Pasak psichologo, priežastys, kodėl žmonės yra linkę kaupti įvairius daiktus, nors jų nenaudoja metų metus, yra įvairios. Vis dėlto dažniausiai tokios elgsenos išmokstama dar vaikystėje, matant tėvų ar senelių elgesį.
„Anksčiau iš tiesų daug ko trūkdavo, negalėdavai panorėjęs tiesiog įsigyti. Karo, sumaiščių metu kaupimas taip pat turėjo didelę prasmę. Dabar situacija visai kita, bet išmoktas elgesys daro savo. O kai tai eina kartu su žmogaus problemomis, kai jis jaučia dėl kokių nors priežasčių nesaugumą, nerimą, stresą, kaupimą pasąmoningai suvokia kaip tam tikrą saugumo, kontrolės siekį“, – aiškina specialistas.
Pasinerdamas į kaupimą žmogus tarsi įsisuka į uždarą ratą. Kyla pavojus užsidaryti savyje, gyventi praeitimi, nebeįsileisti naujų idėjų.
Tačiau, pasak R.Petruškevičiaus, tai yra apgaulingas jausmas ir jis ne tik neišsprendžia žmogaus problemų, bet ir gali jas dar labiau pagilinti.
„Pasinerdamas į kaupimą žmogus tarsi įsisuka į uždarą ratą. Kyla pavojus užsidaryti savyje, gyventi praeitimi, nebeįsileisti naujų idėjų. Laiku nesusigriebus ir prisidėjus kitokioms aplinkybėms ar veiksniams, kaupimo manija gali išsivystyti ir į sunkų psichinį sutrikimą, pasireiškiantį nevaldomu šiukšlių tempimu į savo butą ar paverčiant jį nekontroliuojamu naminių gyvūnų veislynu. Apie tokius atvejus neretai perskaitome žiniasklaidoje.
Todėl kartais reikia priimti ryžtingus sprendimus ir atsikratyti to, kas trukdo jums laisvai kvėpuoti. Apsivalydami, atlaisvindami savo gyvenamąją erdvę nuo besiveliančių smulkmenų ir į aplinką įaugusių nereikalingų senienų, mes kartu apvalome ir savo protą, sąmonę. Mintys tampa skaidresnės, ateitis šviesesnė, lengviau priimame naujas galimybes, jaučiame daugiau harmonijos, mokomės disciplinos ir sistemingumo“, – pranašumus vardija pašnekovas.
Galima atiduoti arba parduoti
Kaune prekybos miestelyje „Urmas“ veikiančio Bagažinių turgaus atstovas Jonas Plenta sako, kad čia žmonės daugiausia ir atvyksta vedami būtent tokių tikslų.
„Pas mus žmonės atvažiuoja savo automobiliais, atveria bagažines ir parduoda savo nebenaudojamus daiktus dažniausiai už simbolinę kainą, nes svarbu pats procesas. Vis dėlto tokioje prekyboje galėtume įžvelgti net tris naudingus dalykus.
Pirma, nebenaudojamas daiktas neužima vietos nei jūsų namuose, nei jūsų galvoje, nes nebereikia daugiau svarstyti: „O gal dar prireiks.“ Antra, parduodami jūs gaunate tam tikrą sumą pinigų, kurią galite panaudoti tam, ko šiuo metu jums tikrai reikia. Trečia, jei daiktą kas nors perka, vadinasi, jis kažkam dar reikalingas, vietoj to, kad gulėtų pas jus nenaudojamas“, – sako J.Plenta.
Jei žmonės patys nenori stovėti turguje ir pardavinėti, jie neretai perduoda ar parduoda už simbolinę kainą savo daiktus tiems, kurie patys čia prekiauja.
Beje, psichologas R.Petruškevičius sako, kad dalyvavimas nereikalingo daikto pardavimo ar atidavimo procese jo savininkui taip pat yra naudingas.
„Tokiu būdu jūs ne tik atsikratote tam tikra našta, bet ir matote, kad suteikiate kažkam džiaugsmo, padarote gerą darbą atiduodami ar parduodami už nedidelę kainą. Jums tai taip pat kelia teigiamas emocijas.
Jei vykstate į turgų ir ten parduodate, matau čia dar vieną pliusą – jūs bendraujate su žmonėmis, stiprinate savo socializaciją. Tai ypač svarbu tada, jei jaučiate, kad „šiukšlės“ užvaldo ne tik jūsų namus, bet ir mintis, jei pastebite, kad įsisukate į mano jau minėtą uždarumo ir gyvenimo praeitimi ratą. O jei matote, kad patys su tuo nesusitvarkysite, kreipkitės pagalbos į specialistus“, – sakė R.Petruškevičius.
