Šia savaite siekiama paskatinti europiečius rinktis netaršias transporto priemones, mažinti taršą ir gyventi mieste be transporto spūsčių. Europos judrumo savaitė – Europos Sąjungos kampanija, kuria siekiama didinti piliečių informuotumą apie naudojimąsi viešuoju transportu, dviračiais ir skatinti Europos miestus populiarinti šias transporto rūšis, investuoti į naujų infrastruktūrų kūrimą.
Sveikesnis ir tvaresnis judrumas yra pagrindinis Pasaulio sveikatos organizacijos tikslas transporto ir sveikatos srityje Europoje. Norėdama pasiekti šį tikslą, plėtoti atitinkamas priemones bei remti sveikatai ir aplinkai naudingus sprendimus, Pasaulio sveikatos organizacija dirba kartu su valstybėmis narėmis, kurios priklauso Europos transporto, sveikatos ir aplinkos programai ( THE PEP).
Kiekvienais metais per Europos judrumo savaitę dėmesys sutelkiamas į tam tikrą tvaraus judrumo temą. Šiais metais Europos judriosios savaitės tema- judėjimas teisinga linkme, dėmesį sutelkiant į tvaraus mobilumo mieste planavimą. Raginama atkreipti dėmesį į darnaus judrumo planų įtaką ne tik miestui, bet ir svarbiausiam jo dalyviui – piliečiui.
Europos judrumo savaitė ragina vietos valdžios institucijas plėtoti ir skatinti darnaus judrumo mieste planus bei organizuoti piliečių informuotumą šioje srityje.
Europos Sąjunga yra išsakiusi aiškią nuomonę šiuo klausimu: transportas Europoje turi būti pigus, ekologiškas ir funkcionalus. Europos Komisija siūlo orientuotis į transporto kainų ir žalos aplinkai mažinimą bei ekologiškesnių transporto priemonių skatinimą šalyse narėse.
Juk visi norėtų gyventi mieste, kur švarus oras ir mažai triukšmo. Gyvenimas mieste be spūsčių taip pat yra vienas iš aukštos gyvenimo kokybės rodiklių. Visi nori didžiuotis savo miestu, kuris saugo klimatą ir yra žinomas Europoje dėl savo naujovių ir ateities planų. Judėjimas teisinga linkme – tai puiki proga pradėti strateginius pokyčius, kad ši vizija taptų realybe – gyvenimu švaresnėje ir sveikesnėje aplinkoje.
Eurostato duomenimis, ES automobilį turi kas antras pilietis. Didžiausia automobilių koncentracija – Italijoje, Portugalijoje ir Liuksemburge. Pastarajame 1000 gyventojų jų tenka 659 – tai ES rekordas.
Nuo 1990 iki 2004 metų Lietuvoje buvo užfiksuotas didžiausias automobilių skaičiaus augimas visoje Europoje – 67 proc. ES per tą patį laikotarpį automobilių padaugėjo 40 proc. Didžiąją dalį mūsų šalyje įregistruotų transporto priemonių sudarė padėvėti automobiliai iš Vakarų Europos, dar menantys tuos laikus, kai apie ekologiją kalbėti buvo ne tik nemadinga, o tiesiog bergždžia. Mūsų ekonomikai ėmus sparčiai augti, didieji šalies miestai pirmą kartą susidūrė su transporto spūstimis. Lietuviai didžiąją dalį kilometrų nukeliauja automobiliais – apie 90 proc. Viešajam miesto transportui tenka 8 proc., o traukinių dalis nesiekia ir procento. Tai didžiausias skirtumas visame regione – pavyzdžiui, kaimynai latviai automobiliais nukeliauja 79 proc. atstumų, o visa ES – 83 proc.
Akivaizdu, kad tikėtis didelių pokyčių be asmeninių pastangų nereikėtų. Tačiau signalų, raginančių keisti savo kasdienius transporto įpročius apstu: kuro kainos, ribojamas ir apmokestinamas judėjimas mieste, nusibostanti rutina, automobilių stovėjimo vietų trūkumas, antsvorio problemos.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kasdien bent 30 minučių būti fiziškai aktyviam ir judėti bent po 10 minučių be pertraukos. Tad jei visas jūsų fizinis aktyvumas yra keletas žingsnių nuo darbo stalo iki pašto dėžutės – į rekomendaciją būtina žiūrėti rimtai. Visai kas kita, jei į darbą keliautumėte pėsčiomis arba dviračiu.
Dabar pats geriausias metas šią problemą kelti į viešumą ir ją spręsti. Tvari miestų plėtros tema yra įtraukta į daugelį politikų darbotvarkių. Tai buvo, viena iš pagrindinių JT konferencijos „Dėl tvaraus vystymosi Rio +20“, skirtos spręsti mobilumo problemas, temų. Europos miestai vis labiau kenčia nuo eismo spūsčių, jų neigiamo poveikio ekonomikai, sveikatai ir gyvenimo kokybei. Miestų ekonomikai ir gyventojų gerovei reikia veiksmingų transporto sistemų.
Kai mobilumo paklausa didėja ir vis aktualiau tampa, mažinti transporto keliamą taršą, miestams nieko kito nebelieka kaip tik tapti labiau prisitaikančiais ir žvelgiančiais į ateitį. Miestai turi sukurti transporto sistemas, išlaikančias pusiausvyrą tarp mobilumo poreikio ir aplinkosaugos. Jų užduotis – pasiekti, kad transportas būtų darnus aplinkos (oro tarša, triukšmas) ir konkurencingumo (spūstys) prasme.
Darnaus judrumo mieste planai siekia subalansuoti aplinkos kokybę, ekonominę plėtrą, socialinį teisingumą. Viso to teigiami rezultatai:
• aukštesnė gyvenimo kokybė ir patrauklesnė miesto aplinka;
• geresnis judumas ir transporto prieinamumas;
• geresnė sveikatos apsauga ir didesnis saugumas gatvėse;
• mažesnė oro tarša ir mažesnis triukšmas;
• mažesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas;
• veiksmingesnis ir ekologiškesnis krovinių ir žmonių transportavimas.
Už judrumo miestuose politiką pirmiausia atsakingos vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijos. Augant miestų transporto spūstims ir patiems miestams, tampa vis sudėtingiau kurti veiksmingas miesto transporto sistemas. Valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį planuodamos veiksmus, teikdamos finansavimą, taip pat kurdamos teisinę sistemą. ES skatina vietos ir regionines valdžios institucijas įgyvendinti ilgalaikę integruotą politiką, kuri sudėtinėje aplinkoje yra labai reikalinga.
Svarbiausias veiksmingos transporto sistemos bruožas – veiksmingas skirtingų transporto tinklų integravimas, sujungimas ir jų sąveika. Tai gali palengvinti perėjimą prie ekologiškų transporto rūšių naudojimo ir veiksmingo krovinių pervežimo. Nebrangus ir šeimai pritaikytas transportas yra svarbiausia priemonė siekiant, kad piliečiai rinktųsi mažiau nuo automobilio priklausomą gyvenimo būdą, naudotųsi viešuoju transportu, daugiau vaikščiotų ir važinėtų dviračiu, ieškotų naujų judumo formų, pavyzdžiui, pavežtų vienas kitą automobiliu ir bendrai naudotųsi automobiliais ir dviračiais. Svarbus vaidmuo gali būti suteikiamas alternatyvioms transporto priemonėms, pavyzdžiui, elektriniams dviračiams, motoroleriams, motociklams ir taksi automobiliams.
Keletas konkrečių pavyzdžių ką kiti miestai įgyvendina nuolatos:
• gerina dviračių infrastruktūrą savo mieste:
• nustato automobilių pasidalijimo schemą:
• gerina dviračių saugą ir saugumą keliuose:
• sukūrė integruotą bilietų pardavimo sistemą:
• pasiūlė viešuosius dviračius:
• įkūrė eismo stebėsenos centrą:
• įvedė transporto spūsčių rinkliavas bei prieigos apribojimus:
• skatina įstaigų ir įmonių vadovus savo mieste plėtoti darbuotojų judrumą ir kelionėms į darbą rinktis alternatyvius būdus:
• įdiegė elektrinių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrą:
• bendradarbiavo su mokyklomis ir tėvais, plėtodami vaikų saugų kelią į mokyklą.
2012 m. Europos judrumo savaitė suteikia puikią progą atkreipti dėmesį, kad miestas judėtų teisinga linkme ir siektų kuo geresnių šių rezultatų.
Europos judrioji savaitė – puiki proga paskatinti piliečių ir valstybės institucijų susidomėjimą ir dalyvavimą kuriant savo tvaraus miesto transporto planus, pakviesti visus piliečius įsitraukti kuriant savo miestą, ilgalaikį tvarų miesto transportą ir skatinti įvairių vizijų virtimą realybe. Tikimės, kad Visuomenės sveikatos biurai kartu su kitomis savivaldybių institucijomis organizuos Europos judrumo savaitės akcijas Lietuvos miestuose ir miesteliuose.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos
Administratorė Aušra Klimkevičiūtė
