Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 22d. 12:44

Šlapimo nelaikymas kamuoja kas 4 moterį ir kas 10 vyrą visose amžiaus grupėse: kaip padėti sau ar artimui?

Tualetas
123rf.com nuotr. / Tualetas

LSMUL Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Lina Bykovienė daugiau nei dešimtmetį domisi šlapimo nelaikymo sutrikimais ir būdais padėti šiuos nusiskundimus turintiems žmonėms. Prieš dvejus metus ji apsigynė mokslinį darbą apie dubens dugno raumenų stimuliavimą esant dirgliai šlapimo pūslei. Specialistė sako, kad pasireiškus šlapimo nelaikymui, visuomet pravartu prašyti šeimos gydytojos siuntimo konsultacijai pas reabilitologą. Juk esant kai kuriems šlapinimosi sutrikimams reabilitacinės priemonės demonstruoja didelį efektyvumą, rašoma pranešime.

Ką esant šlapimo nelaikymui gali pasiūlyti reabilitacija?

– Galimybės pasaulyje yra labai plačios. Lietuvoje gal vangiau taikomos, bet kasmet vis labiau populiarėja. Mes galime pasiūlyti tokią naujieną – užpakalinio blauzdinio nervo elektropaviršinę stimuliaciją esant dirgliai šlapimo pūslei. Galime pasiūlyti dubens dugno raumenų elektro stimuliaciją esant fizinio krūvio šlapimo nelaikymui.

Taip pat sudarome individualią dubens dugno treniravimo programą pagal paciento (moters) dubens dugno raumenų funkcionalumą. Jį galime ištestuoti intravaginaliniu ir intraanaliniu digitaliniu tyrimu. Šios procedūros metu įvertiname pacientų dubens dugno raumenų funkcinį aktyvumą, ištvermę, greitį, nuovargį, pagal tai sudarome programą. Taip pat sekame pokyčių dinamiką bei programos efektyvumą.

Papasakokite plačiau apie jūsų turimą medicininę įrangą ir kaip ją pritaikote dirbant su šlapimo nelaikymu?

– Echoskopas yra naudojamas kaip diagnostikos metodas ir kaip gydymo priemonė, grįžtamojo ryšio priemonė. Diagnostikos metodas, nes galime, pridėdami daviklį tarpvietėje arba per pilvo sieną, išmatuoti šlapimo pūslės judesius arba šlapimo pūslės kaklelio judesius, kai dubens raumenynas susitraukia.

Ir galime naudoti kaip grįžtamojo ryšio priemonę, kai norime moteriai parodyti, kad vyksta pakitimai, kai ji sutraukia dubens dugno raumenis. Šie raumenys yra paslėpti, jų mes nematome, todėl parodyti moteriai, kaip jie veikia, ką daro – tai yra labai efektyvus metodas, padedantis pacientui labiau įsitraukti į reabilitacinį procesą.

Pranešimo autorių nuotr./Gydytoja Lina Bykovienė
Pranešimo autorių nuotr./Gydytoja Lina Bykovienė

Papasakokite plačiau apie jūsų disertaciją: ką tyrėte ir išsiaiškinote?

– Mano mokslinio darbo tema – dubens dugno raumenų treniravimo ir užpakalinio blauzdinio raumens stimuliacijos derinio poveikis moterims, sergančioms dirgliąja šlapimo pūsle.

Tyrime dalyvavo 75 moterys, jos buvo suskirstytos į 3 grupes. Vienai grupei buvo suteiktos gyvensenos keitimo rekomendacijos, kitai – tos pačios rekomendacijos ir dar dubens dugno raumenų treniravimas. Trečia grupė gavo gyvensenos rekomendacijas, dubens dugno pratimus ir paviršinio blauzdinio nervo elektrostimuliaciją.

Stebėta tendencija, kad efektyvumas buvo didesnis toje moterų grupėje, kur buvo taikyta elektrostimuliacija.

Aš tyriau moterų, sergančių dirgliąja šlapimo pūsle, būklę: kaip yra išreikšti dirgliosios šlapimo pūslės simptomai, koks yra dubens dugno raumenų funkcionalumas, fiksavau kitus parametrus, tuo tikslu buvo atlikti įvairūs vertinimo būdai. Paskui buvo žiūrima, kaip tie parametrai keitėsi.

Dar buvo vertinama ir tyrime dalyvavusių moterų gyvenimo kokybė, jos pildė tris klausimynus. Buvo žiūrėta, kaip keitėsi gyvenimo būdo kriterijai taikant tyrimo metodus.

Nustatyta, kad visose trijose grupėse efektyviai sumažėjo staigaus nevalingo šlapimo ištekėjimo epizodų skaičius per parą bei sumažėjo staigus noras šlapintis. Stebėta tendencija, kad efektyvumas buvo didesnis toje moterų grupėje, kur buvo taikyta elektrostimuliacija.

Kokias gyvenimo būdo rekomendacijas teikėte tyrime dalyvavusioms moterims? Ir ar šių rekomendacijų gali laikytis visi, turintys šlapimo nelaikymo simptomus?

– Šios gyvenimo būdo rekomendacijos tinkamos visiems pacientams, kurie turi vienokių ar kitokių šlapinimosi sutrikimų ar diagnozių. Tai rizikos veiksnių šalinimas (rūkymas, alkoholio vartojimas), gazuotų, saldžių gėrimų ribojimas. Taip pat teikta rekomendacija vartoti daugiau skaidulinio maisto, kad nebūtų vidurių užkietėjimo.

Bendrai, reikia vartoti reikiamą kiekį skysčių, sveikai maitintis, koreguoti nutukimą, jeigu toks yra ir užsiimti aktyvia fizine veikla – tai universalios sveiko gyvenimo būdo rekomendacijos, tinkančios visiems.

Taip pat buvo rekomenduojama kasdien atlikti Kėgelio pratimus. Tik čia norėčiau pabrėžti, kad svarbu išsiaiškinti, ar moteris žino, kaip atliekami tie pratimai, ar ji moka juos daryti, ar teisingai daro. Tokią rekomendaciją teikiančiam medikui reikėtų tuos dalykus išsiaiškinti.

Kaip keitėsi tyrime dalyvavusių moterų gyvenimo kokybė?

– Gyvenimo kokybė reikšmingai gerėjo visose tyrime dalyvavusių moterų grupėse. Jei kalbėtume apie tokius funkcinius parametrus, kaip šlapimo nelaikymo epizodai, staigus, neatidėliotinas noras šlapintis, bėgiojimas šlapintis nakties metu – šitie epizodai reikšmingai sumažėjo tose tiriamųjų grupėse, kuriose buvo taikoma mankšta ir elektrostimuliacija.

Fotolia nuotr./Moteris vonios kambaryje.
Fotolia nuotr./Moteris vonios kambaryje.

Apsigynus disertaciją, šiuos reabilitacijos metodus taikau savo kasdieniame darbe, reabilitacijos klinikoje. Išplėčiau susirgimų ratą, reabilitacinė pagalba teikiama ne tik esant dirgliai šlapimo pūslei, bet ir šlapimo nelaikymui fizinio krūvio metu, mišriam šlapimo nelaikymui, vaikų šlapinimosi sutrikimams (naktinė enurezė), šlapimo pūslės sfinkterio disinergijai, šlapimo pūslės atonijai (nulemtai ne struktūrinių pažeidimų). Reabilitacijos priemones taikau plačiau.

Patirties sėmiausi Vokietijos dubens dugno centre, dalyvavau jungiamojo audinio stovykloje Vokietijoje. Nuolat stebiu tarptautines mokslines duomenų bazes, kokie nauji šlapimo nelaikymo gydymo, reabilitacijos metodai aprašomi, kas taikoma, kas pasiteisino. Tai leidžia pacientams pasiūlyti geriausius jiems sprendimus.

Kiek efektyvūs reabilitacijos metodai esant šlapimo nelaikymui?

– Po taikytų reabilitacijos priemonių efektas tik pabaigus kursą būna pastebimas, tačiau kiek ilgai jis išsilaikys – kol kas tai aktyviai tyrinėjama sritis, dar mažai duomenų, kad visą reabilitacijos procesą galima būtų apibendrinti.

Priklausomai nuo priemonių derinimo, nuo paciento funkcinių savybių, efektas gali išsilaikyti nuo mėnesio iki metų, kai kuriems ir iki dviejų metų. Jeigu moterys sako, kad efektą dar jaučia, tai kviečiu visą reabilitacijos kursą kartoti po pusės metų.

Jeigu matau, kad ta būklė grįžta į buvusią iki reabilitacijos pradžios, tada reabilitacijos programą kartojame dažniau. Tačiau ne dažniau kaip kas 3 mėnesius. Reabilitacijos programų dažnumas yra toks: kas tris mėnesius, kas pusmetį ar kartą į metus.

2017 m. mokslinių darbų apžvalgoje užpakalinio blauzdinio nervo paviršinės stimuliacijos efektyvumas siekė nuo 49 iki 75 proc. Taip pat aiškintasi, kaip efektyviai šis metodas iš viso panaikina šlapimo nelaikymo simptomus. Mokslinių darbų apžvalgoje rašoma, kad nuo 25 iki 49 proc.

Pirmiausiai turėtų šeimos gydytojai nukreipti pas reabilitacijos gydytoją.

Kada jūs rekomenduotumėte kreiptis į reabilitologus?

– Jeigu žmogus pradėjo jausti pirmuosius šlapimo nelaikymo pasireiškimus, kreipėsi į šeimos gydytoją, jam būtų pravartu iš karto kreiptis reabilitologo konsultacijai. Dažniausiai pacientai atsidūria pas reabilitacijos gydytojus, kai jie įvairių medikų yra nukreipiami šiems išnaudojus visus savo turimus įrankius ir metodus, kai jau visos priemonės išbandytos, tada sako, gal eik pas reabilitologą. Ne taip turėtų būti.

Pirmiausiai turėtų šeimos gydytojai nukreipti pas reabilitacijos gydytoją, vadovaudamasis turimomis schemomis jis spręs, kada galima naudoti reabilitacines priemones, o kada jau žmogų reikia nukreipti pas ginekologą ar urologą, kad jie galėtų pradėti taikyti vaistus ar chirurginį gydymą.

Dirglios šlapimo pūslės simptomus gali sukelti ir polipai šlaplėje, vėžys ar akmenys. Jeigu po tyrimų šie dalykai atmetami, o dirglios šlapimo pūslės simptomai išlieka, tuomet, aišku, kad verta konsultuotis su reabilitacijos gydytoju. Vaistų nuo dirgliosios šlapimo pūslės, kaip medicininėje literatūroje rašoma, efektyvumas yra vidutinis, ir dažniausiai po 3 mėnesių pacientai nustoja juos vartoti, nes nepakankamas efektas, brangu, sukelia pašalinių reiškinių. Vaistas negydo, tik slopina simptomus.

Šeimos gydytojai turėtų padaryti šlapimo tyrimą, atmesti fiziologines priežastis, kurios galėjo sukelti šlapimo nelaikymą, pavyzdžiui, cistitą. Taip pat siuntimui pas reabilitologą keliamas reikalavimas, kad šlapimo nelaikymas turi būti besitęsiantis tris mėnesius ir daugiau. Tada įsivertinę fizinę būklę, rizikos faktorius, kokios yra gretutinės ligos ir jeigu jos yra gerai kontroliuojamos, tada galime pradėti taikyti reabilitacijos priemones.

Vaistų nuo dirgliosios šlapimo pūslės efektyvumas yra vidutinis, ir dažniausiai po 3 mėnesių pacientai nustoja juos vartoti, nes nepakankamas efektas, brangu.

Apie pacientų, sergančių šlapimo nelaikymu, problemas, priežiūrą ir higieną pasakoja viešosios įstaigos „Inkocentras“ vadovė Jurga Misevičienė.

– Kokie yra šlapimo nelaikymo mastai?

– Šlapimo nelaikymas – aktuali problema, reikalaujanti didelio dėmesio. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 4–8 proc. visuomenės serga šlapimo nelaikymu. Skaičiuojama, kad pasaulyje tokių žmonių yra apie 400 mln., Europoje – apie 50 mln. Lietuvoje nėra šlapimo nelaikančių žmonių registro, tačiau, pagal PSO statistiką, manoma, kad mūsų šalyje tokių pacientų galėtų būti apie 300 tūkst.

Ar tai tik vyresnio amžiaus žmonių problema?

– Šlapimo nelaikymas vargina tikrai ne vien vyresnio amžiaus žmones. Vertinant sergamumą pagal lytį ir neatsižvelgiant į amžių, manoma, kad šlapimo nelaikymas kamuoja kas 4 moterį ir kas 10 vyrą visose amžiaus grupėse.

Jauno amžiaus žmonių, sergančių šlapimo nelaikymu, yra mažiau, vyresnio – daugiau. Taip yra todėl, kad tarp vyresnio amžiaus žmonių daugiau yra sergančiųjų lėtinėmis ligomis, pvz., neurologinėmis (Parkinsono liga, Alzheimerio liga, insultu, demencija, kt.), taip pat sergančiųjų cukriniu diabetu. Vyresni vyrai dažniau serga gerybiniu prostatos išvešėjimu, prostatos vėžiu ir tai taip pat gali sukelti šlapimo nelaikymą.

Pranešimo autorių nuotr./„Inkocentras“ vadovė Jurga Misevičienė
Pranešimo autorių nuotr./„Inkocentras“ vadovė Jurga Misevičienė

Jaunesni vyrai šlapimo nelaikymo epizodų dažniau patiria dėl prostatos uždegimo (prostatito), šlapimo pūslės uždegimų, šlapimo takų infekcijos. Jaunoms moterims šią riziką didina nėštumas, gimdymas (kuo daugiau gimdymų – tuo didesnė rizika), įvairios ginekologinės patologijos (gimdos nusileidimas, augliai, kt.).

Jaunų darbingų žmonių liga yra išsėtinė sklerozė, kuri taip pat gali sukelti šlapimo nelaikymą. Liga gali varginti sergančius vėžiu, tai gali būti onkologinės ligos gydymo pasekmė. Kai kurių medikamentų vartojimas gali išprovokuoti ar paūminti šią būklę.

Jaunoms moterims šlapimo nelaikymo riziką didina nėštumas, gimdymas (kuo daugiau gimdymų – tuo didesnė rizika), įvairios ginekologinės patologijos (gimdos nusileidimas, augliai, kt.).

Taigi, šlapimo nelaikymas – tikrai ne vien senyvo amžiaus žmonių liga. Galima senti visiškai kontroliuojant pūslės veiklą ir neturėti šių problemų.

Su kokiomis problemomis susiduria sergantys šlapimo nelaikymu?

– Šlapimo nelaikymas paliečia visas gyvenimo sritis. Medicininės problemos gali būti susijusios su odos pažeidimais, nemiga, kuri vargina dėl to, kad žmogus naktį daug kartų keliasi į tualetą, šlapimo takų infekcijomis, kurios dažniau vargina šiuos pacientus. Nustatyta, kad depresija 20 proc. dažniau nustatoma pacientams, kurie kenčia dėl šlapimo nelaikymo, palyginti su žmonėmis, kuriems šios ligos nėra. Esant šlapimo nelaikymui padidėja traumų tikimybė, nes, ištekėjus šlapimui, galima paslysti, nugriūti.

Sergančiuosius dažnai kankina baimė, kad noras šlapintis staiga užeis viešoje vietoje. Bijodami patekti į keblią padėtį, jie atsisako įprastos veiklos, vengia susitikimų, renginių, važiuoti viešuoju transportu.

Tačiau šlapimo nelaikymas sukelia ne tik socialinę izoliaciją: kenčia žmogaus psichika, mažėja savivertė, atsiranda problemų šeimoje, sutrinka lytinis gyvenimas. Žmonės ima rengtis tamsios spalvos drabužiais, bijo nemalonaus kvapo.

Šlapimo nelaikymas gali trikdyti darbinę veiklą, karjerą. Atsiranda ne tik darbinės, bet ir finansinės problemos: liga reikalauja pildomų lėšų, kurių reikia slaugos priemonėms įsigyti, nes kompensuojamųjų nepakanka. Tačiau didžiausia bėda – kad žmonės gėdijasi ne tik savo negalavimo, bet ir apie jį kalbėti, net gydytojui vengia prisipažinti, kad juos vargina šlapimo nelaikymas.

Ar pakanka informacijos apie šlapimo nelaikymą?

– Tokios informacijos tikrai nepakanka. Labiausiai liūdina – kad ligos pradžioje, kai tikrai yra daug veiksmingų priemonių, gydymo būdų, žmonės neieško pagalbos, nesikreipia į specialistus. Taip pat visuomenė stokoja žinių apie šlapimo nelaikymo profilaktines galimybes. Pavyzdžiui, jaunoms moterims po gimdymo veiksminga prevencija – Kėgelio pratimai, kurie stiprina dubens dugno raumenis ir taip padeda ateityje išvengti šlapimo nelaikymo. Šie pratimai tinka esant įvairaus laipsnio šlapimo nelaikymui, nes padeda sumažinti ar išvengti šlapimo nutekėjimo.

Ar šlapimo nelaikymą galima išgydyti?

– Šlapimo nelaikymo gydymas yra individualus, ilgalaikis ir kompleksinis. Šlapimo nelaikymą išgydyti galima, galbūt ne visais atvejais, tačiau visais atvejais gydymas gali smarkai palengvinti žmogaus būklę, pagerinti gyvenimo kokybę. Ir vėl gi suprantama, kad dažnai gydymo efektyvumas priklauso nuo to, kada žmogus kreipėsi į medikus, kiek laiko jis kentėjo.

Yra atlikti tyrimai, kurių rezultatai skelbia, kad vidutiniškai iki vizito pas gydytoją žmogus šlapimo nelaikymo simptomus kenčia apie 5-rius metus. Taigi gydymo būdų tikrai yra daug ir įvairių, svarbiausia – ateiti iki šeimos gydytojo, o jau jis nusiųs pas atitinkamą specialistą – urologą, ginekologą, kt.

Viena iš naujienų – atkuriamosios lazerio procedūros, kurios skirtos moterų lengvam įtampos šlapimo nelaikymui gydyti. Jos nėra kompensuojama iš PSDF, tai mokama paslauga, tačiau bet kokių atveju padidina moterų pasirinkimo galimybes, kas visada yra gerai.

Tobulėja įvairios fizioterapinės procedūros. Žodžiu, priemonių tikrai yra, ir tikrai kiekvienam galima pagerinti gyvenimo kokybę, padėti jaustis komfortiškai.

Justinos Lasauskaitės / 15min.lt nuotr./Senjorai mieste
Justinos Lasauskaitės / 15min.lt nuotr./Senjorai mieste

Nuo 2019 m. šlapimo nelaikymo ligą ir ligos laipsnį gali diagnozuoti šeimos gydytojas. Kaip tai vyksta?

– Naujoje šeimos gydytojoje normoje įtvirtinta jo kompetencija diagnozuoti šlapimo nelaikymo ligą, nustatyti ligos laipsnį, skirti pacientui priklausančias slaugos priemones.

Be abejo, kad įsigaliojus bet kokiai naujai tvarkai, ji niekada nuo pat pirmų dienų nėra vykdoma visu pajėgumu. Juolab ši naujoji slaugos priemonių kompensavimo tvarka buvo pakeista iš esmės. Todėl suprantama, kad tikrai neįvyko taip, kad visi viską per vieną dieną sužinojo ir pradėjo taikyti.

Tvarka po truputį skynėsi kelią. Apie naujas galimybes buvo edukuojami gydytojai, slaugytojai, pacientai. Šiandien situacija, palyginti su buvusia prieš metus, tikrai pagerėjo. Šeimos gydytojai žino savo teises ir funkcijas, ir slaugos priemonių prieinamumas gyventojams pagerėjo. Svarbiu klausimu išlieka kompensuojamų slaugos priemonių kiekis, šiandien jų iš PSDF biudžeto skiriama nepakankamai.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

26:29
01:19
00:31

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Šaltibarščiai
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką