Dabar populiaru
Publikuota: 2012 liepos 9d. 21:48

Širdies persodinimas: 25 metai stebuklų

Širdies skyrius
„Scanpix“ nuotr. / Širdies skyrius

Pirmoji Lietuvoje transplantuota širdis plakė du mėnesius. Nuo to laiko praėjo 25 metai. Per juos šalies chirurgai pasiekė neįtikėtinai daug. Prieš savaitę atlikta širdies persodinimo operacija trijų mėnesių kūdikiui ne tik įžiebė viltį kauniečių Lisinskų šeimai, bet ir tapo dar vienu svarbiu įvykiu Lietuvos širdies transplantacijos istorijoje.

Atlikdami širdies transplantaciją mažajam Alantui Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų medikai vėl pademonstravo aukščiausią meistriškumo lygį.

„Tai – milžiniškas laimėjimas Baltijos šalyse ir toli į Rytus, – kolegoms komplimentų negailėjo vienas garsiausių Lietuvos širdies chirurgų, profesorius Vytautas Jonas Sirvydis. – Transplantacija mažyliams atliekama tik tam tikruose pasaulio centruose, kurie specializuojasi vaikų gydyme. Vaikus daug sudėtingiau nei suaugusiuosius išsaugoti iki transplantacijos, daug sunkiau jiems prijungti dirbtines širdis. Todėl tai, kas įvyko Lietuvoje praėjusią savaitę, – unikalu.“

V.J.Sirvydis pasidalijo įspūdžiais iš vieno pasaulinio širdies chirurgų kongreso. Jo atidarymo kulminacija tapo gausiais aplodismentais palydėtas balerinos pasirodymas. „Kai solistė nulipo nuo scenos, buvo paskelbta, kad šokį atliko mergina, kuriai vos vienerių buvo atlikta širdies transplantacija“, – prisiminė profesorius ir mintimis nusikėlė į dar senesnius laikus, kai apie širdies ir inkstų persodinimą Lietuvos medikai tik pasvajodavo.

Eksperimentai su kiaulėmis

Pirmoji sėkminga žmogaus širdies transplantacija, atlikta 1967 metais Pietų Afrikos Respublikoje, sulaukė išskirtinio pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Turbūt nebuvo laikraščio, kuris savo puslapiuose nebūtų paskelbęs šios sensacingos naujienos. Lietuva – ne išimtis.

Tai – milžiniškas laimėjimas Baltijos šalyse ir toli į Rytus.

Transplantacijos idėja ypač susižavėjo kardiochirurgas profesorius Algimantas Marcinkevičius. Eksperimentai Vilniuje tapo dar intensyvesni, nors ir iki tol buvo atlikta daugybė bandymų su šunimis.

„Šuniuko širdis buvo įsiuvama į kito šuns kirkšnį ar kaklą, ir stebima, ar ji plaka, ar ne“, – pasakojo V.J.Sirvydis.

Daug sėkmingų eksperimentų atlikta ir su kiaulėmis. Vilniaus mėsos kombinato direktoriui leidus, viename cechų įrengtoje operacinėje chirurgai dirbdavo nuo ryto iki vakaro.

„Širdį jau buvome persodinę daugiau nei šimtui kiaulių. 1969 metais techniškai jau buvome labai gerai pasirengę transplantacijai. Profesoriaus A.Marcinkevičiaus iniciatyva buvo įkurta Imunologijos laboratorija, nes pastebėjome, kad organų atmetimo reakcija yra viena opiausių problemų, su kuria susiduriama po persodinimo“, – aiškino V.J.Sirvydis.

Nepaisant gero profesinio pasirengimo, atlikti širdies transplantaciją žmogui lietuviams nebuvo leista – Maskvai šioje srityje nesisekė, todėl operacijos buvo uždraustos ir visoje Sovietų Sąjungoje.

„Viskas sustojo, bet mūsų chirurgai eksperimentavo toliau ir laukė tinkamo momento“, – teigė pašnekovas.

Pirmoji donorė – žuvusi septyniolikmetė

Laukti teko ilgai. Ledai medicinos pažangai buvo pralaužti tik 1986-aisiais, kai Maskvoje buvo sėkmingai persodinta pirmoji širdis.

Po kelių mėnesių proga įrodyti savo sugebėjimus pasitaikė ir Lietuvos chirurgams: 1987 metų rugsėjo 1-ąją po motociklo avarijos 17-os metų merginai buvo nustatyta smegenų mirtis.

Pagal visus donoro-recipiento atitikties duomenis žuvusiosios širdis labiausiai tiko Albinui Penkauskui, muzikos mokytojui iš Ukmergės. Jis sirgo kardiomiopatija – širdies raumens liga.

„Kol pasirengėme operacijai, atėjo ir rugsėjo 2-osios naktis: Albiną operuoti pradėjome gerokai po vidurnakčio. Profesorius A.Marcinkevičius mergaitės globėją – močiutę – labai ilgai įtikinėjo, kad anūkė tikrai nepasveiks: nors kiti gyvybiškai svarbūs organai funkcionuoja, iš tikrųjų ji jau mirusi. Galų gale močiutė sutiko paaukoti anūkės širdį“, – 25 metų senumo įvykius prisiminė V.J.Sirvydis.

Istorinę akimirką operacinėje dirbo dvi A.Marcinkevičiaus vadovaujamos chirurgų brigados. Viena gydytojų grupė išiminėjo širdį, kita – ją įsodino.

Pati širdies transplantacija užtruko apie valandą, tačiau visa operacija – nuo pjūvio iki paskutinės siūlės – penkias su puse valandos.

Pakirto žaibiška infekcija

Po pirmosios Lietuvoje atliktos širdies transplantacijos A.Penkauskas visiškai atsigavo. Sustiprėjo tiek, kad atsistojo ant kojų, bendraudavo su lankytojais ir žurnalistais, netgi pamuzikuodavo. Kelis kartus vyriškį ligoninėje aplankė ir donorės močiutė: ji ypač domėjosi paciento sveikata – tarp dviejų iki tol nepažįstamų žmonių užsimezgė gana nuoširdus ryšys.

Turėjome suformuluoti donorystės sąvoką, nes Sovietų Sąjunga jos nereglamentavo. 

„Šiam ligoniui skyrėme visą savo dėmesį, kas rytą buvo šaukiami konsiliumai jo būklei aptarti. Per du mėnesius ligoninėje Albinas sustiprėjo tiek, kad netgi svarstėme galimybę išrašyti jį namo, bet vieną rytą jis staiga prarado sąmonę“, – prisiminė V.J.Sirvydis.

Tyrimų metu pacientui buvo diagnozuotas smegenų apsesas. Po poros dienų reanimacijoje A.Penkauską pražudė infekcinės komplikacijos.

„Tačiau šis atvejis mus padėjo žengti į priekį. Turėjome suformuluoti donorystės sąvoką, nes Sovietų Sąjunga jos nereglamentavo. Turėjome apibrėžti, kas yra donoras, ką reiškia smegenų mirtis ir pan. Tam reikėjo įtraukti neurologus, smegenų chirurgus, anesteziologus ir t.t. Buvo daug organizacinių klausimų“, – su pradžių pradžios problemomis supažindino V.J.Sirvydis.

Nuo to laiko Lietuvoje jau atliktos 104 širdies transplantacijos, iš jų Vilniuje – 80. Šiuo metu širdies persodinimo operacijos laukia 6 žmonės – jų gyvybę palaiko dirbtinės širdies plakimas.

„Pasaulinė statistika skelbia, kad transplantacijos sulaukia 1 iš 10 pacientų. Tačiau mirštančiam žmogui tai yra didžiulė viltis“, – įsitikinęs profesorius.

Dirbtinių širdžių era

V.J.Sirvydis atkreipė dėmesį, kad medicina žengia pirmyn ir siūlo alternatyvų: vis labiau tobulėja dirbtinės širdys – žmogaus gyvenimą jos gali pratęsti penkeriems ir daugiau metų. Per tą laiką išauga tikimybė sulaukti donoro.

„Mokslinių tyrinėjimų užmojai šioje srityje labai ambicingi: kuriamos pilnai implantuojamos dirbtinės širdys, turinčios išvestą kabelį, per kurį gaunama energija iš nešiojamųjų baterijų. Bandoma išrasti baterijas, kurias reikėtų keisti kas kelis mėnesius, o gal net kas metus. Tada dirbtinė širdis taps gana gera alternatyva transplantacijai“, – prognozavo profesorius.

Be to, moksliniai tyrinėjimai atliekami ir su gyvūnais – genetikai, audinių inžinerijos specialistai siekia pakeisti kai kurių gyvūnų imunologiją, kad jų organus būtų galima panaudoti žmogaus transplantacijai.

„Beždžionių kepenys jau yra persodintos žmogui: vienu atveju jos funkcionavo kelis mėnesius, kitu – jau pusę metų. Bet tai kol kas – tik eksperimentai. Lietuvoje jie tikrai neatliekami“, – užtikrino širdies chirurgas.

Pirmas kartas

Virgilijus Tarutis, širdies chirurgas, Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vadovas

Širdies persodinimo niekada anksčiau neteko atlikti tokio amžiaus pacientui. Mūsų centre operuojami įvairiausią, sudėtingiausią patologiją turintys vaikai, tačiau toks atvejis – pirmas. Šiam kūdikiui buvo labai anksti diagnozuotas ketvirto laipsnio širdies nepakankamumas ir visą tą laiką, nuo pat pirmos gyvenimo dienos iki transplantacijos, jis buvo gydomas mūsų ligoninėje, kurioje ypač gerai koncentruotas ir suderintas visų grandžių medikų darbas.

Širdies transplantacijos vaikams ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje atliekamos 10 kartų rečiau nei suaugusiems. Tačiau rasti donorą kūdikiams ir vaikams yra kur kas sudėtingiau.

Transplantacija vaikams

* Santariškių klinikos – vienintelė gydymo įstaiga Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kurioje atliekamos transplantacijos vaikams.

* Iki šiol širdies persodinimai yra atlikti šešiems vaikams. 3,5 mėn. Alantas – pats jauniausias, kitiems dviem buvo daugiau nei metukai. Dar trys vaikai – šiek tiek vyresni.

* Šiuo metu širdies transplantacijos laukia dar 3 vaikai.

* Pasaulyje širdies transplantacija vaikams atliekama nuo 1982 m.

* 8000 vaikų yra įtraukti į Tarptautinį širdies ir plaučių transplantacijos registrą.

* Kasmet į registrą įtraukiama apie 400 transplantacijų, 79 proc. iš jų atliekama Šiaurės Amerikoje, 19 proc. – Europos centruose ir 2 proc. – kitų žemynų šalyse.

* Apie 25 proc. širdies transplantacijų atliekama naujagimiams ir kūdikiams iki metų.

* Išgyvenamumas po 1 mėnesio, 1, 5 ir 10 metų yra atitinkamai 90, 85, 75 ir 65 proc.

* Persodintos širdies išgyvenamumo amžiaus pusperiodis priklauso nuo recipiento amžiaus transplantuojant širdį. Paaugliams jis siekia 11,3 metų, kūdikiams – 15,8 metų.

Dvigubas jubiliejus

* Nuo pirmosios širdies transplantacijos pasaulyje praėjo 45, Lietuvoje – 25 metai.

* Pasaulio širdies chirurgai širdies transplantacijos tėvu laiko Stanfordo (JAV) profesorių Normaną Shumway‘ų. Jo indėlis į širdies transplantologiją yra didžiausias. N.Shumway‘us atliko apie 500 širdies transplantacijų. Jis sukūrė jų metodiką, kuri iki šių dienų bemaž nepakito.

* Pirmąkart vienos rūšies gyvūnui kitos rūšies gyvūno širdis (žmogui – šimpanzės) persodinta 1964-aisiais Mineapolio klinikoje (JAV). Nesėkmingai – širdis nedirbo.

* 1967 metų gruodį N.Shumway‘aus mokinys Ch.Bernardas Pietų Afrikos Respublikos mieste Keiptaune pirmą sykį sėkmingai persodino žmogaus širdį.

* Atliekant pirmąją širdies persodinimo operaciją Lietuvoje dirbo dvi medikų komandos. Viena jų – Saulius Miniauskas, Vidmantas Žilinskas, Gediminas Norkūnas, Rimantas Karalius – operavo donorą. Ligonio (recipiento) operacijai vadovavo profesorius A.Marcinkevičius. Jis subūrė iki šiol dirbančių širdies transplantologų komandą. Tąkart operacinėje su juo dirbo V.J.Sirvydis, Giedrius Uždavinys. Prie jų prisidėjo ir S.Miniauskas bei V.Žilinskas, į operacinę atėję nešini donoro širdimi. Operacinėje dirbo ir anesteziologai Alis Baublys, Algimantas Matulionis, Gediminas Martinkėnas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Kelionė „The Coldest Ride“

Sveikata

Gyvenimas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką