Dabar populiaru
Publikuota: 2018 vasario 26d. 14:58

Sergantys burnos vėžiu vis jaunėja: kalti ne tik žalingi įpročiai, bet ir lytiškai plintantis virusas

Vyro burna.
Fotolia nuotr. / Vyro burna.

Keičiantis žmonių seksualiniams įpročiams manoma, jog šios lokalizacijos vėžį, be svarbiausių burnos vėžio rizikos veiksnių tabako ir alkoholio, gali išprovokuoti ir ŽPV infekcija.

„Savo praktikoje vis dažniau gydome jaunesnio nei įprasta amžiaus pacientus, kurie nėra rūkaliai ar alkoholio mėgėjai“, – pranešime žiniasklaidai sako Nacionalinio vėžio instituto Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja gydytoja Jolita Gibavičienė.

Asmeninio albumo nuotr./Jolita Gibavičienė
Asmeninio albumo nuotr./Jolita Gibavičienė

Burnos vėžys – tai burnos gleivinės epitelio ląstelių vėžys, kuris gali atsirasti ir vystytis bet kurioje burnos bei burnaryklės vietoje.

Lietuvoje kasmet maždaug trims su puse šimto žmonių nustatomas burnos ertmės ir ryklės vėžys. Žymiai dažniau šis piktybinis navikas išsivysto vyrams – jiems diagnozuojama apie 80 proc. naujų burnos vėžio atvejų, taip pat liga gerokai dažniau nustatoma 50–70 metų amžiaus žmonėms. Be to, gydytoja teigia, kad daugiausia tenka diagnuozuoti vėlyvųjų stadijų burnos vėžį: 2016 m. net pusė skyriaus pacientų turėjo IV stadijos ligą.

„Ne visada galima išvengti burnos vėžio, tačiau būtina žinoti, kas padidina mūsų riziką susirgti juo, į ką reikėtų pačiam žmogui atkreipti dėmesį ir kada kreiptis į gydytoją“, – aiškina gydytoja J.Gibavičienė.

Vyrams kasmet diagnozuojama apie 160, o moterims apie 60 naujų burnos ertmės vėžio atvejų, – teigia G.Smailytė.

Specialistė pradeda, kad pirmiausia reikėtų atsikratyti minėtų žalingų, burnos vėžio atsiradimą provokuojančių įpročių ir elgesio.

„Burną nesudėtinga apsižiūrėti pačiam, nesunku pastebėti arba pajusti atsiradusius pokyčius joje. Jeigu kur nors burnoje atsirado pokyčių, tokių kaip gleivinės paraudimas, pabalimas, ilgai negyjantis išopėjimas ar audinių sustandėjimas ir per 1–2 savaites pakitimai nepranyksta, būtina pasirodyti gydytojui – pataria gyd. J.Gibavičienė. – Visi žinome, kad anksti nustatytas vėžys lengviau gydomas.“

ŽPV infekcija nustatoma beveik pusei susirgusiųjų

Asmeninio albumo nuotr./Aušra Stumbrytė
Asmeninio albumo nuotr./Aušra Stumbrytė

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija yra vienas iš veiksnių, lemiančių burnos vėžio riziką. „Gerklų epitelio pereinamoji zona, kurioje išorinis epitelis pereina į vidinį, labai tinkama virusams tarpti, tad gerklų vėžio atveju ŽP virusas nustatomas gana dažnai, – sako Nacionalinio vėžio instituto Biobanko jaunesnioji mokslo darbuotoja genetikė Aušra Stumbrytė. – Literatūros duomenimis, infekuotumas šiuo virusu labai varijuoja (nuo 3 iki 85%) priklausomai nuo populiacijos. Nacionalinio vėžio instituto Biobanke atliekamų tyrimų duomenimis, ši infekcija aptikta 42,86% gerklų vėžiu sergančių tiriamųjų.“

ŽPV gali būti perduodamas per odos ar gleivinių kontaktą, bet vienas dažniausių viruso perdavimo kelių yra lytiniai santykai. ŽPV infekcija burnoje dažniausiai susijusi su tam tikro pobūdžio seksualiniu elgesiu, oralinio sekso praktikavimu. Praktikuojant tokį seksualinį elgesį burnos vėžio rizika didėja daugėjant lytinių partnerių skaičiui. Vis dažniau pastebima, kad burnos ir burnaryklės vėžys nustatomas jaunesnio amžiaus pacientams, saikingai vartojantiems alkoholį ir nerūkantiems, kuriems identifikuota ŽPV infekcija.

„Paradoksalu, bet yra duomenų, kad gerklų vėžio atveju ŽPV infekciją turintys pacientai pasižymi geresniu išgyvenamumu ar net imlumu terapijai, – sako genetikė A.Stumbrytė. – Neženkliai geresnius išgyvenamumo rodiklius (apie 5%) rodo ir mūsų atliekami išgyvenamumo tyrimai.

Vis dažniau pastebima, kad burnos ir burnaryklės vėžys nustatomas jaunesnio amžiaus pacientams, saikingai vartojantiems alkoholį ir nerūkantiems, kuriems identifikuota ŽPV infekcija.

Ši tendencija pastebima ir kitų autorių darbuose. Moksliniai tyrimai patvirtina ir šių virusų sąsajas su kancerogenezės procesuose dalyvaujančiais genais. Sąsajos tarp šių genų pokyčių ir ŽPV infekcijos rodo galimą ryšį su ligos prognoze, progresavimu ar gydymo taktikos pasirinkimu“, – aiškina specialistė.

Per metus diagnozuojama apie 200 burnos vėžio atvejų

Burnos ertmės vėžys yra vienuoliktas pagal dažnumą pasaulyje – 300 000 naujų atvejų ir 145 000 mirčių 2012 m. Du trečdaliai visų burnos ertmės piktybinių susirgimų diagnozuojama žemo ir vidutinio ekonominio išsivystymo šalyse, pusė iš jų Pietų Azijoje. Vien Indijoje diagnozuojama penktadalis burnos ertmės navikų. Vyrų sergamumas yra du kartus didesnis nei moterų.

„Lietuvoje šis navikas nėra labai dažnas, jis sudaro 1,6 proc. visų naujų piktybinių navikų ir 1,9 proc. mirčių nuo vėžio. Vyrams kasmet diagnozuojama apie 160, o moterims apie 60 naujų burnos ertmės vėžio atvejų“, – sako Nacionalinio vėžio instituto vyriausioji mokslo darbuotoja epidemiologė dr. Giedrė Smailytė.

NVI nuotr./Giedrė Smailytė
NVI nuotr./Giedrė Smailytė

Tabako ir alkoholio atsisakymas bei vaisių ir daržovių gausesnis vartojimas sudarytų sąlygas išvengti didžiosios dalies šių piktybinių susirgimų.

Žalingi įpročiai vėžio riziką padidina kelis kartus

Daugelio mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad rūkymas burnos ertmės vėžio riziką padidina nuo 2 iki 10 kartų. Rizika didėja nuosekliai didėjant rūkymo trukmei ir dažnumui; metusiųjų rūkyti rizika yra mažesnė palyginti su rūkančiųjų, taip pat rizika mažėja ilgėjant laikui praėjusiam nuo metimo rūkyti.

„Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad alkoholinių gėrimų vartojimas burnos ertmės riziką padidina nuo 2 iki 6 kartų. Burnos ertmės vėžio riziką ženkliai padidina alkoholio vartojimas kartu su rūkymu., – pasakoja dr. G.Smailytė. – Mokslinių tyrimų duomenys patvirtina, kad dažnas vaisių ir daržovių vartojimas yra susijęs su burnos ertmės rizikos sumažėjimu 40–50 proc.“

Nustatyta, kad ŽPV infekcija yra nepriklausomas liežuvio šaknies, tonzilių ir kitų burnaryklės dalių vėžio rizikos veiksnys. ŽPV gali moduliuoti kancerogenezės procesą tabako ir alkoholio indukuoto vėžio atveju bei veikti kaip pirminis kancerogenas, indukuojantis kancerogenezės procesą tarp nerūkančiųjų.

Daugiausia sergančiųjų – Pietryčių Azijoje, Rytų Europoje ir Pietų Amerikoje

Dideli sergamumo rodikliai būdingi Indijos, Papua Naujosios Gvinėjos, Tailando, Kinijos gyventojams, kur yra paplitęs betelio bei areka riešutų mišinio su tabaku ar be jo kramtymas. Dideli sergamumo rodikliai būdingi ir tiems kraštams, kur paplitęs rūkymas ir alkoholio vartojimas: Rytų Europa, Prancūzija, Brazilija, Urugvajus.

„Fotolia“ nuotr./Rūkymas
„Fotolia“ nuotr./Rūkymas

Pietų ir Pietryčių Azijoje dažniausia diagnozuojami skruostų gleivinės navikai, o kitų pasaulio kraštų gyventojams – liežuvio navikai. Regioniniai skirtumai yra susiję su rizikos veiksnių paplitimu – alkoholio vartojimu ir rūkymu Vakarų šalyse ir betelio bei tabako kramtymu Azijos valstybėse.

Didžiausi sergamumo rodikliai Europoje būdingi Vengrijos, Portugalijos, Slovakijos, Baltarusijos, Ukrainos vyrams (daugiau nei 10 atvejų per 100 tūkst. gyventojų). Tarp Šiaurės Europos šalių didžiausias vyrų sergamumas burnos ertmės vėžiu yra Lietuvoje – 7,5 atvejų100 tūkst. gyventojų. Sergamumas burnos ertmės vėžiu nuosekliai mažėja daugumoje Europos šalių. Tai susiję su mažėjančiu rūkymo paplitimu ir alkoholio vartojimo mažėjimu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

03:16
03:00
03:38

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką