Dabar populiaru
Tiesiogiai
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 14d. 12:46

Rusiška ruletė erkinio encefalito loterijoje: pasveiksi, mirsi ar liksi su negalia

Ramūnas Grumbinas
Asmeninio arch. nuotr. / Ramūnas Grumbinas

Bejėgystė ir neviltis. Taip jautėsi erkiniu encefalitu susirgęs LRT sporto žurnalistas Ramūnas Grumbinas. „Reabilitacijoje matai, kad kiti žmonės bėga, o tu bandai, bet nepavyksta, nes kojos neklauso. Supranti, kad erkinis encefalitas – ne šiaip susirgimas, o kritinė liga“, – 15min sakė sporto žurnalistas.

Eidamas užkliūni už šakos ir nesugebi išlaikyti pusiausvyros, nes jos – nėra. Smegenys viską supranta, bet kojų, rankų impulsai – sulėtėję. „Kai tai kartojasi, klausi medikų, kas čia vyksta, o jie paaiškina, kad tai normalu, taip veikia liga ir turėtų praeiti. Bet tas „turėtų“ nėra, kad praeis, nes kiekvienas atvejis individualus. Supranti, kad darai, ką gali, dėl savo organizmo, bet nervinė sistema tik po kažkiek laiko duos žinoti, pasveiksi ar ne“, – dalijosi R.Grumbinas.

Gulėdamas infekcinių ligų ligoninėje jis matė labai sunkių erkinio encefalito atvejų – tiek atvykęs, tik išvažiuodamas į reabilitaciją. Žinojo, kad ne visiems žmonėms pavyksta atsitiesti po šios ligos.

Loterija – kaip rusiška ruletė, rizikuojant mirtimi

Dalis žmonių, nepaiso gydytojų rekomendacijų nuo erkinio encefalito apsisaugoti skiepais ir nusprendžia kliautis imunitetu, tikėdami, kad stipri imuninė sistema su virusu susitvarkys. Po to, ką išgyveno susirgęs pavojinga erkių platinama liga, R.Grumbinas tikras, kad rūpintis imunitetu nepakanka.

Tu gali pasirinkti žaisti toje loterijoje, bet jei gali išvengti – kam rizikuoti?

„Galiu būti puikus pavyzdys – tikrai gyvenu aktyvų, sveiką gyvenimą, labai daug laiko praleidžiu gryname ore, bet dėl užkrėstos erkės, kurios net pats nemačiau, ir kuri galėjo būti mikroskopinė, vadinamoji nimfa, gulėjau lovoje negalėdamas pajudinti nei rankų, nei kojų, vos galėdamas pasukti galvą, ir tai truko kone savaitę. Po to sekė ilgas atsistatymo laikas, iškritimas iš įprasto ritmo, darbų. Taip, tu gali pasirinkti žaisti toje loterijoje, bet jei gali išvengti – kam rizikuoti? Juolab, kad ta loterija – kaip rusiška ruletė, kai viena iš galimybių - mirtis“, – sako prieš pora metų erkiniu encefalitu sirgęs sporto žurnalistas.

Asmeninio arch. nuotr./Ramūnas Grumbinas
Asmeninio arch. nuotr./Ramūnas Grumbinas

Nėra vaistų, kurie padėtų pasveikti

Ramūno žodžiais, susirgęs tu tiesiog tampi savo kūno stebėtoju. Smegenys seka, kas vyksta nervų sistemoje, ir nėra stebuklingų piliulių, kurios galėtų padėti pasveikti.

Medikai kartoja, kad reikia laukti, tikėtis, kad viskas baigsis gerai, tačiau procesai nervų sistemoje vyksta nekontroliuojamai, nes specifinio erkinio encefalito gydymo nėra.

„Jeigu žmogus uždelsia kreiptis pagalbos arba erkinio encefalito simptomus supainioja su kita liga, atgula, tuo metu, kai labai blogai jaučiasi, nenori valgyti, gerti, dehidratuoja, organizme gali įvykti negrįžtami procesai. Pasekmės gali būti visam gyvenimui“, – sakė R.Grumbinas.

Manė, kad erkinis encefalitas – kažkur toli

Pasak žurnalisto, kiekvienas žmogus asmeniškai priima sprendimus, skiepytis ar ne, jis tik gali pasidalinti, kaip elgtųsi, turėdamas erkinio encefalito patirties.

Jeigu būčiau matęs savo aplinkoje panašų atvejį, irgi nedelsdamas būčiau skiepijęsis.

„Niekada nebuvau miško vaikas, gimiau ir augau mieste ir man atrodė, kad erkinis encefalitas kažkur toli. Girdėjau apie šią ligą, bet net neatsimenu, kad būtų įsisiurbusi erkė. Žinojau, kad erkės pavojingos, bet jos buvo kažkur kitoje erdvėje, kitame matavime, kol pats neatsiguliau į ligoninę su erkiniu encefalitu. Kiek žinau, daug žmonių iš artimos aplinkos po mano „nuotykio“ pasiskiepijo. Jeigu būčiau matęs savo aplinkoje panašų atvejį, irgi nedelsdamas būčiau skiepijęsis, nesikliaučiau vien imunitetu, nes kalbame apie virusą, kuris pažeidžia nervų sistemą“, – pasakojo R.Grumbinas ir sakė jaučiantis pareigą dalintis savo patirtimi, kad padėtų žmonėms išvengti erkinio encefalito grėsmės ir iššūkių.

Asmeninio arch. nuotr./Ramūnas Grumbinas
Asmeninio arch. nuotr./Ramūnas Grumbinas

Svoris krito visą savaitę po kilogramą kasdien

Erkiniu encefalitu jis užsikrėtė Vilniaus apylinkėse, bėgiodamas, per varžybas, bet galėjo ir ruošdamasis joms.

„Aš erkės nemačiau, pradėjau sirguliuoti, pakilo temperatūra, prastai jaučiausi, nenorėjau valgyti. Tai truko porą savaičių. Per tą laiką net buvau nuvažiavęs į greitosios pagalbos ligoninę, tačiau pastatę lašelinę paleido namo, nes simptomai buvo neaiškūs. Svoris pradėjo kristi po kilogramą per dieną. Paskui pradėjo taip svaigti galva, kad negalėjau paeiti. Nuvažiavau pas šeimos gydytoją, kuri nusiuntė į infekcinę ligoninę. Erkinio encefalito ir tuomet dar nenustatė, buvo siūlymas važiuoti namo, nes nėra temperatūros, tačiau žmona pasakė, kad kol nebus diagnozės, nevažiuosim. Mane paguldė į kitą skyrių, lašino lašelines. Kitą rytą, kai jau pradėjau nebepaeiti, buvau nuvežtas į erkiniu encefalitu sergančių pacientų palatą. Kai išvardijau simptomus, išgirdau: „Sveikas, kolega“, – prisiminė R.Grumbinas.

Asmeninio arch. nuotr./Ramūnas Grumbinas su žmona Marija ligoninėje
Asmeninio arch. nuotr./Ramūnas Grumbinas su žmona Marija ligoninėje

Kai kurių dienų net neatsimena

Atlikus stuburo punkciją žurnalistui buvo nustatytas vidutinio sunkumo erkinis encefalitas. Daug dienų negalėjo atsikelti iš lovos, matė į reanimaciją vežamus žmones. Kai kurių dienų net neatsimena: „Visiška apatija, guli, žiūri į lubas, organizmas, dėl savisaugos, matyt, išjungia pojūčius, baimes, esi viskam abejingas.

Nuo erkinio encefalito praėjus dvejiems metams jis gali pasakyti, kad yra atsigavęs, nors tam tikrose fizinėse veiklose visiškai pasveikęs galėjo jaustis tik praėjus daugiau nei metams.

Erkinis encefalitas nelengvai nustatomas netgi gydymo įstaigoje.

Pasak sporto žurnalisto, jis visą gyvenimą buvo fiziškai aktyvus ir tai padėjo sveikti: „Nelaukiau, kol organizmas atsigaus savaime, kaip įmanydamas stengiausi jam padėti: bėgiojau, plaukiojau, myniau dviratį, nors kelis mėnesius fizinė veikla buvo neįmanoma. Vis dėlto po truputį pradėjau judėti ir po metų jaučiausi stipriau“.

Erkinio encefalito „išvaikščioti“ nepavyks

Tam tikri koordinacijos niuansai, kurie iš šalies gal nepastebimi, jam pačiam jaučiami ir liks. „Aš žinau, kad tai – ligos pasekmės. Iš principo galiu sakyti, kad esu sveikas, bet tai pareikalavo daug pastangų“, – sakė R.Grumbinas.

Kaip pats susidūrė, erkinis encefalitas nelengvai nustatomas netgi gydymo įstaigoje. „Jei erkės nepamatai, iš pradžių tau galima įtarti bet ką. Diagnozė patvirtinama tik po smegenų punkcijos. Todėl gali baigtis blogai, jei bandysi „išvaikščioti“ ligą namuose vienas, gyvendamas atokiame kaime, nežinodamas, kas tau yra, be artimųjų pagalbos. Ypač lietuviai vyrai mėgsta sirgti namie, bet erkinio encefalito „išvaikščioti“ nepavyks – anksčiau ar vėliau, jei įsisiurbė užkrėsta erkė, ji apie save duos žinoti“, – įsitikinęs sporto žurnalistas.

Asmeninio arch. nuotr./Ramūnas Grumbinas
Asmeninio arch. nuotr./Ramūnas Grumbinas

Trys priežastys, kodėl svarbu nustatyti erkinio encefalito diagnozę

Pirmoji Lietuvoje disertaciją apie erkinį encefalitą apgynusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė įvardijo tris priežastis, kodėl svarbu nustatyti ir patvirtinti erkinio encefalito diagnozę ir kokias klaidas dažniausiai daro žmonės.

Reikia būtinai atlikti smegenų skysčio tyrimą, kad būtų atmestos kitos bakterinės ir virusinės ligos, kurių gydymas visiškai kitoks.

Pasak profesorės, visų pirma erkinio encefalito diagnozę svarbu nustatyti todėl, kad neuroinfekcijas gali sukelti įvairūs virusai ir bakterijos. „Reikia būtinai atlikti smegenų skysčio tyrimą, kad būtų atmestos kitos bakterinės ir virusinės ligos, kurių gydymas visiškai kitoks“, - pabrėžė LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė.

Antra priežastis – susirgus erkiniu encefalitu žmogaus būklė pirmą savaitę gali progresuoti ir jeigu jis atvyksta dar palyginti nesunkios būklės, per pirmas 7-8 dienas gali blogėti.

Pacientas turi būti daktarams „ant akių“

„Kaip sakoma, toks pacientas turi būti daktarams „ant akių“, kad kiekvieną dieną būtų galima pasižiūrėti, kokie neurologiniai simptomai, ir laiku imtis priemonių, jeigu pacientui reikalinga priežiūra reanimacijoje, intubacija, ventiliacija. Juk nepaliksi žmogaus su smegenų uždegimo simptomais namuose, jis turi būti stebimas mažiausiai du kartus per dieną, nes liga gali progresuoti“, – komentavo profesorė.

Persirgus erkiniu encefalitu, nebereikia nuo jo skiepytis, todėl žmogui reikia žinoti, kuo jis sirgo ir kad nebereikės skiepų.

Trečia priežastis – jeigu žmogus užsikrėtė erkiniu encefalitu, jam turi būti nustatyta ir patvirtinta ši diagnozė. Persirgus erkiniu encefalitu, nebereikia nuo jo skiepytis, todėl žmogui reikia žinoti, kuo jis sirgo ir kad nebereikės skiepų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Auksė Mickienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Auksė Mickienė

„Kita vertus – svarbu žinoti, kokia laukia prognozė po erkinio encefalito. Gydymas būna ilgas, ne visada žmonės visiškai pasveiksta, maždaug trečdaliui pacientų lieka erkinio encefalito pasekmių“, – atkreipė dėmesį prof. A. Mickienė.

Efektyviausia apsaugos priemonė – skiepai

Kaip pastebi LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė, dažnas žinome apie erkinį encefalitą ir skiepus nuo jo, bet galvojame, kad gali užsikrėsti draugas, kaimynas, pažįstamas, bet ne aš.

„Matyt, dėl to taip atmestinai žiūrima į vakcinaciją ir, kaip labai dažnai matome, tik susirgus vienam iš šeimos narių prasideda masinis draugų, artimųjų, kaimynų skiepijimasis. Susirgę žmonės žada atsiųsti visus pažįstamus, kad niekam netektų patirti tokios sunkios ligos“, – sakė prof. A.Mickienė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad skiepai – efektyviausia priemonė, padedanti išvengti erkinio encefalito. Skiepytis galima ištisus metus, tačiau imunitetui susidaryti reikia laiko. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta.

123RF.com nuotr./Skiepai nuo erkinio encefalito
123RF.com nuotr./Skiepai nuo erkinio encefalito

Revakcinacija – palaikomosios vakcinos dozės, skiriamos, siekiant sustiprinti ir prailginti imunitetą. Pirma erkinio encefalito revakcinacijos dozė skiriama praėjus trejiems metams po pirminio vakcinacijos kurso, vėliau reikia revakcinuotis kas 3 arba 5 metus.

Negalutiniais ULAC duomenimis, Lietuvoje 2020 m. pirma erkinio encefalito vakcinos doze buvo paskiepyta daugiau nei 31 tūkst. vaikų ir beveik 100 tūkst. suaugusiųjų. Antra vakcinos doze paskiepyta per 30 tūkst vaikų ir daugiau nei 93 tūkst. suaugusiųjų, trečia doze – per 20 tūkst. vaikų ir beveik 56 tūkst. suaugusiųjų.

2020 m. revakcinacija atlikta per 8 tūkst. vaikų ir daugiau nei 27 tūkst. suaugusiųjų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Video

05:21
01:30
01:44

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką