Dabar populiaru
Publikuota: 2017 birželio 19d. 15:08

Specialistai apie maisto papildus: kurie – tik brangus šlapimas, o kurių pavojinga perdozuoti

Liga
Shutterstock nuotr. / Liga

Tarp Lietuvos gyventojų vis dar gaji nuomonė, kad maisto papildai – puikus būdas pastiprinti organizmą ir profilaktiškai apsisaugoti nuo įvairių ligų, o tam tikrais atvejais – ir jas gydyti. Specialistai sklaido visus su šiais teiginiais susijusius mitus.

Vandenyje tirpūs vitaminai išplaunami, tirpūs riebaluose – kaupiasi

„Viename moksliniame straipsnyje skaičiau, kad vitaminai – tik brangus šlapimas, jeigu jie vartojami patiems susigalvojus. Šiais laikais žmonės nebadauja, kokiame socialiniame sluoksnyje jie begyventų, nebent atsisako kokio nors maisto dėl gyvenimo būdo ar įsitikinimų. Vitaminai vienareikšmiai turėtų būti skiriami tik tada, kai jų organizmui trūksta, t.y. pamatuotai. Juk šiais laikais nustatyti jų kiekį kraujyje tyrimais nesudėtinga.

Apie maistą sakoma, kad valgyti galima viską, bet reikia stebėti, kiek valgai. Ta pati taisyklė tinka ir vitaminams, juolab kad tie patys vitaminai obuolyje, morkoje ar kitoje daržovėje visada vertingesni už sintetinius. Be to, maitinantis natūraliai, perdozuoti vitaminų neįmanoma, nes organizmas iš maisto pasisavina tik fiziologinę normą. Nesvarbu, kiek suvalgysime mėsos – 100 g ar 1 kg, geležies pasisavinsime tik fiziologinę normą. Geriant sintetinius preparatus, atsiranda rizika perdozuoti“, – įspėjo Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos skyriaus vedėja vaikų hematologė Sigita Stankevičienė.

Vitaminai, kurie tirpsta vandenyje, iš tiesų pašalinami iš organizmo su šlapimu. Tuo tarpu riebaluose tirpstančių vitaminų – D, A, E – perteklius gali padaryti nemažos žalos organizmui.

Gydytojos manymu, visuomenėje paplitęs mąstymas, kad vitaminai nepakenks, susijęs su komercija ir reklama. Iš tiesų taip nėra. Tiesa, vitaminai, kurie tirpsta vandenyje, iš tiesų pašalinami iš organizmo su šlapimu. Tuo tarpu riebaluose tirpstančių vitaminų – D, A, E – perteklius gali padaryti nemažos žalos organizmui.

Pavyzdžiui, perdozavus vitamino A, gali prasidėti pykinimas, vėmimas, galvos skausmai, atsirasti mieguistumas, kepenų funkcijos sutrikimų, sąnarių, kaulų skausmai ir pan. Perdozavus vitamino E, gali padidėti kraujospūdis, slopinama imuninė sistema. O ką jau kalbėti apie vitamino D perdozavimą. Jeigu šis vitaminas ilgai vartojamas dideliais kiekiais, gali padidėti kalcio koncentracija kraujo serume, dėl to susidaro inkstų akmenys, taip pat gali kalcifikuotis kiti vidaus organai.

Fotolia nuotr./Sveikas maistas prieš tabletes
Fotolia nuotr./Sveikas maistas prieš tabletes

Kodėl pavojinga perdozuoti geležies ir kitų maisto papildų

Žmonės dažnai net nesusimąsto, kad vartodami skirtingus maisto papildus, pavyzdžiui, žuvų taukus ir multivitaminus, viršija saugią minėtų vitaminų dienos dozę.

„Kita situacija, kai vitamino reikia. Turiu mergytę, kuriai akivaizdus vitamino B12 trūkumas su visais simptomais ir ji gauna gydomąją šio vitamino dozę. Jai šis vitaminas iš tiesų reikalingas. Tam tikrais atvejais mažakraujystė gydoma geležies preparatais, tačiau pastarųjų taip pat negalima gerti savavališkai. Jeigu yra mažas hemoglobino rodiklis kraujyje, dar nereiškia, kad trūksta geležies. Jis gali būti žemas dėl vitamino B12 trūkumo, infekcijos, inkstų problemų, vartojamų vaistų ar kitų priežasčių“, – aiškino S.Stankevičienė.

Pasak medikės, geležies perteklius atsideda organuose – kepenyse, širdyje, inkstuose, sukelia virškinamojo trakto, skrandžio disfunkciją. Taigi geležies preparatais be detalesnio ištyrimo ir gydytojo rekomendacijos negalima piktnaudžiauti.

Medikei pritaria ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas. Pasak jo, onkologiniai pacientai, norėdami pastiprinti savo organizmą, prisiperka maisto papildų, tačiau kartais efektas būna atvirkštinis, kadangi tam tikri maisto papildai gali sumažinti arba padidinti vartojamo biologinio vaisto poveikį.

„Su maisto papildais yra problema, kad nėra efektyvios jų priežiūros. Nors niekas negali pasakyti, kad jie gydo ar duoda kokį nors kitokį terapinį efektą, Lietuvos gyventojai suvartoja didžiulius jų kiekius. Maisto papildų apyvarta sudaro apie 300 mln. eurų per metus“, – teigė POLA atstovas.

Vida Press nuotr./Papildai
Vida Press nuotr./Papildai

Tyrimas: kiek Lietuvos gyventojų vartoja maisto papildus

2013–2014 m. Lietuvoje vykdyto suaugusių gyventojų mitybos ir fizinio aktyvumo tyrimo duomenimis, 47,1 proc. respondentų atsakė, kad niekada nevartoja maisto papildų, 8,3 proc. juos vartoja kasdien, o likusieji vartoja kartais arba po kelis mėnesius per metus. Moterys maisto papildus vartoja reikšmingai dažniau negu vyrai.

Daugiau kaip pusė respondentų nenurodė, kokiu tikslu jie vartoja maisto papildus, o kas penktas (20,1 proc.) atsakė, kad vartoja maisto papildus „kad netrūktų organizmui maistinių medžiagų“, taip pat kas penktas (21,1 proc.) juos vartoja „siekiant išvengti ligų (profilaktiškai)“. 5,5 proc. respondentų atsakė, kad vartoja maisto papildus „ligų gydymui“.

Paklausti, dėl kokios priežasties jie nevartoja maisto papildų, respondentai išreiškė nuomonę, kad jie gauna pakankamai maistinių medžiagų su maistu (17,9 proc.) arba kad maisto papildai nepagerina mitybos (16,9 proc.), 8,1 proc. (2007 m. – 14,1 proc.) respondentų nurodė, kad maisto papildai jiems yra per brangūs. Tačiau kas antras respondentas nenurodė priežasties, dėl ko jis nevartoja maisto papildų.

Nors specialistai pažymi, kad visas reikalingas medžiagas organizmui galime gauti su maistu, jei tinkamai maitinsimės, 39,8 proc. respondentų savo mitybą vertina kaip netinkamą, su kuria negauna pakankamai maistinių medžiagų. Pavyzdžiui, šviežias daržoves kasdien vartoja tik trečdalis (30,8 proc.) suaugusių gyventojų, iš kurių tik 3,1 proc. atsakė, kad šviežias daržoves vartoja kelis kartus per dieną. Virtas ar troškintas ar keptas daržoves (išskyrus bulves) kasdien vartoja 7,2 proc., o 15,1 proc. respondentų kasdien vartoja bulves.

Maisto papildams negali būti priskiriamos gydomosios savybės

Specialistai primena, kad maisto papildų paskirtis − papildyti mitybą, o ne gydyti ligas. Maisto papildai yra priskiriami maisto produktams. Pagal apibrėžimą, maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis.

Šiuo metu maisto papildų etiketėse gali būti nurodomi tik Europos maisto saugos tarnybos įvertinti ir Europos Komisijos patvirtinti teiginiai apie sveikumą, taip pat teiginiai, kuriems taikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos (jų vertinimas dar nebaigtas). Bet kuriuo atveju maisto papildams negali būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės ir neturi būti jokios nuorodos, aiškinančios arba leidžiančios suprasti, kad tinkamai maitinantis neįmanoma gauti reikiamo maistinių medžiagų kiekio.

Ženklinant maisto papildus nurodoma ši informacija: maistinių medžiagų pavadinimai, rekomenduojama paros norma, taip pat kokį rekomenduojamos paros normos procentą sudaro maisto papilde esančios medžiagos; paaiškinimas apie tai, kad maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas ir pan.

Deja, kasmet nustatoma pažeidimų tiek dėl maisto papildų ženklinimo, tiek dėl nurodytos sudėties neatitikimo realiajai, tiek randama Europos Sąjungoje draudžiamų ir sveikatai pavojingų medžiagų.

Pasak specialistų, dažnai gyventojai, įsigydami maisto papildų, mano, kad perka vaistus, nes jų forma yra kaip vaistų, jie, kaip ir vaistai, parduodami vaistinėje.

Beje, dažnai žmonės skundžiasi, kad labai brangūs vaistai, o paaiškėja, kad įsigijo maisto papildų, kurių kainos nereguliuojamos taip, kaip vaistų, t. y. atitinka rinkos kainas. Todėl specialistai pataria pasidomėti, ką perkate: vaistą ar maisto papildą. Jeigu maisto papildą perkate internetu, įsitikinkite ar jo platintojas yra legalus, turi teisę parduoti maisto papildus. Apie tai gali byloti specialus logotipas, taip pat jeigu tai oficialus vaistinės tinklapis. Nereikėtų pirkti maisto papildų iš neaiškių interneto svetainių, nes tokiu atveju nėra jokios garantijos, kad produktas saugus.

Taip pat prieš perkant internetu galima būtų pasitikrinti ar maisto papildas yra notifikuotas Lietuvoje, tai reiškia, kad įvertinta jo sudėtis dėl draudžiamų medžiagų, taip pat ženklinimo informacija ir pan. Notifikuotų maisto papildų sąrašą galima rasti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklapyje.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką