TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Slaugytojų atlyginimų didinimas – tarp svarbiausių uždavinių

Sveikatos patikrinimas.
Shutterstock nuotr. / Sveikatos patikrinimas.
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuva nuo daugelio ES šalių atsilieka pagal gydymo įstaigose dirbančių slaugytojų skaičių. Nepaisant to, kad slaugytojų per mažai, jų atlyginimai yra gerokai mažesni nei kitų Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė įsitikinusi, kad yra galimybių didinti slaugytojų atlyginimus, ir neabejoja, kad sprendimus pavyks rasti artimiausiu metu.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Atlyginimų skirtumai per dideli

Sveikatos apsaugos ministrę R. Šalaševičiūtę nustebino reakcija viešojoje erdvėje į jos pasisakymą dėl neadekvataus slaugytojų atlyginimų skirtumo. Valstybinės ligonių kasos atliktas tyrimas parodė, kad slaugytojų atlyginimų skirtumai akivaizdūs lyginant ne tik to paties lygio gydymo įstaigas skirtinguose miestuose, bet ir ligoninės ar poliklinikos viduje.

„Slaugos ligoninėje Pagėgiuose slaugytoja uždirba beveik perpus mažiau nei tokioje pat ligoninėje Kaune, Panemunėje, – vardija duomenis ministrė R. Šalaševičiūtė. – Anykščių ligoninės slaugytojų atlyginimai didesni nei Pakruojo daugiau kaip 200 Eur, panašus santykis tarp Vilniaus rajono centrinės (2462 Lt) ir Kauno Dainavos (1429 Lt) poliklinikose dirbančių slaugytojų. Ar tikrai turėtų taip būti? Juk už paslaugas tiek pat mokama ir Vilniaus rajone, ir Kaune. Jau nekalbu apie tai, kad didžioji dalis slaugytojų gauna atlyginimą, tik vos vos didesnį už minimumą, o yra atsakingos už žmonių sveikatą ir gyvybę.“

Duomenys apie sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestį bus analizuojami ir skelbiami viešai kas ketvirtį. Ministrės teigimu, viešumas gali padėti įtikinti gydymo įstaigų vadovus, kad tokiai svarbiai sveikatos priežiūros sistemos grandžiai negali būti rodoma nepagarba vos už minimalų didesniais atlyginimais.

2014 m. lapkritį ministrės įsakymu Nr. V-1228 patvirtinti rekomendacinio pobūdžio Darbo užmokesčio nustatymo kriterijai gydymo įstaigoms. Nors Sveikatos apsaugos ministerija nenustato įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio, bet ministrė R. Šalaševičiūtė tikisi, kad pavyks rasti bendrą kalbą su vadovais. Juolab kad ekonominės prielaidos didinti slaugytojų atlyginimus yra.

„Praėjusių metų pabaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo skirti papildomi 100 mln. litų ženkliai pagerino gydymo įstaigų finansinę padėtį, “ – primena ministrė. – Šiais metais gydymo įstaigoms teks dar 71 mln. Eur, o balo vertė nuo sausio 1 d. atkuriama net iki 0,99 Eur. Manyčiau, kad bent dalis šių lėšų galėtų būti skiriama slaugytojų darbo užmokesčio didinimui.“

2015 m. PSDF biudžetas, palyginus su 2014 m., didėja 100,0 mln. Eur (345,4 mln. Lt), arba 7,8 procento. Didžiąją dalį šių lėšų (978,5 mln. Eur, arba 3 378,5 mln. Lt) numatoma skirti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, t. y. apie 71 mln. Eur daugiau, nei numatyta 2014 m. PSDF biudžete.

Išsamią informaciją apie slaugytojų darbo užmokestį galima rasti VLK svetainės rubrikoje „Gydymo įstaigoms“: http://www.vlk.lt/gydymo-istaigoms
Išsamią informaciją apie slaugytojų darbo užmokestį galima rasti VLK svetainės rubrikoje „Gydymo įstaigoms“: http://www.vlk.lt/gydymo-istaigoms

Slaugytojos – svarbi sveikatos sistemos grandis

2013 m. Valstybės kontrolė buvo konstatavusi, kad šeimos gydytojai net 22 proc. laiko sugaišta funkcijoms, kurioms atlikti nebūtina gydytojo kvalifikacija. Kitaip tariant, gydytojai gaišta laiką tam, ką galėtų ir turėtų atlikti slaugytojos ar kitas personalas. Taip būtų galima gerokai sumažinti pacientų laukimo eiles prie gydytojų kabinetų, ypač kaimo vietovėse. 

Duomenys rodo, kad Lietuvoje slaugytojų, skaičiuojant 10 000 gyventojų, yra ženkliai mažiau nei ES šalių vidurkis. Lietuvoje šis skaičius yra 76,7, o ES šalių vidurkis – 82,3 slaugytojos 10 000 gyventojų. Duomenys rodo, kad ir toliau didėja atotrūkis tarp miesto ir kaimo, nes slaugytojos renkasi geriau apmokamą darbą miestuose. Jeigu nepasikeis gydymo įstaigų vadovų požiūris į slaugytojų darbo užmokestį, situaciją dar pabloginti gali migracija.  

„Jau ne kartą kalbėta apie tai, kad slaugytojos – tikrosios ligoninių šeimininkės, kurių rankose kasdienė ligonio priežiūra ir slauga. Gaila, kad tai pamiršta jų vadovai, bet mes, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė, manome, kad būtina kuo skubiau kelti slaugytojų atlyginimus ir plėsti jų kompetencijas, perduoti joms daugiau funkcijų“, – sako ministrė R. Šalaševičiūtė.

Praėjusių metų liepą patvirtintos Išplėstinės slaugos praktikos gairės kaip tik ir numato galimybę plėsti slaugytojų kompetencijas. Jose numatyta teisė bendrosios praktikos slaugytojams išrašyti gydytojų paskirtus vaistus ir toliau stebėti lėtinėmis ligomis sergančius pacientus. Taip pat numato galimybę išplėstinės praktikos slaugytojams plėsti slaugytojų veiklą bendruomenėje (ypač namų ir paliatyviosios slaugos), slaugytojams priskiriant daugiau savarankiškų funkcijų, skatinant dalyvauti prevencinėse programose bei mokymuose; siūlyta steigti slaugytojų kabinetus, kuriuose galėtų vykti pirminiai paciento vizitai pas slaugytoją, efektyvūs lėtinėmis ligomis sergančių pacientų mokymai ir kt. 

Neabejotinai išplėstinės slaugos praktika, arba, paprastai tariant, „išmaniosios slaugytojos“, leistų racionaliau organizuoti gydymo įstaigų veiklą sumažinant eiles pas gydytojus, atsirastų galimybės racionaliau paskirstyti specialistus, pagerintų slaugos specialistų karjeros galimybes, mažintų migraciją ir spręstų nemažai kitų problemų.

„Akivaizdu, kad moderni sveikatos priežiūros sistema kelia naujus reikalavimus ne tik gydytojams, bet ir slaugytojams, – sako ministrė R. Šalaševičiūtė. – Galimybes rengti „išmaniąsias slaugytojas“, naujas studijų programas aptarėme su Švietimo ir mokslo ministerija. Tai puiki perspektyva visai sveikatos priežiūros sistemai, nes gydytojų ir slaugytojų komanda turi stiprėti, turi didėti darbo pasidalijimas ir, žinoma, mažėti atlyginimų netolygumai. Pirmieji žingsniai šia kryptimi jau žengti, norai ir tikslai bendri, dabar deriname teisinius žingsnius.“

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rimantė Šalaševičiūtė
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rimantė Šalaševičiūtė

Būtini greiti sprendima

Išplėstinė slaugos praktika kol kas nėra pakankamai reglamentuota, tam būtini Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo bei Farmacijos įstatymo pakeitimai, reglamentuosiantys atitinkamos profesinės kvalifikacijos įsigijimą bei išplėsiantys slaugytojo kompetenciją. 

„Šio įstatymo pakeitimai jau laukia sprendimo Seime. Tai šiek tiek tolesnę perspektyvą keičiantys sprendimai, kurie taip pat būtini, tačiau jau suplanuoti ir artimesni veiksmai, – pabrėžia ministrė R. Šalaševičiūtė. – Pirmiausia dar kartą priminsime gydymo įstaigų vadovams patvirtintus Darbo užmokesčio nustatymo kriterijus. Kitas svarbus sprendimas – Privalomojo sveikatos draudimo taryba nutarė rekomenduoti gydymo įstaigoms dalį lėšų, kuria didėja finansavimas iš PSDF 2015 m., prioriteto tvarka skirti slaugytojų darbo užmokesčio didinimui.“

Taip pat numatoma detaliau reglamentuoti slaugytojų darbą. Planuojama nustatyti slaugytojų darbo krūvio normatyvus, diferencijuoti darbo užmokesčio nustatymo rekomendacijas pagal darbo krūvį, sudėtingumą, atsakomybę ir pan. 

„Artimiausiu metu svarstysime ir kitus sprendimų ne tik su įstaigų vadovais, bet ir su slaugytojų atstovais. Nors ministerija nenustato darbo užmokesčio dydžio konkrečioje gydymo įstaigoje, tačiau mes negalime likti nuošalyje, matydami tokią akivaizdžią socialinę neteisybę. Todėl, tikiuosi, naudingo bendradarbiavimo ir veiksmingų sprendimų“, – sako ministrė R. Šalaševičiūtė.

Parengta pagal SAM informaciją

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką