Pavojingų ligų simptomai gali būti visiškai „nekalti“
Paklausta, ar silpstantis regėjimas gali būti pavojingos ligos ženklas, „Baltijos Amerikos klinikos“ gydytoja oftalmologė Donata Montvilaitė net neabejoja: „Jeigu rega palaipsniui blogėja vaikystėje ar paauglystėje, galima įtarti refrakcines ydas – trumparegystę, astigmatizmą, toliaregystę. Vyresniame amžiuje tiek palaipsniui silpstantis regėjimas, tiek staiga pablogėjęs, gali būti kurios nors pavojingos akių ligos – kataraktos, glaukomos ar amžinės makulos degeneracijos ženklas“.
Anot gydytojos, glaukomą išduoda bukas akies skausmas, krislo jausmas akyje, akių nuovargis, dažnesnis ašarojimas. Kartais akispūdis taip padidėja, kad ištinka vadinamas glaukomos priepuolis, kada skauda vieną galvos pusę ir skausmas plinta į smilkinį, gali būti vėmimo priepuoliai. Tačiau žmogus kartais gali ir nežinoti, kad serga šia liga, nes nejaučia jokių jai būdingų simptomų.
Kalbant apie kataraktos simptomus, D.Montvilaitė išskiria dažniausius pacientų skundus: matymą tarsi per rūką, išsiblaususį vaizdą, kuris gali dvejintis, suprastėjusį regėjimą prietemoje, juos akina ryški šviesa. Tai jau kataraktos požymiai, kuriuos lemia sudrumstėjęs ir sukietėjęs akies lęšiukas.
Dar viena grėsminga liga yra amžinė geltonosios dėmės degeneracija. „Sergant šia liga, pablogėja ir pamažu silpsta centrinis regėjimas, regėjimo lauke atsiranda tamsi dėmė. Pacientai pastebi, kad žiūrint į knygą, žurnalą ar laikraštį centre vaizdas tampa iškraipytas, matomos netaisyklingos formos, gali sutrikti spalvų matymas, akis lėčiau prisitaiko prie tamsos, tačiau regėjimas šonuose išlieka", – pagrindinius simptomus vardijo gydytoja.
Uždelstos ligos gali kainuoti regėjimą
Kaip vieną pavojingiausių akių ligų gyd. D.Montvilaitė įvardija glaukomą.
„Tai yra ta liga, kuri laiku nediagnozuota ir nepradėta gydyti priveda prie aklumo, nes yra negrįžtamai pažeidžiamas regos nervas. Padidėjus akispūdžiui, prastėja regos nervą sudarančių ląstelių mityba ir pamažu nervas atrofuojasi. Ši liga labai klastinga dėl to, kad dažniausiai pacientai neturi jokių skundų, o profilaktinio akių patikrinimo metu netikėtai randamas padidintas akispūdis“, – sako oftalmologė ir primygtinai rekomenduoja visiems nuo 40 būtinai bent kartą metuose ateiti profilaktiškai pasimatuoti akispūdį, o tiems, kurių šeimoje buvo ar yra sergančių glaukoma, rekomenduoja pradėti tikrintis kur kas anksčiau, jau nuo 20 metų.
„Tai klastinga lėtinė liga, ją sustabdyti labai sudėtinga. Ji pradedama gydyti akispūdį mažinančiais vaistais – akių lašais. Jeigu lašai akies spaudimo nesumažina pakankamai, tada reikia gydyti lazeriu, o jei ir tai nepadeda – operaciniu chirurginiu būdu“, – sako gydytoja, tačiau perspėja – nors pacientus ir vargina gydymas lašiukais, kuriuos reikia lašinti vieną ar kelis kartus per dieną kasdien, norint išsaugoti regėjimą režimo laikytis būtina. Glaukoma – tai liga visam gyvenimui.
Kalbant apie kataraktą, tai pagydoma liga, kai regėjimas atstatomas pakeitus akies lęšiuką. Regėjimas sugrįžta, jeigu nėra kitos akių patologijos. Tačiau labai uždelsus, kada lęšiukas tampa visiškai kietas ir drumstas, žmogus gali imti visiškai nematyti objektų ir tik jausti šviesą. Anot D.Montvilaitės, trečiojo pasaulio šalyse kataraktos operacijos yra atliekamos, bet vis dar išlieka dažniausia aklumą sukeliančia priežastimi. Jeigu už akies lęšiuko nėra jokios kitos ligos – tinklainės patologijos, jeigu regos nervo skaidulos yra sveikos, atlikus lęšiuko pašalinimo operaciją ir įstačius naują sulankstomą lęšiuką, rega gali atsistatyti.
Pašnekovė pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau žmonių suserga amžine geltonosios dėmės degeneracija t.y. tinklainės liga, kuri atsiranda vyresnio amžiaus žmonėms. Apie 10 procentų pacientų pradinės stadijos šios ligos jau atsiranda nuo 43-55 metų amžiaus grupėje, su amžiumi dažnis didėja, tad 75 metų ir vyresnių grupėjė pasitaiko net 30 procentų.
„Tai liga, nuo kurios sunkiai įmanoma apsisaugoti, ji yra neišgydoma, deja gydymui efektyvių vaistų nėra. Šios ligos išsivystymui turi reikšmės ir oksidaciniai procesai. Stengiantis išvengti šios ligos, padėtų profilaktinis tikrinimasis ir tam tikrų maisto papildų naudojimas, svarbu karotinoidai – liuteinas ir zeaksantinas, vitaminai antioksidantai C ir E, bei tam tikri mineralai. Taip būtų galima šią ligą pristabdyti“, – tikina gydytoja.
Ar padės morkos ir pratimai?
Pastaruoju metu populiarėja regėjimo atstatymo pratimai, kurių kursas neva gali visiškai išgydyti trumparegystę. Paklausta apie šio būdo veiksmingumą, gydytoja šypsosi: „Daugelis žmonių tuo tiki. Be abejo, akių poilsis ir žvilgsnio atitraukimas nuo kompiuterio, ekrano, knygos ar dokumentų skaitymo visada yra gerai ir niekad dar nepakenkė. Pažiūrėti į tolį, pakeisti žvilgsnį, arti – toli, pasukioti akis, užsimerkti. Bet bėda ta, kad šiais laikais mes labai daug darbų turime daryti iš arti. Dėl to gaunasi toks uždaras ratas: kiek mes bedarytume tų pratimų, vėl turime sėsti ir atlikti darbus iš arti. Nebelieka laiko akių poilsiui. Jeigu mes turėtume galimybę daugiau pasižiūrėti į tolį ir paskaičiuoti žvaigždes ir mažiau žiūrėtume iš arti, tai, be abejo, neleistų akims taip nuvargti ir mes ilgiau išsaugotume gerą regėjimą“.
Vyresniame amžiuje reiktų nebijoti vartoti maisto papildų – žuvų taukų, vitaminų ir mineralų akims.
Na, o kaip morkos ir mėlynės? „Tai labiau pavadinčiau mitu. Iš tiesų svarbiausia yra subalansuota, sveika, pilnavertė mityba. Kai kada ją vertinga papildyti akių papildais bei vitaminais, kurių sudėtyje yra karotinoidų, liuteinas, zeaksantinas, vitaminai antioksidantai: C, E, mineralai: selenas, cinkas“, – tikina pašnekovė.
Profilaktinis akių patikrinimas: nuo kokio amžiaus?
Kalbėdama apie pačius mažiausius pacientus, gydytoja atkreipia dėmesį į vieną tėvų daromą klaidą. „Tėvai galvoja, kad jeigu jų vaikas mato skrendantį lėktuvą, tai vaikučio rega yra labai gera. Bet tai nereiškia, kad jo rega yra labai gera ir kad jis neturi akių problemų. Tad pirmas dalykas, ką reiktų padaryti, tai atvesti laiku vaiką pas gydytoją oftalmologą ir patikrinti regą, bei atlikti pilną akių įvertinimą. Ir jeigu gydytojas oftalmologas neras jokių akių problemų, t.y. vaiko akys atitiks fiziologinius amžiaus rodiklius, gydytojas tikrai nesakys, kad reikia kasmet tikrintis, nebent vaikas bus padidintos rizikos grupėje“, – ramina oftalmologė.
Tikrinantis akis profilaktiškai vyresniame amžiuje, pacientui bus įvertinta rega, pamatuotas akispūdis, įvertinta priekinio akies segmento būklė, lęšiukas, stiklakūnis, tinklainė, regos nervai ir kraujagyslės. Jeigu nebus randama jokios akių patologijos, gydytojas parekomenduos vieną kartą metuose atlikti akių patikrą, pasimatuoti akies spaudimą. Tačiau jeigu žmogui nustatoma katarakta ar įtariama glaukoma, be abejo, pacientas labiau sekamas kas pusmetį, ar net dažniau.
Jei atsiranda kibikščiavimas ir žaibavimas akyse, drumsteliai, juoduliai, tarsi kažkas būtų uždengęs pusę akies, į gydytoją reiktų kreiptis nedelsiant.
Gydytoja pataria kartais akis pasitikrinti ir namuose patiems: tiesiog žiūrint televizorių uždengti vieną akį ir pasižiūrėti į tolį, stebint, ar matote vienodai. Staiga pablogėjus regėjimui D.Montvilaitė ragina nedelsti ir skubėti pas specialistą.
„Kartais žmonės ateina pas gydytoją ir sako, vakar pastebėjau, kad blogiau matau. O patikrinęs gydytojas mato, kad tai yra pažengęs procesas. Liga nėra vienos dienos ar vienos savaitės procesas. Todėl labai skatinčiau ateiti, pasitikrinti akių būklę, gal jos turi amžinių pokyčių, ar beprasidedančių akių ligų, o gal tereikia pakeisti tik akinius“ – skatina medikė.
Kada reiktų kreiptis į gydytoją nedelsiant? „Kai atsiranda kibikščiavimas ir žaibavimas akyse, kai atsiranda drumstelių, juodulių akyse, tarsi kažkas būtų uždengęs pusę akies. Akies gali neskaudėti, pablogėja tik regėjimas, tai bylotų apie tinklainės ligas, tinklainės atšoką, regos nervo patologiją akies dugne“, – vardija oftalmologė.
Ir primena, kad akimis reikia rūpintis: daryti pertraukas dirbant, vyresniame amžiuje nebijoti vartoti maisto papildų – žuvų taukų, vitaminų ir mineralų akims. Iš maisto produktų vartoti daug žuvies, tamsiai žalių lapinių daržovių, kuriose yra reikalingos medžiagos akies tinklainei, šiek tiek pristabdančios amžinės geltonosios dėmės degeneraciją.
