Dažniausiai pokyčius artimo žmogaus elgsenoje pastebime iš karto. Tiesa, ne visada žinome, ką tie pokyčiai galėtų reikšti. Psichologas A.Grižas pataria atkreipti dėmesį ne tik į žmogaus emocinę būseną, bet ir į fiziologinius pokyčius.
„Sunerimti reikėtų, jei žmogus tampa irzlesnis, liūdnesnis, nekantresnis nei įprastai. Taip pat dėmesį reikia atkreipti ir į fiziologinius pokyčius. Jei žmogus prasčiau miega arba, priešingai, miega labai daug, jei beveik nevalgo arba valgo gerokai daugiau nei jam įprasta – tai skatina atkreipti dėmesį“, – kalbėjo A. Grižas.
Psichologas taip pat pasakojo, kad artimą žmogų slegiančius sunkumus gali išduoti ir dėmesio sutrikimas, sumažėjęs ryžtingumas, neorganizuotumas, užmaršumas.
Išsikalbėjimas – tai, ko reikia
Sunkumų turintys žmonės dažnai apie tai kalba nenoriai arba išvis nekalba. Psichologas A.Grižas sako, kad pastebėjus, jog artimam žmogui sunku, reikia bandyti su juo pasikalbėti.
„Jeigu žmogus pasirenka nekalbėti, tai mes jo ir nepriversime. Tačiau turime sudaryti sąlygas žmogui išsikalbėti, – pasakojo A. Grižas. – Man patinka sakyti tokią frazę: „Man įdomu, kaip tu gyveni, kaip tau sekasi, aš matau, kad tu prislėgtas.“
Jeigu žmogus pasirenka nekalbėti, tai mes jo ir nepriversime. Tačiau mes turime sudaryti sąlygas žmogui išsikalbėti.
Anot psichologo, žmogus gali iškart ir neišsikalbėti, todėl reikia retkarčiais psichologinių problemų turintį artimą žmogų švelniai, bet atkakliai pakalbinti, taip padrąsinant atsiverti.
Kaip teigia A.Grižas, kalbantis su psichologinių sunkumų turinčiu žmogumi svarbiausia išklausyti, palaikyti ir vengti patarimų. Tokiam žmogui svarbu emocinė, o ne racionali parama. Kartais pokalbis su sunkumų slegiamu žmogumi gali būti sunkus, tačiau jam labai svarbu su kuo nors išsikalbėti.
„Geriausia naudoti tokias frazes: „Noriu žinoti, kaip tu laikais. Matau, kad tau sunku.“ Yra ir daugiau žodžių, skatinančių išsikalbėti: „Kada tavo sunkumai prasidėjo? Ar nutiko kas nors konkretaus? Kaip galėčiau tau padėti?“ Nereikia pamiršti ir palaikymo frazių: „Aš su tavimi. Tu ne vienas. Tu man rūpi. Stengsiuosi tau padėti, kiek galėsiu“, – pasakojo psichologas A.Grižas.
Jis taip pat pabrėžė, kad yra frazių, kurių sunkumų turinčiam žmogui sakyti nepatartina. Pavyzdžiui: „Viskas tik tavo galvoje. Mums visiems pasitaiko. Ne viskas taip blogai. Kiek gero tavo gyvenime.“
„Kai žmogus serga depresija, reikia vengti pasakymo „Tiesiog susiimk.“ Tai nėra ta būsena, kur žmogui tiesiog reikia susiimti, kad išsispręstų problemos“, – aiškina A.Grižas.
Svarbu ir prasiblaškyti
Kai mūsų artimą žmogų kankina sunkumai, dažnai norime padėti jam prasiblaškyti – vedamės pasivaikščioti ar kitaip pasilinksminti. Psichologas A.Grižas sako, kad tai yra gerai.
„Kartais labai svarbu ir prasiblaškymas, kad žmogus tiesiog kažką veiktų, ypač jei jis serga depresija. Tai jam labai daug pastangų kainuoja, sergančiam žmogui sunku pačiam gyventi aktyvų socialų gyvenimą, kažko imtis. Kai draugai jį kur nors pasikviečia išeiti, jo nepamiršta, žmogui tai irgi yra didelė parama, nes jis jaučiasi neiškritęs iš jų gretų“, – pasakoja psichologas.
Kartais labai svarbu ir prasiblaškymas, kad žmogus tiesiog kažką veiktų, ypač jei jis serga depresija.
Tiesa, A.Grižas pabrėžia, kad pasilinksminimai neturi tapti sunkumų užglaistymu. „Žmogui reikia žinoti – taip, dabar yra sunku. Tačiau galime nueiti į kiną ar kur kitur“, – sako A. Grižas.
Parodykite, kad jums rūpi
Daugelis žmonių užklupus psichologiniams sunkumams nori likti vieni.
„Jeigu matome, kad žmogui kyla didelė savižudybės rizika arba jei jis yra po didelio šoko, krizės, tai jo vieno palikti negalime. Tačiau jeigu tiesiog žmogus prislėgtas ir nori pabūti vienas, tai galėtume sutarti su juo, kada su juo susisieksime“, – pasakojo psichologas A.Grižas.
Pasak jo, nereikia laukti, kol žmogus pats paskambins, arba siūlyti, kad jis pats paskambintų. Geriausia su prislėgtu žmogumi sutarti kelintą valandą jūs jam paskambinsite. Tokiam žmogui reikia parodyti, kad jis jums rūpi, kad jūs norite su juo susisiekti, juo pasidomėti, net jei kurį laiką jis nori pabūti vienas.
Jei matote, kad jūsų artimą žmogų slegia depresija ar kiti psichologiniai sunkumai, A.Grižas rekomenduoja daugiau apie tai pasidomėti: „Jeigu mes žinome, kad mūsų artimam žmogui depresija arba didelė savižudybės rizika, geriausia yra daugiau apie tai pasidomėti. Informacijos galima rasti „Jaunimo linijos“ ir kituose panašiuose internetiniuose puslapiuose.“
Pasak psichologo, jei jūsų artimąjį kankina sunkumai, galite jam patarti kreiptis į emocinės pagalbos tarnybas, tokias kaip „Jaunimo linija“, „Vilties linija“ ir pan. Ten jis galės anonimiškai, be vertinimų, pasikalbėti su savanoriais arba tiesiog gauti daugiau informacijos apie kitas galimas pagalbos formas.
Jei psichologiniai sunkumai, slegiantys jūsų artimą žmogų, yra sunkesni, galite pasiūlyti jam ieškoti psichologo pagalbos.
„Artimieji, šeima, draugai galėtų pasidomėti, kokių yra specialistų, pasiūlyti jam konkretų psichologą, palydėti pas jį“, – sako A.Grižas.
Svarbu nepamiršti ir savęs
Psichologas A.Grižas teigia, kad, kai jūsų artimąjį kankina psichologiniai sunkumai, svarbu pasirūpinti ir savimi.
„Kai bandome padėti artimiesiems, mums kyla visokių jausmų. Todėl svarbu turėti su kuo pasikalbėti, kur pasilinksminti“, – kalbėjo psichologas A.Grižas.
Jis taip pat sako, jog tai, kad rūpinatės savimi, bus puikus pavyzdys ir sunkumų turinčiam artimajam. Jei jis matys, kad stengiatės pasirūpinti savimi, supras, kad ir jis turi rūpintis savimi, nepasiduoti.
„Jaunimo linija“ vykdo kampaniją „Padovanok ausį“, kuri skirta atkreipti dėmesį į itin aktualią problemą – depresiją ir kitus emocinius sunkumus. Padovanoti ausį ar tiesiog paremti „Jaunimo liniją“ galima skambinant trumpuoju numeriu 1407 (kaina – 2,9 Eur) arba internetinėje svetainėje adresu padovanokausi.lt. Čia taip pat rasite daugiau informacijos apie kampaniją ir depresiją bei patarimų, kaip sunkią akimirką padėti sau ir kitam.
