Dabar populiaru
Publikuota: 2020 kovo 5d. 19:02

Psichologė apie rūkymą: kad ir kaip žmonės bando pateisinti priklausomybę – tikisi mesti

Rūkymas
Vida Press nuotr. / Rūkymas

Prisipažinsiu, kad straipsnio apie rūkymą ėmiausi vedama savanaudiško tikslo – išgirsti komentarus specialisto, kuris tokiems kaip aš padeda jau ne vienus metus. Taip jau sutapo, kad sukaupusi solidžią 15 metų rūkymo patirtį kaip tik nusprendžiau mesti, todėl europinio projekto „Pagalba metantiems rūkyti“ koordinatorės, medicinos psichologės-psichoterapeutės Ainos Adomaitytės patarimai tikrai pravers.

„Tai pati kalta, kad pradėjai“, – jau girdžiu įsivaizduojamą skaitytoją. Taip, bet kai tau JAU 14-a ir iš prigimties esi priešgyna – tetų ir dėdžių moralizavimai suveikia atvirkščiai. Visam pasauliui norisi įrodyti, koks suaugęs, koks šaunus esi.

Prisimenu, kad paslapčiomis sutraukti pirmieji dūmai nė kiek nepatiko, bet netrukus be cigaretės nė dienos neištverdavau. Kasdien vidutiniškai surūkau 10 cigarečių, tai reiškia, kad per visus tuos metus – 54 750! Niekada anksčiau to neskaičiavau. Kaip būčiau sakiusi prieš tuos 15 metų – esu apšalusi.

Buvo taip sunku, kad, atrodė, geriau jau gyvensiu su visomis rūkymo rizikomis.

O kalbant rimčiau, pirmą kartą apie tai, kad jau laikas mesti rūkyti, susimąsčiau maždaug prieš ketverius metus. Nusipirkau specialios kramtomosios gumos, išmečiau dar puspilnį cigarečių pakelį, rimtai nusiteikiau ir laukiau.

Valios užteko mažiau nei savaitei.

Prieš savo akis turiu abstinencijos nuo tabako požymių sąrašą ir galiu pasakyti, kad man tinka daugelis. Troškimas rūkyti, nerimas, prislėgta ir nepastovi nuotaika, sunkumas susikaupti, nuovargis, sutrikęs miegas – tik dalis. Buvo taip sunku, kad, atrodė, geriau jau gyvensiu su visomis rūkymo rizikomis.

Po kurio laiko pabandžiau dar kartą, tik jau padedama gydytojos. Viskas pavyko gana lengvai, net stebėjausi, kaip gali būti taip paprasta! Taip džiaugiausi, kad jau nebesu priklausoma, kad po kelių mėnesių leidau sau surūkyti cigaretę. Tik vieną. Nuo vienos nieko neatsitiks...

Po paskutinio bandymo vos pagalvojus apie metimą rūkyti apimdavo baimė, kad ir vėl nepavyks. O jeigu dar kartą susimausiu, ar jau tada viskas – taip ir rūkysiu iki galo, kuris, beje, dėl tų 54 750 cigarečių gali ateiti anksčiau, negu norėtųsi?

Ryžtis trečiam bandymui prireikė dar poros metų. Tikiu, kad šį kartą pavyks, palinkėkit sėkmės.

O dabar pereikime prie to, kas ir jums gali padėti apsispręsti. Tabako rūkymas, kaip paaiškino psichologė A.Adomaitytė, yra labiausiai paplitusi priklausomybės liga, kuriai būdinga lėtinė eiga, didelė atkryčio tikimybė, menkas gydymo efektyvumas. Nors dauguma negali nustoti rūkyti savo noru, vis dėlto tabako vartojimas gali būti nutrauktas trumpam laikotarpiui arba visam gyvenimui, o tai turi didelę naudą sveikatai.

Priklausomybė nuo tabako yra liga.

Medicininiu požiūriu tai apibrėžiama kaip priklausomybė arba polinkis tabakui ir nikotinui, todėl, anot jos, gydytojai bei sveikatos priežiūros specialistai turi atsižvelgti į tai, kad priklausomybė nuo tabako yra liga. Ją reikia diagnozuoti ir gydyti taip pat, kaip ir kitas lėtines ligas.

Rūkymo nutraukimo gydymas, pasak psichologės, yra išsamiai ištirtas, ir šiuo metu jau yra priemonių, padedančių atsikratyti šios priklausomybės. Tik išimtiniais atvejais tabakas vartojamas paties rūkančiojo laisva valia, pasirinkus tokį gyvenimo būdą.

Asmeninio archyvo nuotr. /Aina Adomaitytė, Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė, medicinos psichologė
Asmeninio archyvo nuotr. /Aina Adomaitytė, Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centro vadovė, medicinos psichologė

– Kai kurie rūkymu mėgaujasi ir mesti nė negalvoja. Vis dėlto daugelis anksčiau ar vėliau nusprendžia išsivaduoti nuo šios priklausomybės. Nuo ko reikėtų pradėti?

– Pirmiausia nuo aiškios motyvacijos. Mesti rūkyti reikia pastangų, todėl tik pagalvojimo, kad „gal noriu, o jei nepavyks, nieko tokio“ neužtenka. Kuo motyvacija stipresnė, kuo daugiau argumentų, dėl ko turėčiau mesti – tuo mažiau sunkumų metimo procese.

Net jeigu rūkymas yra traktuojamas kaip skanus, malonus procesas, suvokimas apie žalą ir pasekmes gali paskatinti mesti. Dažnai specialistai, norėdami turėti realų rezultatą, metusiam rūkyti pacientui pasiūlo atlikti motyvacijos testą. Jeigu jo balai yra labai maži, ieškoma būdų motyvaciją pagerinti ir tik tada sudaromas metimo planas.

Atrodo, kad Lietuvoje nėra labai populiaru pagalbos metant rūkyti prašyti šeimos gydytojo ar psichologo. Ar jie gali padėti?

– Dažnai rūkantieji pabando mesti ir, kai nepavyksta, supranta, kad reiktų specialisto pagalbos.

Labai norėtųsi, kad pirmąją konsultaciją ir paskatinimą asmuo gautų iš savo šeimos gydytojo. Dažnai užtenka, kai dėl kito susirgimo konsultuojantis šeimos gydytojas paciento paklausia apie jo rūkymą, perspėja dėl sveikatos problemų ir paskatina apie tai susimąstyti. Džiugu, kad vis dažniau medikai gydydami, planuodami operacijas, įvairias intervencijas paskatina mesti rūkyti, nes tai lemia geresnį pooperacinį laikotarpį ir bendrą sveikatos būklės pagerėjimą. Jeigu tuo metu rūkantysis dar nėra apsisprendęs dėl metimo, tai tikėtina, kad gavęs specialistų rekomendacijas pradės svarstyti, kreipsis pagalbos.

Aiškūs metimo motyvai – viena iš sėkmės sąlygų

  • Sveikatos pagerinimas ar išsaugojimas (nerūkantys mažiau serga ir gyvena ilgiau);
  • Pinigų taupymas;
  • Geras pavyzdys kitiems (savo vaikams, draugams, kolegoms ir pan.);
  • Estetinis (nemalonus kvapas iš burnos, peleninių, patalpų);
  • Ekologinis (aplinkos ir patalpų oro teršimas);
  • Psichologinis (valios ugdymas, savivertės pagerinimas).

Lietuvoje nėra dar gerai išvystytas pagalbos metantiems rūkyti tinklas, todėl pagalbos ieškoma kreipiantis į įvairių sričių specialistus. Rūkymas yra priklausomybė, todėl dažniausiai specializuotą pagalbą teikia priklausomybių srityje dirbantys psichiatrai, psichologai. Psichologas gali padėti atlikti rūkymo priklausomybės įsivertinimo testus, juos tinkamai interpretuojant sudaryti metimo rūkyti planą.

Susidaro įspūdis, kad įprastų cigarečių populiarumas menksta, tačiau daugėja traukiančių įvairias elektronines. Ar jos sukelia priklausomybę?

– Teisingiau sakyti, kad plečiasi rūkymo priemonių galimybės ir pasirinkimas. Galima išskirti kelias grupes: rūkantys įprastas cigaretes; jauni asmenys, kurie renkasi elektronines ir sparčiai auganti trečioji – rūkantys kaitinamojo tabako gaminius.

Turime suprasti, kad tabako pramonė orientuojasi į jaunuolius, nes į rūkymą įtraukdama 14–24 metų amžiaus jaunimą, ji garantuoja sau klientus 25 metams į priekį.

Vaikai ir paaugliai dažniau pabando rūkyti ne įprastas cigaretes, bet jiems patrauklesnes, įdomesnes elektronines. Paprastai jie to net nevadina rūkymu, o garinimu, veipinimu ar panašiai, taip sąmoningai ar nesąmoningai neigdami patį faktą bei žalą organizmui.

Net ir tie, kurie neigiamai žiūri į rūkymą, drąsiai ima elektroninę cigaretę įsivaizduodami, kad tai saugu ir nežalinga. Tai neteisingos reklamos įtaka.

Pagrindinis pabandymo motyvas – smalsumas. Dažniausiai parūkyti pasiūlo vienas iš 4 artimiausių draugų. Kita labai svarbi priežastis, lemianti 81 proc. jaunų rūkančiųjų pasirinkimą – gausi malonių skonių įvairovė. Taip pat ir rūkantys draugai pasidalina ar net skatina įsigyti, keistis kvapais, elektroninėmis cigaretėmis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rūkalai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rūkalai

Sparčiai populiarėjantis kaitinamųjų cigarečių rūkymas įtraukia jaunus žmones, kurie renkasi modernią, patrauklią priemonę. Jiems svarbu turėti savitą stilių, todėl siūlomas įvairus dizainas, o priklausyti bendruomenei darosi madinga.

Pastebima, kad šį prietaisą dažniau renkasi ir rūkančios moterys. Dalis jų anksčiau neleisdavo sau viešai rūkyti, o dabar šio nepatogumo nėra – rūkyti gali ir mieste, ir mašinoje ar kitose vietose. Be to, tikėdami, kad taip sveikiau, prie naujųjų cigarečių pereina ir tie, kurie ilgus metus rūkė įprastas.

– Kas trukdo mesti rūkyti?

– Rūkymas yra labai susijęs su konkrečiomis situacijomis, aplinka, laiku. Vieni rūko tik dieną, gerdami kavą, dirbdami ar kalbėdami telefonu, bendraudami – veiksnių yra daug.

Didžioji dalis rūkančiųjų įvardija, kad mesti rūkyti nesiryžta dėl jaučiamo malonumo ir troškimo vartoti, trukdo baimė, kad nepajėgs kontroliuoti streso, bei pradžioje jaučiama abstinencija. Taip pat ir rūkantys šeimos nariai, kolegos, draugai, su kuriais žmogus praleidžia daug laiko. Tokioje aplinkoje metantys rūkyti dažniau atkrenta.

Keiskite savo įpročius ir nutrauksite ryšį tarp cigarečių ir konkrečios situacijos (pvz., vietoje kavos rinkitės arbatą). Svarbiausias priklausomybės sindromo požymis yra troškimas, dažnai stiprus, kartais nenugalimas noras vartoti psichoaktyvias medžiagas, šiuo atveju, tabaką.

Priklausomybė tabakui gali būti psichologinė arba fizinė.

Abstinencija po dienos kitos ima silpnėti ir per kelias savaites visiškai praeina.

Metus rūkyti organizmas nebegauna nikotino, pasigendama ir tūkstančius kartų atliktų rūkymo veiksmų, todėl sutrinka įprastinė psichologinė pusiausvyra ir savijauta: vargina noras rūkyti, padidėja nerimas, nervingumas, sunku susikaupti, sumažėja darbingumas, blogėja nuotaika, gali sutrikti miegas, apetitas, virškinimas. Abstinencija kiekvienam pasireiškia labai individualiai, tačiau po dienos kitos ji ima silpnėti ir per kelias savaites visiškai praeina.

– Pamažu mažinti surūkomų cigarečių kiekį ar mesti iškart? Kas geriau?

– Jeigu yra fizinė priklausomybė ir naudojama nikotino pakaitinė terapija (NPT) – reikėtų siekti mesti iškart, nepasiliekant mažesnės dalies cigarečių. Jeigu yra kitoks rūkymo tipas, tai ir metimas yra pagal pasirinktą planą.

Svarbu žinoti, kad metant, kai per ilgesnį laiką surūkoma vis mažiau cigarečių, padidėja tikimybė rūkymo iki galo taip ir neatsisakyti. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurias daro metantys rūkyti. Beje, motyvaciją mažina ir alkoholio vartojimas, todėl patariama bent 6–8 savaites jo atsisakyti.

Rekomendacijos norintiems mesti rūkyti:

  • Pasirinkite dieną;
  • Paprašykite šeimos ar draugų pagalbos;
  • Nekentėkite – susiraskite mėgstamą užsiėmimą;
  • Jei nesiseka, kreipkitės pagalbos į savo šeimos gydytoją ar kitus specialistus;
  • Jei nepavyksta pirmas bandymas – nenusiminkite, jei būsite atkaklus – jums būtinai pasiseks.

– Kokie yra patikimiausi būdai mesti rūkyti? Ar užtenka vien valios pastangų?

– Kaip ir minėjau ankščiau, motyvacija ir pastangos būtinos, bet ne visada to pakanka. Norint mesti rūkyti reikia atlikti fizinės priklausomybės (nikotinui) testą ir jeigu ji nustatoma – būtina pasirinkti NPT.

Specialistas padės įvertinti, koks gydymo metodas, dozacija tinkamiausi, nes dažnai rūkantysis nusprendžia gydytis pats, o pasirinkus netinkamą būdą, bandymas baigiasi nesėkme. Dažnai klaidingai įsivaizduojama, kad medikamentai gali nutraukti rūkymą, bet labai svarbu suprasti, kad jeigu fizinės priklausomybės nėra, tai NPT naudoti nereikia, nes tai paprasčiausiai neveiks.

Taip pat svarbu nustatyti rūkymo tipą, kuris gali būti, pavyzdžiui, stimuliuojantis, hedonistiškas, socialinis (arba bendravimo), manipuliacinis, narkomaninis, automatinis. Tikslus nustatymas padeda numatyti, su kokiais sunkumais metantis rūkyti žmogus gali susidurti, bei sukurti konkrečią taktiką.

Svarbiausia, kad metimas rūkyti būtų kuo labiau individualizuotas, nes kai kurie žmonės rūko, kad išvengtų neigiamų abstinencijos padarinių, o kitus labiau skatina malonūs rūkymo aspektai.

Norint mesti, reikia teisingai pasiruošti. Įrodyta, kad vien gydytojo patarimas padidina sėkmingo metimo rūkyti galimybę. Be to, patvirtinta, jog egzistuoja tiesioginė priklausomybė tarp konsultacijos trukmės ir sėkmės. Net ir minimali 10 minučių konsultacija tikimybę padidina iki 2,7 karto.

Svarbiausia, kad metimas rūkyti būtų kuo labiau individualizuotas

Metimas rūkyti nėra vienkartinis veiksmas, o ilgas procesas, galintis trukti mėnesius ir metus. 96 proc. rūkančiųjų rūko kasdien ir retas kuris – mažiau negu 5 cigaretes. Tyrimų metu 67 proc. teigia, kad norėtų, 80 proc. – kad jau yra bandę mesti rūkyti.

Tai rodo, kad ir kaip žmonės bandytų pateisinti savo priklausomybę, vis vien turi lūkestį kada nors mesti ir vis bando.

Norinčiam mesti rūkyti gali padėti visi būdai, nenorinčiam – joks.

Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką