Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 14d. 16:03

Psichologas A.Mockus: kaip atpažinti savižudišką elgesį?

Psichologas Antanas Mockus
Asmeninio archyvo nuotr. / Psichologas Antanas Mockus

Klinikinis psichologas Antanas Mockus pastebi, kad žmonės, kuriems būdingas savižudiškas elgesys, dažniausiai išgyvena dvejopus jausmus – gyventi nori, bet psichologinis skausmas toks stiprus, kad nusižudyti atrodo kaip vienintelė išeitis. Su pašnekovu kalbamės apie tai, kaip tokį elgesį atpažinti bei kaip padėti žmogui, norinčiam nusižudyti.

Signalai ne visada lengvai pastebimi

Kaip paaiškino 15min kalbintas psichologas, savižudišku elgesiu laikomas bandymas nusižudyti arba savižudybė. Apie patiriamas psichologines kančias, anot jo, gali įspėti pasikeitęs artimojo elgesys. Kada vertėtų sunerimti?

A.Mockaus teigimu, jeigu jums artimas žmogus staiga pasikeitė, pavyzdžiui, pradėjo vartoti daugiau alkoholio arba ėmė elgtis rizikingai – tai jau gali būti ženklas, kad vertėtų ieškoti pagalbos. Vis dėlto signalai ne visada lengvai pastebimi.

„Neretai, – pridūrė jis, – apie savižudybę galvojantis žmogus atsiriboja nuo aplinkinių ir vengia bendravimo, nebeužsiima anksčiau patikusia veikla, o kartais elgiasi lyg atsisveikindamas: grąžina senas skolas, atsiprašo, aplanko artimuosius. Rimtai reikėtų reaguoti ir į tokias netyčia, o kartais ir specialiai išsprūstančias frazes kaip „mano gyvenimas beprasmis“, „jums būtų lengviau be manęs“ ar panašiai.“

123RF.com nuotr./Mintys apie savižudybę
123RF.com nuotr./Mintys apie savižudybę

Psichologo žodžiais tariant, tokios užuominos yra savotiškas pagalbos šauksmas, kurio nereikėtų praleisti pro ausis. Kaip pasakojo A.Mockus, žmonės, kuriems būdingas savižudiškas elgesys, dažniausiai išgyvena dvejopus jausmus – gyventi nori, bet psichologinis skausmas toks stiprus, kad nusižudyti atrodo kaip vienintelė išeitis.

Nebijokite paklausti: „Ar galvoji apie savižudybę?“

Paklaustas, o ką daryti įtarus, kad žmogus galvoja apie savižudybę, psichologas patarė atvirai šito paklausti paties žmogaus. Pasak jo, daugelis vengia šio klausimo, nes nežino, ką reikės daryti išgirdus teigiamą atsakymą. Kiti gi bijo, kad kaip tik paskatins nusižudyti, tačiau remiantis pašnekovo patirtimi yra priešingai – atviras pokalbis yra pirmas ir labai svarbus žingsnis pagalbos link.

Išklausykite ir ne smerkite, o leiskite išsikalbėti, palaikykite.

„Išklausykite ir ne smerkite, o leiskite išsikalbėti, palaikykite. Kartais teigiamą atsakymą į klausimą išgirdę artimieji pasiduoda nerimui ir puola ieškoti greitų sprendimų net neįsigilinę į problemą, o skubėti nereikėtų. Ką tikrai vertėtų daryti, tai kreiptis profesionalios nemokamos pagalbos į psichikos sveikatos centrą“, – patarė A.Mockus.

Jo teigimu, ne kiekvienas žino, kur ieškoti pagalbos, todėl labai svarbu padėti surasti, o kartais ir palydėti. Kaip pastebėjo psichologas, pasitarti su specialistais naudinga ir kenčiančio savižudiškas mintis artimiesiems. Nemažai naudingos informacijos apie psichologinės pagalbos galimybes galima rasti interneto svetainėse www.tuesi.lt bei www.pagalbasau.lt.

Kaip bendrauti bei padėti kenčiantiems artimiesiems, galima išmokti nemokamuose „SafeTalk“ ir ASIST mokymuose, kuriuos organizuoja Visuomenės sveikatos biurai.

Priežasčių – daugybė

15min paklaustas apie savižudiško elgesio priežastis psichologas A.Mockus pabrėžė, kad nors tai gali sietis su psichikos sutrikimais, tačiau toli gražu ne visada taip ir yra. „Psichikos sutrikimai, – sakė jis, – nepaaiškina tokio elgesio priežasčių.“

Pasak jo, nėra vieno veiksnio, kuris galėtų paaiškinti savižudišką elgesį. Moksliniai tyrimai rodo, kad įtakos gali turėti auklėjimas, o tiksliau – tėvų įdiegtas žalingas perfekcionizmas. Kai vaikui nuolat keliami per dideli lūkesčiai, užaugęs jis, tikėtina, bandys atitikti tam tikrą idealą, o kiekvieną nesėkmę išgyvens labai skaudžiai.

„Žmogus ieško būdo, kaip pabėgti nuo psichologinio skausmo, bet kitos išeities nemato, nes išgyvena beviltiškumą. Įsivaizduokite, kad tokioje baisioje kančioje gyvenate kasdien... Kai kas praranda viltį, todėl labai svarbu motyvuoti ir parodyti, kad išeitis yra, todėl svarbu jos ieškoti kartu“, – svarstė A.Mockus.

Kaip ir fizinę sveikatą, psichikos sveikatą būtina stiprinti

15min pašnekovo nuomone, didžiuosiuose Lietuvos miestuose psichikos sveikatos stigma mažesnė, todėl daugiau žmonių ryžtasi ieškoti pagalbos, tačiau provincijoje tam tikri stereotipai išlieka gana stiprūs. Stigma, anot jo, gali būti dvejopa: vieša, kai bijoma aplinkos pasmerkimo ir vidinė – kai dėl patiriamų psichologinių problemų žmogus pats save nuvertina.

Anot jo, kalbant apie savižudišką elgesį svarbią vietą užima prevencija: „Reikėtų kalbėti apie psichologinio atsparumo stiprinimą“, – sakė jis, o paprašytas papasakoti plačiau paaiškino, kad tai yra tam tikras gebėjimas, padedantis įveikti psichologinius iššūkius bei po jų atsitiesti. Pasak jo, geras pavyzdys – šalyje paskelbtas karantinas. Emociškai atsparesni žmonės šią situaciją išgyvena lengviau, o tie, kurie tokių įveikos būdų neturi – sunkiau prisitaiko prie naujos situacijos, išgyvena stresą.

Išvengti širdies ligų padeda reguliarus fizinis aktyvumas, bet ar žinojote, kad tai taip pat būdas pasirūpinti psichikos sveikata?

Sena tiesa – išvengti širdies ligų padeda reguliarus fizinis aktyvumas, bet ar žinojote, kad tai taip pat būdas pasirūpinti psichikos sveikata? Paklaustas, ką kiekvienas galime padaryti, kad ateityje išvengtume psichologinių sunkumų, o gal net savižudiško elgesio, psichologas patarė, visų pirma, daugiau judėti ir gyventi aktyviau. Nebūtina lieti prakaito sporto salėje, tiesiog dažniau būkite gryname ore, pasivaikščiokite, važinėkitės dviračiu ar atraskite kitą jums patinkantį užsiėmimą. Taip pat, anot jo, ne ką mažiau svarbu mokytis pažinti savo jausmus ir apie tai kalbėtis.

„Stiprinti kontrolės jausmą, – taip pat patarė psichologas A.Mockus, – atskirti, ką aš galiu pakeisti, o ko negaliu. Suprasti, kad aš pats valdau savo gyvenimą. Viso to mūsų niekas neišmokė, todėl šiandien turime patys mokytis, kaip spręsti tarpusavio konfliktus, kalbėtis apie santykius, mokytis atpažinti jausmus.“


Kur ieškoti pagalbos
Jei reikia skubios pagalbos
Skambinkite pagalbos telefonu 112
Jei esate savižudybės krizėje, arba ieškote pagalbos kitam
Jei patyrėte smurtą
Jei reikalinga emocinė (psichologinė) pagalba telefonu, arba internetu
Jei esi vaikas ir tau reikalinga pagalba

Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

20:37
00:58
00:23

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką