Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Širdies vožtuvų ydos: kodėl vystosi, kokiais simptomais pasireiškia?

Aleksejus Zorinas
Asmeninio archyvo nuotr. / Aleksejus Zorinas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Širdies vožtuvų ydos – tai ligos, kurių tinkamai negydydami rizikuojame smarkiai patrumpinti savo gyvenimą ar net staiga mirti. Vos per plauką tokios lemties išvengė penkiasdešimtmetė kaunietė. Moteriai, kuri nejuto jokių širdies simptomų, liga buvo įtarta profilaktinio patikrinimo metu. Vėliau kardiologas nustatė itin pavojingą gyvybei patologiją – aortos išsiplėtimą ir vožtuvo ydą.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Ligonė gyveno tarsi nešiodama tiksinčią bombą – aorta bet kuriuo momentu galėjo plyšti. Tokiu atveju net 80 proc. žmonių miršta iškart. Moteriai pasisekė – ji buvo laiku operuota ir dabar gali džiaugtis gyvenimu. 

Ką turėtume žinoti apie širdies vožtuvų ligas? Kodėl pavojinga jų negydyti? Kokios yra šiuolaikinės medicinos galimybės? Kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoju širdies chirurgu Aleksejumi Zorinu.

– Kokios yra pagrindinės širdies vožtuvų funkcijos? Kaip pasireiškia jų ydos?

– Visi žinome, kad širdis – tai raumeninis organas, kurį sudaro 4 kameros: du prieširdžiai ir du skilveliai. Tarp prieširdžio ir skilvelio yra vožtuvai, tarp skilvelių ir iš jų išeinančių kraujagyslių taip pat yra vožtuvai (žr. pav.). Pagrindinė vožtuvų paskirtis – palaikyti širdies ertmėse reikiamą slėgį, jiems atsidarius, leisti kraujui pratekėti, o užsidarius – neleisti tekėti atgal, t. y. užtikrinti vienakryptį skysčio tekėjimą.

Širdies yda – tai širdies vožtuvų pažeidimai, kurie pasireiškia padidėjusiu vožtuvų pralaidumu (nesandarumu) arba jų susiaurėjimu (stenoze).

– Kaip ir dėl kokių priežasčių vystosi širdies ydos? Kokios jų yra dažniausios?

– Dažniausiai diagnozuojamas aortos ir mitralinio vožtuvų susiaurėjimas arba jų nesandarumas.

Pirmas simptomas, kuris pasireiškia esant aortos vožtuvo stenozei, yra spaudžiantis širdies skausmas.

Aortos vožtuvo susiaurėjimas arba stenozė – tai liga, kai dėl amžiaus nulemtų pakitimų, kalcio sankaupų vožtuvuose jos tampa mažiau elastingos, vožtuvo anga siaurėja ir širdžiai darosi sunkiau išstumti kraują. Širdis – raumeninis organas, kuris, susidūręs su pasipriešinimu, hipertrofuojasi, t. y. didėja. Panašiai kaip dėl nuolatinės apkrovos didėja svarmenis kilnojančių sportininkų raumenų masė. Be to, norint įveikti didesnį pasipriešinimą, širdžiai reikia ir didesnių energijos išteklių, o deguonies kiekis, tiekiamas širdies kraujagyslėmis, išlieka toks pat arba net sumažėja dėl pablogėjusio širdies darbo. Širdis badauja, nes dirba sunkų darbą, o deguonies gauna nepakankamai. Todėl pirmas simptomas, kuris pasireiškia esant aortos vožtuvo stenozei, yra spaudžiantis širdies skausmas.

Ilgainiui širdies skilvelio raumens galimybės įveikti padidėjusį pasipriešinimą senka, jis ima susitraukinėti silpniau, plonėja ir plečiasi. Plėsdamasis jis kartu plečia ir kitą mitralinį vožtuvą. Vystosi mitralinio vožtuvo nesandarumas, todėl kraujas sugrįžta į aukščiau esančią kamerą, t. y. į kairįjį prieširdį, o ilgainiui ir į plaučius. Tai lemia dusulio atsiradimą. Be to, prieširdyje esančios elektriškai aktyvios ląstelės priverčia širdį susitraukinėti papildomai, atsiranda prieširdžių virpėjimas, o pacientas skundžiasi širdies permušimu, ritmo sutrikimu.

Kita yda – aortos vožtuvo nesandarumas – pasireiškia tuo, kad vožtuvas nesugeba užtikrinti kraujo tekėjimo viena kryptimi. Labai dažnai ši liga vystosi dėl pradinės aortos dalies išsiplėtimo. Kadangi aortos vožtuvas neužtikrina sandarumo, kraujas į kairįjį skilvelį priteka ir iš kairiojo prieširdžio, ir iš aortos, todėl tampa perpildytas ir jo tūris didėja. Tačiau žmogaus organizmas pasižymi labai didelėmis prisitaikymo galimybėmis. Taip ir kairysis skilvelis labai gerai prisitaiko prie lėtai, ilgai trunkančių jo tūrio padidėjimų. Tačiau laikui bėgant, širdies raumuo plečiasi, blogėja jo kompensaciniai mechanizmai ir atsiranda kito (mitralinio) vožtuvo nesandarumas, todėl kraujas grįžta į kairįjį prieširdį, po to ir į plaučius. Žmogus jaučia dusulį, širdies permušimus. Tai – lėtinis ligos scenarijus. Tačiau liga gali vystytis ir žaibiškai, pvz., infekcinio miokardito (širdies raumens uždegimo) atveju. Tuomet kairiojo skilvelio tūris smarkiai padidėja per trumpą laiką, žmogų vargina labai stiprus dusulys, tarsi jis skęstų. Negydant pacientą gali ištikti kardiogeninis šokas, t. y. sutrikti kraujo apytaka ir audinių aprūpinimas deguonimi. Nesuteikus reikiamos pagalbos, žmogus gali mirti.

Dar viena vožtuvų liga – mitralinio vožtuvo stenozė. Dėl lėtinės infekcinės širdies ligos (reumato) tarp vožtuvo burių susiformuoja sąaugos, kurios jį siaurina. Dėl to sutrinka kraujo nutekėjimas iš kairiojo prieširdžio į kairįjį skilvelį. Ilgainiui kraujas užsistovi kairiajame prieširdyje, o vėliau ir plaučiuose – pacientas pradeda dusti.

– Kokio amžiaus žmonės dažniau serga širdies ydomis?

– Širdies ydos nepaiso socialinių ar amžiaus statusų. Dažniausiai jomis serga vyresnio amžiaus žmonės (60 m. ir vyresni). Tačiau aortos vožtuvo stenozė gali varginti ir jaunesnius žmones, ypač tuos, kuriems nuo gimimo nustatyta širdies patologija – vietoj triburio išsivystęs dviburis aortos vožtuvas. Suprantama, kad turėdamas mažiau burių vožtuvas labiau apkraunamas, greičiau nusidėvi, kalkėja. Tokiems žmonėms aortos vožtuvo stenozė vystosi dešimtmečiu anksčiau negu sveikiems. Dar viena grupė pacientų, kurie galėtų sirgti vožtuvų ydomis, – persirgę širdies reumatu. Tačiau pastaruoju metu dėl geresnio ir savalaikio gydymo tokių pacientų mažėja.

Paveldimumas turi įtakos širdies ydoms vystytis – jeigu giminėje buvo ar yra sergančiųjų širdies ydomis, tai didina ir palikuonių tikimybę sirgti šiomis patologijomis, palyginti su tais, kurių giminėje tokių ligonių nebuvo.

Aortos vožtuvo nesandarumas – yda, kuri taip pat dažnesnė tarp vyresnio amžiaus žmonių. Lėtinis aortos vožtuvo nesandarumas dažniau vargina vyresnius kaip 50 metų, o ūminė ligos forma gali ištikti bet kokio amžiaus žmogų. Ūminį aortos vožtuvo nesandarumą gali sukelti infekcinės širdies ligos, kuriomis sergant bakterijos susiranda šiltą vietelę aortos vožtuvo burėje ir sparčiai joje dauginasi, taip suardydamos vožtuvo anatomines struktūras.

Paveldimumas turi įtakos širdies ydoms vystytis – jeigu giminėje buvo ar yra sergančiųjų širdies ydomis, tai didina ir palikuonių tikimybę sirgti šiomis patologijomis, palyginti su tais, kurių giminėje tokių ligonių nebuvo.

– Kokius simptomus galbūt galėtų pastebėti patys žmonės? Kaip diagnozuojamos širdies ydos?

– Sergant vožtuvų ydomis, simptomai yra panašūs. Pradinis aortos stenozės simptomas – skausmas krūtinėje, žmogus gali netekti ir sąmonės. Ligai progresuojant, ima tinti kojos, naktį kankina dusulys, kuris netgi priverčia atsikelti ir pasėdėti, žmogus miega pasidėjęs po galva kelias pagalves.

Mitralinio vožtuvo nesandarumu sergantys pacientai skundžiasi širdies ritmo sutrikimu. Ligai progresuojant, atsiranda dusulys, kuris kankina naktį ar esant menkam fiziniam krūviui. Ligai progresuojant, dar labiau tinsta kojos. Aortos vožtuvo nesandarumu sergantys žmonės jaučia širdies permušimus, dusulį.

Klausantis vožtuvų patologijomis sergančio ligonio širdies girdimas ūžesys. Tokiu atveju šeimos gydytojas turėtų nusiųsti pacientą pas kardiologą. Kardiologas atlieka širdies echoskopiją, esant reikalui, ir kitus tyrimus, nustato arba ne ydą, jos sunkumo laipsnį.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką