Elektroninės ligos istorijos, elektroninių vaizdų ir elektroninio recepto duomenų sistema jau naudojama sostinės Centro poliklinikoje. Pavyzdžiui, kraujo tyrimų laboratorija duomenis elektroninėje sistemoje kaupia jau nuo 2006 metų, tad kiekvieno šios poliklinikos paciento, davusio kraujo tyrimams, duomenys yra siunčiami į gydytojo darbo kompiuterį ir pastarasis iš karto mato rezultatus, gali juos lyginti su ankstesniais tyrimais.
„Pradžia galbūt ir buvo sunkesnė, dubliavome popierinį ir elektroninį darbą, o šiandien atsisakėme popierinio varianto ir visą eigą nuo mėginio paėmimo iki tyrimo rezultato pateikimo galime stebėti savo darbalaukiuose“, – aiškina Vilniaus centro poliklinikos antrinės sveikatos priežiūros administratorė Laima Skrickienė.
Pradžia galbūt ir buvo sunkesnė, dubliavome popierinį ir elektroninį darbą, o šiandien atsisakėme popierinio varianto ir visą eigą nuo mėginio paėmimo iki tyrimo rezultato pateikimo galime stebėti savo darbalaukiuose
Centro poliklinikos vadovas sako, kad nuo 2012 metų sausio 1-osios visiems jų poliklinikos pacientams naujagimiams jau vedama ir elektroninė ligos istorija, nors, kol ši sistema dar nėra įteisinta, lygiagrečiai pildoma ir popierinė kortelė. Jos atsisakyti ketinama jau kitų metų birželį.
„Tėvai iš bet kur gali prisijungti per elektroninės bankininkystės arba elektroninės valdžios vartų sistemas ir pasižiūrėti visus duomenis apie savo vaikus. Manau, kad tokią galimybę turės kiekvienas pacientas, kai jų duomenys bus elektroninėje versijoje“, – tvirtina Vilniaus centro poliklinikos direktorius doc. dr. Kęstutis Štaras.
Elektroninė asmens sveikatos istorija diegiama 180-yje Lietuvos sveikatos įstaigų. Vasarą šios sveikatos įstaigos turi integruotis su Centrine elektronine sveikatos informacine sistema ir teikti jai duomenis. Kitos sveikatos įstaigos į sistemą įsijungs palaipsniui jau po birželio.
Pasak sveikatos apsaugos ministerijos atstovų, kiekvieno asmens sveikatos istorija bus pradedama pildyti nuo nulio. Kiek ir kokius įrašus iš popierinės ligos istorijos ketinama perkelti, dar diskutuojama.
„Pavyzdžiui, onkologiniams susirgimams informacija reikalinga ilgam laikui. Bet, jeigu jūs sirgote tokia paprasta liga kaip apendicitas, tai atliko operaciją, išgydė ir viskas. Jeigu visus tokius susirgimus kelsim,
iš karto brangs projektas“, – skaičiuoja sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Arvydas Skorupskas.
Elektroninės sveikatos sistemos plėtros projektai finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų. 16-ai e.sveikatos projektų 2014–2020 metų laikotarpiui Lietuva yra pateikusi 140 mln. litų paraišką.
