ES lėšomis, specialistų teigimu, nekeltas.

Tokia tendencija – ne vien Lietuvoje. Žmonių su proto negalia palaikymo centras (Mental Disability Advocacy Center – MDAC) konstatavo, kad milijonai eurų vis dar išleidžiami institucinės globos įstaigoms statyti ir renovuoti, nors ES įsipareigojimai žada visai ką kita.

Vida Press nuotr./Medikas
Vida Press nuotr./Medikas

„2010–2020 m. Europos strategijoje dėl negalios: tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ numatoma, kad reikia naudoti struktūrinius fondus bendruomeninėms paslaugoms kurti, darbuotojams mokyti ir infrastruktūrai pritaikyti.

Praėjusių metų gegužę ES ombudsmenė Emily O'Reilly ėmėsi specialaus tyrimo dėl struktūrinės paramos naudojimo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos neatitinkančioms veikloms. Valstybės teisinosi: „Argi būtų humaniškiau leisti [institucinės globos įstaigų] gyventojams tverti niūrią „šiandieną“, kol jie laukia geresnio „rytojaus“ perspektyvos?“ Europos Komisija pripažino nesukontroliavusi fondų ir žada, kad iš valstybių, toliau finansuojančių globos institucijas, lėšas galės atsiimti.

Nesuderintos grandys

Pasak Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto, kad išvengtų klaidų ateityje, valstybės turėtų sukurti deinstitucionalizacijos planus. Lietuva tokį turi – tai Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas. Įstaigos keičiasi – globos namai smulkėja, sveikatos apsaugos sistemoje plečiasi krizių intervencijos paslaugos.

Didelis gyventojų skaičius ir mažai individualaus dėmesio – pagrindinis argumentas prieš stambias globos institucijas, kurios žmonėms su negalia atstoja ir gyvenamąją vietą, ir ligoninę, ir bendruomenę.

Žinomas vaikų psichiatras, psichikos sveikatos ekspertas dr. Dainius Pūras, kaip ir žmogaus teisių organizacijos bei „Human Rights Watch“, kritiškai žiūri ir į smulkias institucijas:

„Kaip galima kokybiškai auginti 10–12 svetimų vaikų? Nekalbu apie pseudošeimynas, kur globos namų pastatai lieka tie patys, tik skirtinguose korpusuose gyvena skirtingos pseudošeimynos ir vakare kartu geria arbatą“, – negaili kritikos ekspertas, prisimindamas, kad privačiuose pokalbiuose valstybės tarnautojai esą jam atskleidę didžiausią savo baimę – kad beglobius vaikus gali įsivaikinti tos pačios lyties poros – esą tai baisiau nei fizinis ir seksualinis smurtas įstaigose ar perteklinė fiksacija.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dainius Pūras
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Dainius Pūras

Paslaugos žmonėms su psichikos ir proto negalia padalytos tarp trijų ministerijų, nes skirtingos įstaigos turi rūpintis šių žmonių kasdienėmis reikmėmis, socializacija ir sveikatos priežiūra. SAM specialistai aiškina, kad jų kuruojamoje srityje su ES parama atlikta tai, kas reikalingiausia.

„Naujai įsteigus psichikos dienos stacionarus (centrus) pacientams ir jų artimiesiems nebereikia važiuoti į kituose miestuose ar rajonuose esančias psichiatrijos ligonines, kuriose vienintelėse buvo teikiamos psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos. Pacientams sudaroma galimybė išlikti namų aplinkoje, tokiu būdu neatitrūksta ryšys su šeima ir įprastine aplinka“, – teigia Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Karalevičiūtė.

Tačiau tai tik viena paslaugų grandis. Respublikinė Klaipėdos ligoninė – viena iš ES paramos gavėjų. Jos pavyzdys rodo, kas nutinka, kai susitvarko tik sveikatos segmentas.

„Mūsų skyriuje gydomi tie vaikai, su kuriais sunku susitvarkyti“, – pristato paslaugas gydytoja Teresė Ramanauskienė. – Kol yra čia uždaryti, jie nurimsta tokioje struktūruotoje aplinkoje, čia su jais užsiimama, maloniai bendraujama. Vieno vaiko paklausiau: „kodėl tu čia esi, visai šaunus vaikinas, o globos namuose taip blogai elgiesi?“, tai sako: „Kaip su manim elgiasi, taip ir aš elgiuosi.“ Dažnai būna, kad jie pikti ant viso pasaulio, atstumti, pamesti. Labai gaila.“

Beveik trečdalis pacientų šiame skyriuje – iš institucinių globos namų.

Žmonių su negalia gerovės tarp sėkmės rodiklių nėra

Lietuvoje atsiskaitymo už ES paramą sistema reikalauja nurodyti, kiek naudos gavėjų yra žmonės su negalia, bet neskaido pagal negalios rūšis. Kai SADM ES lėšomis rėmė žmonių su negalia profesinę reintegraciją, kaip sėkmės rodiklį nusistatė dalyvių įsidarbinimą.

Remiantis ataskaitomis, statyti ir rekonstruoti pastatus, kuriuose būtų teikiamos socialinės paslaugos žmonėms su negalia, sekėsi daug geriau nei rasti veiklų dalyviams su negalia.

Paramos vertinimas rodo, kad tokie rodikliai neskatina prisiimti rizikos dirbti su nuo darbo rinkos itin nutolusiais asmenimis, tokiais kaip globos įstaigų gyventojai. Toks rodiklis kaip išsikėlimas iš globos namų gyventi savarankiškai niekur neįvedamas.

Remiantis ataskaitomis, statyti ir rekonstruoti pastatus, kuriuose būtų teikiamos socialinės paslaugos žmonėms su negalia, sekėsi daug geriau nei rasti veiklų dalyviams su negalia: veiksmų programoje pastatų numatyta 144, projektuose – 165.

Pavyzdžiui, uždaviniui „Paskatinti socialinės rizikos asmenų ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir jų šeimų geresnę integraciją į visuomenę ir darbo rinką“ įvertinti iškelti du rodikliai: pastatytų ir renovuotų pastatų ir tiesioginių naudos gavėjų.

Pastarųjų skaičius veiksmų programos planuose siekė 390 tūkst., o, jei remsimės projektų planais, rodiklį planuota netgi gerokai viršyti – suteikti naudos 457,7 tūkst. žmonių su negalia. Taip nusistačius tikslus, investuoti į „betoną“ tampa patogiausia – visi, kurie galės naudotis paslaugomis ar gyventi renovuotame pastate, net jei investicijos neatitinka JT Neįgaliųjų teisių konvencijos, bus „naudos gavėjai“ ir bus nesunku pateikti kiekybinius rezultatus.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Satybos
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Satybos

D.Pūras mano, kad deinstitucionalizacijos programos privalo imtis vyriausybė, nes atskiros ministerijos pačios neturi noro sutelkti pajėgų.

Reikėtų kaip Vakaruose uždaryti stacionarines įstaigas, užbaigt vaidinti, kad purvu ir parafinu galima gydyti autizmą ar protinį atsilikimą, – teigė I.Bakanienė.

Paklausta apie pagrindinius sistemos trūkumus, Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ Abilitacijos/reabilitacijos ir slaugos skyriaus vadovė Indrė Bakanienė reziumuoja:

„Dviračio kurti nereikia, Europoje turim naujas sistemas, reikia imti ir derinti. Reikėtų kaip Vakaruose uždaryti stacionarines įstaigas, užbaigt vaidinti, kad purvu ir parafinu galima gydyti autizmą ar protinį atsilikimą, o teikti paslaugas toje bendruomenėje, kur tas vaikas gyvena, ir žiūrėti, ko jam reikia.“ Patekti į jos ligoninę nuolat ilgos eilės, nes reabilitacija turi kompensuoti tai, ko vaikai negauna švietimo sistemoje.

I.Bakanienė skundžiasi, kad pagal esamą reabilitacijos tvarką, net su psichikos ar proto negalią turinčiais vaikais dirbančioms įstaigoms privaloma teikti šiems vaikams nereikalingas paslaugas, tokias kaip magneto terapija, įsigyti jiems neaktualius įrengimus. Kaip suktis iš padėties? Greičiausiai parašyti dar vieną projektą gauti paramai „betonui“ tobulinti.

Tyrimas parengtas „Media4Change“ žurnalistinių tyrimų konkursui. Konkursas vykdytas įgyvendinant Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo 2009–2014 periodo NVO Programos Lietuvoje remiamo projektą „Visi skirtingi – visi lygūs: aktyvus dalyvavimas, įvairovė, žmogaus teisės“. Kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl NVO Programa Lietuvoje negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą. Daugiau tyrimų galite rasti čia.

Pažymėkite klaidą tekste pele, paspaudę kairįjį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

15min tema Mokslas.IT

Žmonių mulkinimas: kaip iš lengvatikių vien Lietuvoje kasmet išviliojami milijonai

Tiesiogiai Sportas

Be teisės pralaimėti: Lenkija – Kolumbija

Vardai

P.Gražulio dukros mama B.Navickaitė paviešino žinutes: „Jis grasina atimti iš manęs vaiką“

Maistas

Iš uosto – į desertų studiją: aistra konditerijai apvertė klaipėdietės gyvenimą

Kultūra

Gabija Grušaitė: apie Stasį Šaltoką, būsimą knygą ir Marcelio Prousto įkvėpimą

Aktualu

Besikeičiantis profesinis mokymas: daugiau prestižo, lankstumo ir mobilumo

Mokslas.IT

„Facebook“ patobulino „Messenger“: neabejotinai sukels naują pasipiktinimų bangą

Sportas

Netikėtų H grupės lyderių akistatoje – rezultatyvios lygiosios

Gyvenimas

Dėl meilės mylimą miestą ir karjerą palikusi Toma: „Iš to šulinio dabar geriu iki dugno“

Pasaulis kišenėje

Kolumbas atrado Ameriką, o aš – Ruandą

Savaitės Lietuvos įvykiai – 15min fotografų kadruose (2018 m. birželio 18 – birželio 24 d.)

Vardai

Aktorės karjeros pabaiga su trenksmu: hercogienė Meghan gali laimėti „Emmy“

Kultūra

15min rekomenduoja: kokių renginių nepraleisti kitą savaitę?

Aktualu

R.T.Erdoganas pirmauja Turkijos prezidento rinkimuose

Vardai

Po pusmečio draugystės Monika Marija kartu su mylimuoju išsitatuiravo dopaminą

Sportas

Pakoregavo futbolo metraštį: pabirę anglų įvarčiai atnešė virtinę rekordų

Vardai

Beyonce ir Jay-Z dukra išvydusi erotišką tėvų klipą nežinojo kur dėtis: jos reakcija tapo interneto hitu

Gyvenimas

9 moksliniai įrodymai, kad tėvystė daro įtaką jūsų finansinei sėkmei

Mokslas.IT

„Downward Spiral: Horus Station“: kas norėtų šaltibarščių kosminėje stotyje?

Gazas

Populiariausios automobilių markės Baltijos šalyse – „Volkswagen“ ir „Toyota“

Naujienos

15min tema Mokslas.IT

Žmonių mulkinimas: kaip iš lengvatikių vien Lietuvoje kasmet išviliojami milijonai

Tiesiogiai Sportas

Be teisės pralaimėti: Kolumbija guldo lenkus ant menčių

Vardai

P.Gražulio dukros mama B.Navickaitė paviešino žinutes: „Jis grasina atimti iš manęs vaiką“

Aktualu

Frakcija „Kartu“ reiškia palaikymą nušalintam Panevėžio merui R.M.Račkauskui

Maistas

Iš uosto – į desertų studiją: aistra konditerijai apvertė klaipėdietės gyvenimą

Kultūra

Gabija Grušaitė: apie Stasį Šaltoką, būsimą knygą ir Marcelio Prousto įkvėpimą

Aktualu

Besikeičiantis profesinis mokymas: daugiau prestižo, lankstumo ir mobilumo

Mokslas.IT

„Facebook“ patobulino „Messenger“: neabejotinai sukels naują pasipiktinimų bangą

Sportas

Netikėtų H grupės lyderių akistatoje – rezultatyvios lygiosios

Gyvenimas

Dėl meilės mylimą miestą ir karjerą palikusi Toma: „Iš to šulinio dabar geriu iki dugno“

Savaitės Lietuvos įvykiai – 15min fotografų kadruose (2018 m. birželio 18 – birželio 24 d.)

Pasaulis kišenėje

Kolumbas atrado Ameriką, o aš – Ruandą

Vardai

Aktorės karjeros pabaiga su trenksmu: hercogienė Meghan gali laimėti „Emmy“

Kultūra

15min rekomenduoja: kokių renginių nepraleisti kitą savaitę?

Aktualu

R.T.Erdoganas pirmauja Turkijos prezidento rinkimuose

Sportas

Pakoregavo futbolo metraštį: pabirę anglų įvarčiai atnešė virtinę rekordų

Vardai

Beyonce ir Jay-Z dukra išvydusi erotišką tėvų klipą nežinojo kur dėtis: jos reakcija tapo interneto hitu

Vardai

Po pusmečio draugystės Monika Marija kartu su mylimuoju išsitatuiravo dopaminą

Gyvenimas

9 moksliniai įrodymai, kad tėvystė daro įtaką jūsų finansinei sėkmei

Mokslas.IT

„Downward Spiral: Horus Station“: kas norėtų šaltibarščių kosminėje stotyje?

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Video

Maudymosi kostiumėlių tendencijos

Pinigai mano ateičiai

30 geriausių restoranų

Remontas be nervų

Sveikata

Svajonių virtuvė

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką