Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Rūtos istorija: tikrinausi plaučius, o susirgau žarnyno vėžiu

Aktyviai rūkiau daugiau kaip 30 metų. Dirbau redakcijoje, kurioje nerūkančių buvo tik vienas kitas. Maniau, kad pakankamai rūpinuosi savo sveikata, nes apie dešimt metų kasmet tikrindavau plaučius, atlikdavau rentgeno tyrimą. Jokių pakitimų gydytojai nerasdavo, ir tai mane džiugino. Kad gali kilti bėdų dėl žarnyno – nė neįtariau, nes maitinausi sveikai, buvau liekna, o ir darbas nebuvo visai sėdimas.
Žarnynas
Žarnynas / „Fotolia“ nuotr.

Tai kodėl susirgau žarnyno vėžiu?

Jokių simptomų, pilvo skausmų ar tuštinimosi pasikeitimų nebuvo. Tiesiog vieną rytą besituštindama pastebėjau kraują. Iš karto pas gydytoją nepuoliau, bet kai tai pasikartojo dar kelis kartus, sunerimau. Buvo atlikta kolonoskopija, paimta biopsija ir prognozės – gaubtinės žarnos vėžys – pasitvirtino.

Natūralus klausimas „kodėl“ iškilo ir man. Gydytoja įtarė, kad mano atveju žarnyno vėžio riziką galėjo padidinti rūkymas. Mano šeimoje sirgusių šia liga nebuvo, nebuvo ir kitų rizikos veiksnių – netinkamos mitybos, antsvorio, alkoholio vartojimo ar kitų lėtinių ligų. Gydytoja pasakė, kad, pagal naujausius tyrimus, rūkaliai dažniau miršta nuo žarnyno vėžio negu nerūkantieji. Tai man buvo netikėta. Galbūt jei būčiau žinojusi, būčiau anksčiau pasitikrinusi žarnyną. Kita vertus, geriausia būtų tiesiog mesti rūkyti. Ką ir padariau iš karto, sužinojusi diagnozę.

Šiandien nuo diagnozės nustatymo praėjo jau 10 metų. Jaučiuosi gerai, tyrimai geri, tad tikiu, kad liga nesugrįš. Tai ir yra svarbiausias mano, kaip, beje, ir visų persirgusiųjų vėžiu uždavinys – elgtis taip, kad liga neatsinaujintų. O svarbiausia to sąlyga – stiprus imunitetas. Todėl ir noriu pasidalyti savo patirtimi ir pateikti keletą patarimų, kurie buvo naudingi man.

Pirmas patarimas: jei abejojate, drąsiai kreipkitės į kitą specialistą

Man buvo įtartas II stadijos vėžys, t. y. peraugęs žarnos sienelės sluoksnį ir išplitęs į gretimus audinius. Medikai patikslino, kad galutinė diagnozė paaiškės po operacijos. Sakė, kad greičiausiai bus paskirta ir chemoterapija. Kažkodėl suabejojau dėl diagnozės ir gydymo, todėl nusprendžiau pasikonsultuoti su dar vienu specialistu. Antras specialistas patvirtino pirmojo diagnozę ir pasiūlė tą patį gydymo planą. Dviejų medikų nuomonės sutapo, ir tai mane nuramino, suteikė tvirtybės.

Buvo atlikta operacija – pašalinta gaubtinės žarnos dalis, kurioje buvo auglys, taip pat greta esantys limfmazgiai. Po to sekė chemoterapijos kursas, kurio tikslas buvo sumažinti vėžio atsinaujinimo riziką.

Antras patarimas: kuo daugiau išsiklausinėti gydytojo prieš gydymą

Dar iki gydymo pradžios išsiklausinėjau apie tai, kaip vyks operacija, ko tikėtis po jos, kokie nepageidaujami poveikiai gali būti. Taip pat iš anksto pasistengiau kuo daugiau išsiaiškinti ir apie chemoterapiją, kaip galima sušvelninti šalutinius poveikius ar jų išvengti. Gydytojas ramino, sakydamas, kad šiandien tikrai yra daug galimybių padėti: ir specialūs vaistai nuo pykinimo, ir dietologų, ir psichologo patarimai, taip pat pasakė, kad į pagalbą bus galima pasitelkti ir netradicinius gydymo būdus, pvz., fitoterapiją.

Po operacijos vargino skausmas, pjūvis sunkiai gijo, buvo užkietėję viduriai. Prireikė laiko, medikų pagalbos, kad žarnyną išmankštinčiau ir jo veikla atsigautų. Pavyko susidoroti ir su nepageidaujamais chemoterapijos poveikiais: pykinimu, neįprastu nuovargiu, imlumu infekcijoms. Visa tai įveikti padėjo gydytojų patarimai dėl mitybos, vaistažolių ir augalinių preparatų vartojimas, masažai.

Trečias patarimas: išnaudoti visus gydymo būdus

Giliai įsitikinusi, kad susirgus negalima ligos palikti savieigai. Neteisinga galvoti, kad tik medikai turi dirbti dėl tavo sveikatos. Mano nuomone, po to, kai medikai atlieka savo svarbų darbą, ne mažiau svarbu yra ir pačiam tinkamai rūpintis savimi. Nieko nedarydamas, sveikatos neatgausi. Reikia dirbti ne dėl gydytojo, ne dėl kitų, o dėl savęs: keisti gyvenseną, jeigu ji buvo netinkama, mitybą, daugiau judėti ir pan. Reikia išnaudoti visus gydymo būdus, tačiau kartu apie visus sveikatinimo planus tartis su gydytoju, nes kitaip galima smarkiai pabloginti, o ne pagerinti sveikatą.

Anksčiau maniau, kad, siekiant geros sveikatos, pakanka tik daug vaikščioti, dabar žinau, kad labai teigiamai veikia mankšta. Su gydytoju aptariau pratimus, kurie man tinka. Prisiversti mankštintis nebuvo lengva, tačiau po poros mėnesių pajutau ir pirmuosius rezultatus: sumažėjo nerimas ir nuovargis, pagerėjo nuotaika, padidėjo ištvermė, raumenų jėga. O kai gydytojas pasakė, kad pagal naujausius tyrimus reguliari mankšta net iki 50 proc. gali sumažinti vėžio atkryčio riziką, pagerinti išgyvenamumą, mankštinuosi dar uoliau.

Ketvirtas patarimas: kad liga neatsinaujintų, nereikia griebtis bet ko, apie ką paskaitai internete

Nevertėtų švaistyti pinigų mokslo nepatvirtintiems gydymo būdams ir vadovautis kaimynių ar bobučių patarimais. Net jei kuris nors preparatas jiems padėjo, nebūtinai jis tiks ir jums. Pavyzdžiui, man gydytojas paaiškino, kad Nacionalinio vėžio instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje yra patvirtinta pacientų po radikalaus vėžio gydymo stebėsenos ir gydymo plano 5-eriems metams metodika, pagal kurią pacientas stebi savo tyrimus, naudoja tam tikras priemones imunitetui palaikyti, organizmui atnaujinti. Būtent ši metodika ir sudaryta tuo tikslu, kad padėtų pacientui pagelbėti organizmui po vėžio gydymo, pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę ir pailginti ligonių išgyvenamumą. Pagal parengtą individualų gydymo ir stebėsenos planą pacientas ir toliau stiprina imunitetą, vartoja antioksidantų, ugniažolės preparatų, stebi šlapimo pH, kad jis būtų šarminis (nes kai šlapimo pH yra 6–6,5, vėžio atsinaujinimo galimybės mažėja), tariasi dėl visų augalų ar preparatų, kuriuos ketina vartoti, tuomet vėžio atsinaujinimo rizika labai mažėja. Būtent pasikalbėjusi su gydytoju supratau, kad ši metodika sudaryta tam, kad padėtų pacientui sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę, stiprinti imunitetą, net jei vėžys pasitraukė ir prieš daugelį metų. Pagal šią metodiką man buvo paskirtas ugniažolės preparatas tabletėmis, kuris buvo sukurtas kartu su Nacionalinio vėžio instituto Fitoterapijos laboratorija, skirtas sergantiesiems onkologinėmis ligomis mitybai reguliuoti, esant silpnam imunitetui, vėžio profilaktikos metu, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę bei esant skrandžio, žarnyno, kepenų ir tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams. Ugniažolės preparatų galima įsigyti vaistinėje be recepto, bet vartoti patariama juos tik specialistui prižiūrint. Vartojau ugniažolės preparatą ilgai, nes jame yra saugus ugniažolės kiekis, jo sudėtis natūrali ir veikimas patvirtintas tyrimais. Skaičiau apie Lidonium tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad ugniažolės preparatą vartojusiems pacientams 66 proc. sumažėjo ligos progresavimas, maždaug trečdaliui jų sumažėjo silpnumo pojūtis, pagerėjo gyvenimo kokybė (t. y. sumažėjo skausmas, pykinimas, pagerėjo kraujo tyrimų rodikliai).

Nors man vėžys buvo nustatytas jau prieš 10 metų, aš ir dabar nesu pasyvi gyvenimo stebėtoja, darau viską, kad liga neatsinaujintų. Kiekvienais metais profilaktiškai kartoju ugniažolės preparato vartojimą. Per metus suvartoju 6 mėn. kursą. Kartu skiriu daug dėmesio fiziniam aktyvumui, mitybai. Esu optimistė, mintys irgi gydo! Taigi manau, kad visos šios priemonės padeda man būti sveikai, ir liga nesugrįžta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
Steikų diena: kaip paruošti sultingą ir burnoje tirpstantį steiką?
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius