Dabar populiaru
Publikuota: 2017 vasario 6d. 14:50

Šeimos gydytojai vis dažniau pasitelkia ne tik Vakarų, bet ir Rytų medicinos praktikas

Reabilitacija / 123rf nuotr.
Energija iš gamtos / 123rf nuotr.

Ne paslaptis, jog mūsų sveikatą lemia ne tik darni organizmo sistemos veikla, bet ir harmoninga emocinė (dvasinė) būsena. Pastarosios svyravimai, gydytojų pastebėjimu, yra viena dažniausių įvairių ligų ir sutrikimų priežasčių. Norėdami pasiūlyti kompleksinį gydymą, Lietuvos medikai vis dažniau pasitelkia ne tik Vakarų, bet ir Rytų medicinos žinias.

Vienas svarbiausių tradicinės kinų medicinos pranašumų – holistinis požiūris į žmogų. „Vakarų medicina simptomus slopina cheminiais vaistais ir gydo vieną organą. Tradicinė kinų medicina teigia, kad žmogus yra fizinio, protinio ir dvasinio kūnų visuma“, – teigia VšĮ Švenčionių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Viktorija Striužienė.

Jos pastebėjimu, į Rytų medicinos praktiką pacientai atsigręžia tuomet, kai Vakarų medicina negeba nustatyti aiškios diagnozės ir negali padėti pacientui. Norint sveikti ar išlikti sveikiems reikia šalinti ligų priežastis, t. y. keisti ne tik mitybą ir gyvenimo būdą, bet ir mąstymą.

Kinų medicina teigia, kad dominuoja dvasinės ligų priežastys, kurios sudaro 70-80 proc. visų ligų priežasčių. „Neigiamos emocijos, mintys, jausmai veikia fizinį kūną. Pavyzdžiui, baimės, nerimas išsekina inkstus ir šlapimo pūslę bei jų energetinius kanalus.

Jeigu kamuoja įkyrios mintys ar nuoskaudos, sutrinka skandžio, blužnies, kasos organų veikla. Viena iš pagrindinių onkologinių ligų, cukrinio diabeto, akmenligės, skrandžio opaligių, venų varikozės ir kitų ligų priežasčių yra įsisenėjusios nuoskaudos ir įkyrumai“, – teigia V.Striužienė.

„Fotolia“ nuotr./Emocijos
„Fotolia“ nuotr./Emocijos

Padeda kenčiantiems nuo lėtinių ligų

Apie integracinės medicinos, apjungiančios Vakarų ir Rytų medicinos žiniją, svarbą pasakoja ir UAB „MediCA klinika“ Radviliškio filialo šeimos gydytoja Rasa Vaičiulienė.

Kinų medicina teigia, kad dominuoja dvasinės ligų priežastys, kurios sudaro 70-80 proc. visų ligų priežasčių

„Urgentinėje medicinoje, organų transplantacijoje, laboratorinėje ir instrumentinėje diagnostikoje vakarų medicinos pranašumas yra akivaizdus.

Tačiau lėtinių ligų, tokių kaip migrenos, bronchų astmos, epilepsijos, hipertenzijos, glaukomos, sąnarių bei daugelio kitų ligų profilaktikoje Rytų medicina turi didesnę patirtį.“

Gydytoja taip pat pastebi, jog Lietuvoje trūksta gerų akupunktūros specialistų, kurie padėtų ženkliai sumažinti medikamentų poreikį gydant lėtines ligas.

R.Vaičiulienė pateikia keletą pavyzdžių, kaip Vakarų medicinos žinias galima taikyti kartu su tradicinės kinų medicinos teorijos principais: „Skirdama medikamentus bei biologiškai aktyvias medžiagas atsižvelgiu į „QI“ (liet. – ČI) energijos maksimalaus aktyvumo laiką, t. y. rekomenduoju preparatus vartoti tam tikromis valandomis, siekiant maksimalaus terapinio efekto.“

123rf.com nuotr. / Akupunktūra
123rf.com nuotr. / Akupunktūra

Lėtinių ligų gydymui medikė taiko „U–SIN“ sistemos žinias – pagal metų laikus skiria preparatus/metodikas tam tikrų porinių organų stiprinimui: pavyzdžiui, rudenį – storojo žarnyno valymą, kuris duoda teigiamą efektą kvėpavimo ligomis sergantiems pacientams, o pavasarį – kepenų funkciją gerinančias priemones, kurios gerina akių, tulžies latakų, sausgyslių, raiščių būklę.

Veikia greitai ir efektyviai

Terapines natūralios medicinos priemones taiko ir žolininkė, knygos „Diena be tabletės“ autorė Žanna Jankovskaja. Atsigręžti į natūraliąją mediciną žolininkę paskatino pačios vaikystėje persirgtos ligos, artimųjų problemos su sveikata.

„Nuo pat gimimo dažnai sirgau. Mėnesių mėnesiais tekdavo gulėti ligoninėse, sanatorijose, vartoti daug įvairių antibiotikų ir sintetinių vitaminų. Tačiau organizmas palaipsniui ėmė priešintis – vaistai nebepadėjo, atsirado alergijos. Po paskutinio patirto anafilaksinio šoko mane išrašė į sanatoriją ir į ligoninę daugiau nebevežė. Tuomet artimieji nutarė pagaliau pasikliauti mano močiutės – senos gūdų žolininkų žiniuonių giminės palikuonės – patirtimi.

Lėtinių ligų, tokių kaip migrenos, bronchų astmos, epilepsijos, hipertenzijos, glaukomos, sąnarių bei daugelio kitų ligų profilaktikoje Rytų medicina turi didesnę patirtį.

Žolelių užpilais, kompresais, kojų kaitinimais ir kitomis procedūromis žingsnis po žingsnio močiutė mane gydė ir mano sveikatos būklė ėmė gerėti. Pradėjau lankyti šokių ir sporto būrelius. Taip pamažu mano gyvenimas pasikeitė – ligoninės sienas ir šūsnis sintetinių preparatų pakeitė liaudies medicina bei aktyvus, malonumą teikiantis judesys“, – savo patirtimi dalijasi pašnekovė.

Ž.Jankovskaja teigia šiandien ne tik vartojanti natūralius preparatus, bet ir taikanti įvairias liaudies priemones – nuo kojų kaitinimo ir inhaliacijų su bulvėmis iki kvėpavimo pratimų ir maldos. Kai užklumpa įvairios epidemijos, propaguoja įvairių arbatų mišinių, garstyčių lapelių, eukalipto lapų kompresus bei kitas panašias natūralios medicinos priemones.

„Fotolia“ nuotr./Vaistažolės
„Fotolia“ nuotr./Vaistažolės

„Anaiptol neteigiu, jog reikia atsisakyti antibiotikų. Jie yra reikalingi, ypač kritinėse situacijose. Tačiau natūralūs preparatai pasižymi anaiptol ne mažesniu efektyvumu. Be abejo, reikalingos žinios ir patirtis bei kantrybė – užpilti tinkamas žoleles, nukošti, paruošti kompresą ir t.t. Natūralūs preparatai gali ateiti į pagalbą antibiotikams, tad atsisakyti rugiagėlių, šalavijo, liepos žiedų arbatų antibiotikų naudojimo metu yra neapdairu“, – pastebi žolininkė.

Žolininkė įsitikinusi, jog sintetiniai preparatai galutinio gydymo neduoda – tik laikiną efektą. Tuo tarpu žolės tausoja organizmą, jame ilgiau išlieka, veikia greitai ir efektyviai.

„Natūrali medicina skatina organizmo funkcijas, kad jis pats susidorotų su problema. Gamtos produktų pagalba sveiksta ne vienas (lokalus) organas, bet visas organizmas. Tai yra holistinis požiūris į žmogaus organizmo sveikatinimosi metodus.

Juk negali pasveikti skrandis, jeigu tulžies pūslėje yra akmuo, ir negali būti gero imuniteto, jeigu žarnyno peristaltika lėta. Holistinė koncepcija – tai pagrindinis natūralios ir sintetinės/chirurginės medicinos skirtumas. Abi jos reikalingos. Todėl reikėtų skatinti abiejų integraciją“, – mintis apibendrina Ž.Jankovskaja.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką