Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 12d. 16:25

Psichoterapeutė G.Subačiūtė: „Sergant depresija svarbu nelikti vienam“

Depresija
Vida Press nuotr. / Depresija

„Depresija žmogus gali susirgti dėl pačių įvairiausių priežasčių. Jei pastatytume šalia du asmenis, sergančius šia liga, tikėtina, kad jų kelias iki depresijos būtų labai skirtingas“, – sako gydytoja psichoterapeutė Gabrielė Subačiūtė.

Kaip atpažinti depresiją, kaip išeiti iš tamsaus minčių rato ir kokios priežastys „atveda“ ligą? Apie visa tai – 15min pokalbis su G.Subačiūte.

– Būna situacijų ir aplinkybių, dėl kurių žmonės tarsi atsiduria uždarame tamsiame rate: nesusitvarko patys su savimi, su savo problemomis, kurių, žvelgiant iš šalies, atrodo, kad ir nėra. Vienas iš atvejų – jaunas žmogus turi darbą, yra sveikas, jo neslegia finansiniai įsipareigojimai ir, žvelgiant iš šalies, atrodo, kad jam viskas lyg ir sekasi. Tačiau jis nuo aplinkinių slepia kitą savo pusę: nuolatines ašaras vakarais, nepasitenkinimą savimi, nuolatinį savęs kaltinimą. Kodėl nutinka tokie dalykai? Jei apskritai yra vienas ir aiškus atsakymas į tokį klausimą.

– Jūsų papasakotoje situacijoje žmogus išgyvena dėl blogo jausmo apie save. Toks savęs nuvertinimas yra vienas iš depresijos požymių, o kai kuriais atvejais silpnas savo vertės pajautimas gali tapti net pagrindine depresijos priežastimi.

Savęs nuvertinimas yra vienas iš depresijos požymių.

Tada pasidaro aiškiau, kodėl žmogus nelaimingas, net jei turi mylinčią šeimą, namą, įdomų darbą ir t.t. Nuolat jaustis nepatenkintu dėl savo gebėjimų, išvaizdos, jausti nepasitenkinimą ir kitose srityse yra nepakeliamai sunku, ir tokiu atveju išorinės aplinkybės, ir netgi kitų pagyrimai, komplimentai nepadeda jaustis geriau, arba geresnį jausmą apie save suteikia tik trumpam.

Žinoma, depresija gali išsivystyti ir dėl kitų priežasčių. Kaip jau minėjau, tai labai individualu. Pavyzdžiui, depresiją gali paskatinti įvairios netektys (artimo žmogaus, statuso, sveikatos, turto), susidūrimas su iššūkiais, su kuriais susidoroti nepakanka vidinių resursų, ir kitos.

Kristinos Aleksynaitės nuotr. /Gydytoja psichoterapeutė Gabrielė Subačiūtė.
Kristinos Aleksynaitės nuotr. /Gydytoja psichoterapeutė Gabrielė Subačiūtė.

– O kaip iš to minčių rato išeiti?

– Jei žmogus suserga depresija, jam padėti gali specialistas. Dažniausiai depresija gydoma psichoterapija arba psichoterapija ir vaistais. Dėl gydymo konkrečiu atveju turėtų sutarti specialistas ir pacientas.

Visgi, pagrindinis depresijos gydymas turėtų būti psichoterapija, kuri, esant poreikiui, gali būti derinama su medikamentiniu gydymu. Tačiau gydymas neturėtų apsiriboti tik medikamentiniu gydymu, kadangi tokiu atveju gali sumažėti depresijos simptomai, tačiau jos priežastis lieka neišspręsta, ir išlieka didesnė depresijos atsinaujinimo tikimybė.

Dauguma mūsų esame patyrę liūdesį, tačiau ne visi esame sirgę depresija.

Kaip ir visi psichiniai sunkumai ir sutrikimai, depresyvumas apima tam tikrą savijautos spektrą. Pavyzdžiui, dauguma mūsų esame patyrę liūdesį, tačiau ne visi esame sirgę depresija. Tai reiškia, kad dar iki depresijos žmogus gali išgyventi sunkų laikotarpį. Tai atpažinus, galima bandyti sau padėti – susitvarkyti dienos režimą, pasirūpinti pakankamu miego kiekiu, reguliariu valgymu, fizine veikla, pakankamai būti gryname ore, skirti užtektinai laiko savo pomėgiams, vis priminti sau gerąsias savo savybes, labiau pastebėti ir vertinti savo pastangas kasdieninėje veikloje, išsikalbėti su artimu žmogumi.

Jeigu šie būdai nepadeda arba niekaip neišeina jų išbandyti – tada metas ieškoti pagalbos pas specialistą.

– Ką daryti artimiesiems, kada taip nutinka jų šeimos nariui?

– Kai šalia esantis žmogus suserga depresija, svarbu, kad jo artimieji nenuvertintų jo sunkios būsenos, parodytų, kad yra pasiruošę išklausyti, ir nekritikuotų kito savijautos. Taip pat artimieji gali reikšmingai padėti motyvuodami sergantįjį kreiptis pagalbos, padrąsindami jį.

Matant, kad kitam sunku, galima paklausti, ar žmogus turi minčių apie savižudybę. Deja, kartais dėl bejėgiškumo, nerimo ar dėl intensyvių jausmų sergančiajam iš artimųjų nuskamba tokios frazės kaip „susiimk“, „kam tau tas psichologas, juk su galva viskas gerai“, gėdinimai dėl tinginystės arba dėl to, kad žmogus viską turi, bet nesidžiaugia ir panašiai.Tokiu atveju geriau susilaikyti nuo žmogaus būsenos komentavimo ir neapsunkinti pagalbos ieškojimo.

– Kada ir kaip atpažinti depresiją? Kaip ne specialistui atskirti ją nuo blogos nuotaikos arba, sakykim, tinginystės? Ne kartą teko girdėti net posakį, kad depresija yra tinginių liga.

– Pagrindiniai depresijos požymiai yra šie: vyraujanti prasta nuotaika, sumažėjęs interesų ratas, žmogus nebejaučia pasitenkinimo tose srityse, kuriose anksčiau jausdavo, nuolat jaučiasi pavargęs, atsiranda energijos stoka.

Žmogus gali jausti, kad jam nesiseka, išgyventi stipresnius kaltės, gėdos jausmus. Ateitis matoma kaip niūri, be galimų gerų pokyčių. Taip pat gali padidėti nerimas, sutrikti dėmesio koncentracija, apetitas, miegas, kasdienė veikla. Kai kuriais atvejais žmogus pradeda svarstyti apie savižudybę.

Pasitaiko ir ne tokių aiškių depresijos pasireiškimo formų, pavyzdžiui, vyrauja fiziniai nusiskundimai, įvairūs skausmai. Aplinkiniai labiau pastebi priklausomybės ligą nei depresijos simptomus, artimiesiems kenčiantis žmogus atrodo labiau piktas nei liūdnas.

Jei minėti simptomai tęsiasi dvi savaites ir ilgiau, ir žmogus įtaria, kad susirgo depresija, ją atskirti nuo kitų psichologinių sunkumų gali padėti specialistas.

– Ar yra būdų, kaip nuo jos apsisaugoti? Norėdami būti sveiki, mes stipriname imunitetą, geriame daug vandens, arbatos su citrina, sportuojame, prisižiūrime maistą. O kaip sustiprinti psichologinį imunitetą? Kaip išvengti depresijos – galbūt yra dalykų, ką mes turime žinoti?

– Kalbant apie būdus sumažinti depresijos išsivystymo tikimybę, tinka jau mano anksčiau išvardinti pagalbos sau būdai. Deja, ir jie neužtikrina, kad nesusirgsime šia liga. Depresijos priežastys gali būti labai skirtingos, joms nemažą įtaką daro ne tik dabartiniai gyvenimo įvykiai, bet ir ankstesnė mūsų gyvenimo patirtis. Taigi jei visgi išgyvename sunkią psichologinę savijautą, reiktų ieškoti pagalbos, nelikti su ja vieniems. Tokia būsena, padedant specialistams, tikrai gali pasikeisti.

„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

20:17
01:09
02:13

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką