Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šešeri metai su melanomos diagnoze: moteris jaučiasi gavusi antrą šansą

Odos vėžys – itin grėsminga liga.
Fotolia nuotr. / Odos vėžys – itin grėsminga liga.
Šaltinis: 15min
0
A A

Daiva iš Panevėžio su melanomos diagnoze gyvena jau šešerius metus. Per tą laiką žemė iš po kojų slydo tris kartus. Pirminę diagnozę ji slėpė nuo vaikų – dukrai kaip tik artėjo egzaminai.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Vėlesnis atkrytis sukėlė dar didesnį šoką ir dar didesnę ašarų pakalnę. Po antro atkryčio moteris pradėjo save laidoti. Už tai, kad šiandien vėžio jos kūne nebeliko, ji jaučiasi visiškai sveika, darbinga, Daiva dėkoja šiuolaikiniam mokslui, kuris jai suteikė šį stebuklą – vėl gyventi pilnavertį gyvenimą.

Dėmelės rasti taip ir nepavyko, bet iškart ketvirta stadija

Į medikus, sunerimusi dėl padidėjusių limfmazgių dešinės kojos kirkšnyje, moteris kreipėsi pati. Tąkart gydytojas ją nuramino: esą tyrimai nieko bloga nerodo. Tačiau ramybė truko neilgai. Moteris pastebėjo, kad limfmazgiai pradėjo sparčiai didėti. Vėl nulėkė išsigandusi pas gydytoją ir iškart paprašė siuntimo pas onkologus Vilniuje. Nuojauta pasitvirtino – po Nacionaliniame vėžio institute atliktos punkcijos buvo patvirtinta melanomos diagnozė.

„Aišku, išgirdus diagnozę reakcija buvo siaubinga. Visą kelią nuo Vilniaus iki Panevėžio praverkiau. Nors širdies gilumoje jaučiau, kad gali būti vėžys, bet žmogus visada tikiesi geriausio. Tuomet man buvo 41-eri metai, gegužės mėnuo, vaikai dar mokyklinio amžiaus, dukra kaip tik buvo dvyliktokė, laukė egzaminai, išleistuvės. Nusprendžiau nieko jiems nesakyti. Apie mano ligą vaikai sužinojo tik po dukros stojamųjų egzaminų“, – pasakojo pašnekovė.

Jau po kelių dienų jai vėl teko vykti į ligoninę operacijai. Išoperavę supiktybėjusius limfmazgius medikai pasakė, kad melanomos židinio nerado, todėl įvardijo ketvirtą stadiją. Iškart po operacijos prasidėjo pusmetį trukusi chemoterapija: penkias dienas iš eilės lašinami vaistai, tuomet daroma trijų savaičių pertrauka ir kursas kartojamas. Ir taip šešis kartus.

Esant melonomai chemoterapija būna gana švelni, todėl Daivai visai gerai pavyko slėpti ligą nuo aplinkinių. Jai net plaukai nenuslinko. Savijauta nebuvo gera, bet labiausiai ją vargino ne fiziniai simptomai, o psichologinė būsena. „Atvažiuoji į Vilnių, pamatai ligoninės pastatą ir iškart kojas pakerta bei pradeda pykinti“, – atviravo pašnekovė.

Sutrikęs virškinimas pasirodė esantis vėžio simptomas

Vis dėlto gydymas buvo sėkmingas. Liga neatsinaujino ir jau gruodžio mėnesį, praėjus šešiems mėnesiams po operacijos, Daiva grįžo į darbą. Maždaug kas tris mėnesius dėl metastazių vykdavo pasitikrinti į Vilnių, o kas mėnesį apsidrausdama tikrindavosi dar ir Panevėžyje.

„Aišku, išgirdus diagnozę reakcija buvo siaubinga. Visą kelią nuo Vilniaus iki Panevėžio praverkiau. Nors širdies gilumoje jaučiau, kad gali būti vėžys, bet žmogus visada tikiesi geriausio“, – pasakojo pašnekovė.

„Jau pradėjau pamiršti ligą ir gyventi įprastą gyvenimą, tačiau, praėjus maždaug metams, vieno tokio patikrinimo metu, darant kiaušidžių echoskopiją šalia buvo pastebėtas įtartinas limfmazgis. Vėl nuvykau į Vilnių ir paaiškėjo, kad vėžys sugrįžo. Vėl ta pati chemoterapija, tie patys vaistai, tik penkių dienų dozė buvo sulašinama per vieną dieną. Jau buvo šiek tiek sunkiau, tačiau per savaitę atsigaudavau. Iki kito kurso.

2012-ieji vėl buvo ramesni. Tačiau prieš trejus metus atsirado keistų simptomų. Atrodė, kad sutrikęs virškinimas, tik buvo neaišku, ar skandis nenori virškinti, ar kepenys prastai dirba. Man padarė skrandžio tyrimą su zondu ir aptiko metastazes. Jų buvo rasta ir kepenyse. Onkologai pasakė, kad šiuo atveju operuoti neįmanoma, vienintelė išeitis – šiuolaikinė biologinė terapija. Tuomet nukreipė mane į Santariškių klinikas, kur atliko tyrimus, ar mano organizmui tinka ši biologinė terapija. Laimė, tikau. Pradėjus gerti vaistus, jau po poros mėnesių metastazės buvo ženkliai sumažėjusios“, – pasakojo Daiva.

Šiuo metu metastazės jos organizme visiškai išnykusios. Moteris tikina besijaučianti visiškai sveika.

„Fotolia“ nuotr./Melanoma
„Fotolia“ nuotr./Melanoma

Jaučiasi tarsi ant peilio ašmenų

„Gerdama vaistus, kurie iš tiesų padeda, psichologiškai jaučiuosi daug ramesnė. Net prisiminti nenoriu būsenos po atkryčių. Ypač didelis šokas buvo antras atkrytis. Galvojau – jei vaistai netiks, kas tada? Kaip ir viskas... Pradedi save laidoti. O norisi dar pabūti su vaikais, mamos jiems reikia bet kokiame amžiuje, norisi ir anūkų sulaukti“, – atviravo moteris.

Pasak jos, kai išgyji, liga šiek tiek užsimiršta, gyveni toliau, tačiau pasąmonėje baimė išlieka visada. Akys nepraleidžia nė vienos televizijos laidos apie vėžį, nė vieno straipsnio šia tema. Po to galvoji, kam visa tai žiūrėjai ar skaitei, nes tik nerimas apima. Juk norint viską įmanoma prisitaikyti sau.

„Žmonės, kurie sako, kad yra visiškai pamiršę ligą, šiek tiek apsigaudinėja. Neįmanoma pamiršti vėžio. Tu vaikštai kaip ant peilio ašmenų ir nežinai, kurią minutę vėl atkrisi. Šiandien gerai, o rytoj padarys tyrimą ir vėl ras metastazių. Vos tik kas suskaudo, kažkas atsitiko, iš karto galvoji – atsinaujino vėžys. Ir eini iš proto. Iki šiol kelios dienos iki eilinio sveikatos patikrinimo gyvenu kaip ant adatų. Tuomet einu iš proto, kol sulaukiu atsakymo“, – pasakojo Daiva.

Moteris prisipažino, kad liga gerokai pakeitė jos požiūrį į gyvenimą. Šiandien ji nebesureikšmina daugybės dalykų.

„Stengiuosi išnaudoti viską, ką man gyvenimas siunčia, daugiau laiko praleisti su artimaisiais ir draugais, o ir save pradėjau labiau mylėti. Pasidariau nuolaidesnė, ne viską taip karštai priimu. Gal ir geresnė pasidariau. Kartais žmonės pradeda krimstis dėl smulkmenų, tarsi tai būtų pasaulio pabaiga. Tuomet pagalvoju – žmogau, matyt, neturi rimtų problemų, kad sureikšmini tokius niekus. Niekam nelinkiu susirgti ir pajusti, ką reiškia ši liga, bet daugeliui žmonių ne pro šalį būtų užsukti į skyrių, kur gydomi onkologiniai ligoniai, ir tiesiog pasižiūrėti, kaip jie jaučiasi, kiek turi išgyventi ir iškentėti. Gal tuomet žmonės perdėliotų savo prioritetus gyvenime, žiūrėtų į daug ką paprasčiau ir galbūt aplink būtų mažiau pykčio ir nesusipratimų“, – svarstė pašnekovė.

Moteris prisipažino, kad liga gerokai pakeitė jos požiūrį į gyvenimą. Šiandien ji nebesureikšmina daugybės dalykų.

Kodėl melanoma dažnai nustatoma pavėluotai

Asmeninio archyvo nuotr./Skaistė Tulytė
Asmeninio archyvo nuotr./Skaistė Tulytė

Santariškių klinikų Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėja Skaistė Tulytė pasakojo, kad paprastai melanoma nustatoma pastebėjus neįprastai pasikeitusį apgamą, kuris didėja, pradeda kraujuoti, turi nelygius kraštus ir pan. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pirminis židinys lieka nepastebėtas, nes yra sunkiai prieinamoje kūno vietoje, arba apgamas nėra labai pasikeitęs ir mažiau patyręs gydytojas net gali jo neatpažinti. Todėl labai svarbu apgamus ištirti dermatoskopu.

Pasak medikės, iš pradžių pavienės melanomos ląstelės vystosi lėtai, tačiau kai melanoma įgauna tam tikrą dydį ir įsiskverbia gilyn į odos struktūras, gali plisti žaibiškai – tiek vietiškai į poodį, tiek po visą organizmą. Todėl dažnai pacientai atvyksta, kai liga jau pažengusi, nes laiku nepastebėjo besikeičiančio apgamo. Net kai melanoma išplinta į limfmazgius, atvejais ne visada įmanoma laiku pastebėti pokyčius. Mat limfmazgis gali būti giliai ir sunkiai apčiuopiamas.

„Jei pavyksta pašalinti melanomą, kol liga neišplitusi į gilesnius poodinius sluoksnius ir limfmazgius, žmogus toliau sveikas gyvena daugybę metų. Kitas scenarijus, kai ateinama su pažengusia liga – antra, trečia stadija. Gyvenimo kokybė jau priklauso nuo to, į kokius organus vėžys metastazavo. Kartais melanoma plinta tiesiog toje vietoje, kur atsiranda – kojos, rankos paviršiuje. Tokie pacientai gydomi daugybėmis operacijomis. Iš kitų organų melanoma labiausiai mėgsta plaučius, galvos smegenis. Tai organai, kuriuose gydyti vėžį iš tiesų sudėtinga“, – teigė gydytoja onkologė chemoterapeutė.

Naujas gydymas grąžina viltį gyventi

Išplitus ligai anksčiau žadėti pacientui gydymo sėkmę būdavo labai sudėtinga. Tradicinė chemoterapija, deja, ne visada duodavo laukiamų rezultatų. Tačiau situacija iš esmės pasikeitė, kai buvo atrasti nauji inovatyvūs vaistai, kurie gerokai prailgina paciento gyvenimą, pagerina jo kokybę ir visiškai pašalina buvusius ligos simptomus. Žmogus vėl jaučiasi sveikas ir darbingas, išnyksta metastazės.

Daugeliui žmonių biologinė terapija – tai paskutinis šiaudas, kurio jie griebiasi, stengdamiesi išlaikyti viltį gyventi. Taigi galima įsivaizduoti, koks apima džiaugsmas, kai liga, nepasidavusi ankstesniam gydymui, pradėjus vartoti inovatyvius vaistus, jau po kelių mėnesių ima ir atsitraukia. Ne veltui žmonės šio gydymo pradžią sieja su antruoju savo gimtadieniu.

„Anksčiau gydydavome, o liga toliau progresuodavo arba sustodavo labai trumpam, todėl tekdavo nutraukti gydymą, nes jis tik dar labiau alino žmogaus organizmą. Šiuo metu pasaulyje melanomos gydymo standartu tapusi taikinių terapija ir imunoterapija. Taikant šiuolaikinius gydymo būdus pavyksta pasiekti net pavienių visiško išgijimo atvejų. Taikinių terapijos privalumas tas, kad ir kiek būtų išplitusi liga, pradėjus vartoti vaistus, ji gali visiškai išnykti, ir kaip ir šios pacientės atveju. Žmogus atsigauna, praeina visi simptomai, tarsi ranka viską nuima“, - pasakojo S.Tulytė.

Medikams nebereikia atrinkinėti pacientų

Gera žinia ta, kad biologinė taikinių terapija veiksminga praktiškai visiems pacientams, turintiems BRAF geno mutaciją. Taigi šiuo metu per 50 pacientų, kurie priešingu atveju būtų dalinai ar visiškai nedarbingi, vėl gali džiaugtis gyvenimu, įgyvendinti savo svajones, dirbti ir mokėti valstybei mokesčius, užuot tapę jos išlaikytiniais.

Kadangi vaistai skiriami visiems pacientams, kuriems jie tinka, gydytojus tai atpalaiduoja nuo varginančio galvos skausmo pagal kažkokius kriterijus atrinkinėti pacientus, kuriems gydymo reikia labiau. Tiesa, nors Lietuvoje kompensuojami tik du biologinės taikinių terapijos medikamentai, pasaulyje jų jau sukurta daugiau.

Yra atvejų, kai po kurio laiko išsivysto vėžinių ląstelių atsparumas vaistams, tuomet būtina juos pakeisti kitais. Todėl medikai bei jų pacientai su viltimi laukia platesnio taikinių terapijos vaistų, kurie būtų prieinami ir Lietuvoje, spektro. Įrodyta, kad melanomą labai veiksminga gydyti dviejų vaistų kombinacija, kurių vienas pas mus kompensuojamas, o kitas – ne. Tuomet gydytojams tenka sukti galvas, kaip gauti šį vaistą pacientui per paramos programas, nes pačiam pacientui toks gydymas finansiškai neįkandamas. O kaip kitaip, žiūrėdamas žmogui į akis, pasakysi, kad gydymas yra, bet jam neprieinamas?

Reguliariai lankytis pas medikus, kad jie apžiūrėtų įtarimą keliančius apgamus, rekomenduojama nuo 35 metų. Tai daryti reikėtų bent kas dvejus metus, o patiems apsižiūrėti – kartą per mėnesį. Nuo šiol neturintys galimybių apsilankyti pas gydytoją, pradžioje gali pasikonsultuoti su dermatovenerologu internetu, apsilankius asociacijos Onkologija.lt sukurtame interneto tinklalapyje www.gyvenkbebaimes.lt.

Visi, turintys apgamų ir dėl jų nerimaujantys, gali nufotografuoti apgamą, o jo nuotrauką įkelti į interneto svetainę, tuomet atsakyti į anketos klausimus, pažymėti kūno vietą, ant kurios yra apgamas, ir laukti gydytojos atsakymo elektroniniu paštu. Tačiau ši patikra, jokiu būdu neatstoja profesionalios gydytojo konsultacijos, bet kokius įtartinus darinius reikia parodyti medikams.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką