Dabar populiaru
Publikuota: 2020 kovo 12d. 13:36

Sporto trenerė: Norite būti aktyvesni? Kuo daugiau judėjimo išgaukite iš kasdienių situacijų

Biure sportuojanti mergina
Vida Press nuotr. / Biure sportuojanti mergina

Reguliariai nesimankštinantys ir nesportuojantys žmonės po žiemos jaučiasi gerokai sustingę, apsunkę, o ir geros nuotaikos dažnam trūksta. Pavasario saulė skatina dažniau pasivaikščioti, sėsti ant dviračio, pagaliau netrukus prasidės ir sodų ar aplinkos tvarkymo sezonas. Kaip sako Vilniuje veikiančių sporto studijų „ENSO“ trenerė, būsima kineziterapeutė Laura Banevičienė, idealu, jei kiekvienas rastume sau patinkančią sporto, mankštos tipą, tačiau net sėdimą darbą dirbantys žmonės gali siekti, jog visa diena taptų savotiška treniruote.

Pati Laura ne vienus metus dirbo sėdimą darbą, tačiau buvo tokia nepatenkinta tuo, jog kartais tekdavo sėdėti po 8 ar net 12 valandų, kad ryžosi radikaliems veiklos pokyčiams. Dabar ji padeda sportuoti, sutvirtinti savo kūną ir džiaugtis jo galimybėmis kitiems. „Aš pati norėjau gyventi aktyvų gyvenimą, dabar man skauda, kai sėdžiu prie stalo“, – šypsosi aktyvi moteris, šiuo metu studijuojanti kineziterapiją.

– Jei sportuoti nemėgstantis, surūgęs žmogus mesteltų, kam reikia to judėjimo, juk visi pasensime ir suglebsime, ką jam atsakytumėte?

– Atsakyčiau, kad judėjimas yra pagrindinis ir bene vienintelis dalykas, stabdantis senėjimą. Žmogus yra sukurtas judėjimui, jo kūnas toks, kad turi atlikti judesį. Judėjimas svarbus visoms organų sistemoms – kad jos sklandžiai veiktų: širdies, kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, nervų ir visos kitos, su tuo susijusi mūsų gera savijauta.

Nėra nė vienos organizmo sistemos, kurią būtų galima aplenkti – judėjimas veikia jas visas, žinoma, priklausomai nuo judėjimo, sporto tipo, labiau apkraunama viena ar kita. Žmogus turi būti judrus, lankstus – žinoma, proto ribose, ištvermingas, turi turėti jėgos kasdieniams fiziniams darbams, neuždusti lipdamas laiptais.

Gaila, kad dalis žmonių, neradę mėgstamos fizinės veiklos, sporto, įsivaizduoja, kad judėjimas yra kančia, darbas, kad tai susiję su žodžiu „reikia“.

– Ar jūs, žvilgtelėjusi į žmogų, vien iš jo laikysenos pasakytumėte, ar jis pakankamai juda, yra aktyvus?

– Iš laikysenos galima tik spėti, tačiau nelabai tiksliai, mat kūnas, laikysena taip pat išduoda ir emocinę būklę. Turiu klientų, kurie yra aktyvūs, stiprūs, ištvermingi, jų širdis sveika, tačiau laikysena išduoda, jog jie yra prispausti kasdienybės.

– Jauni žmonės natūraliai dažniausiai yra ištvermingesni, tvirtesni, vėliau jau tenka įdėti pastangų, kad tokie būtume. Nuo kokio amžiaus mūsų kūnas ima keistis, glebti, jei nieko nedarome?

Moksliniai tyrimai sako, kad fiziniai pokyčiai prasideda nuo 35 metų – ką turėjai, imi prarasti.

– Moksliniai tyrimai sako, kad fiziniai pokyčiai prasideda nuo 35 metų – ką turėjai, imi prarasti. Tačiau tai nėra taisyklė, o ir nereiškia, kad esant vyresniam jau viskas prarasta, nebeverta pradėti sportuoti. Nėra ribos, nuo kada reikia pradėti rūpintis savo kūnu, jo ištvermingumu, lankstumu.

Manau, jau nuo vaikystės verta būti aktyviems, judėti, labai svarbu, kad tėvai į aktyvią veiklą įtrauktų, ja sudomintų vaikus. Gal tai bus aktyvus pasivaikščiojimas po mišką, gal krepšinis, gal judrūs būreliai, plaukimas – tai, kas vaikui smagu, įdomu.

Lygiai taip pat svarbu, kad vaikas matytų pavyzdį – aktyvius suaugusiuosius. Blogiausia, kai vaikui sukuriamas įspūdis, kad sportas yra kančia, kai tai siejasi su „tu privalai“, „turi skaudėti“.

Gabijos Morkūnaitės nuotr./Žiemos žygis
Gabijos Morkūnaitės nuotr./Žiemos žygis

Žmogus yra sukurtas judėjimui, jo kūnas toks, kad turi atlikti judesį.

– O jei vaikas priešinasi sportui, kaip išlaviruoti – skatinti, tačiau neperspausti?

– Tai aktualus klausimas, ypač paauglystėje. Net aktyviai paauglystėje judėję vaikai dažnai viską meta – atsiranda kitų interesų, kitos veiklos. Kaip to išvengti, labai sunku pasakyti. Verta vaikui rodyti užsiėmimų įvairovę, ieškoti, kol bus atrasta, kas jam patiks. Tačiau per jėgą tikrai nepriversi, tas tiesa.

Verta pagalvoti, gal ne sportas, o, pavyzdžiui, šokiai, ten irgi dirba visas kūnas. Labai svarbu, kad sportuojant nebūtų prievartos, irzulio – tai galioja ir vaikams, ir suaugusiesiems. Jei esi sveikas žmogus, nėra taisyklės, kas tau galima, ir kas ne. Bet koks judesys, kuris teikia malonumą, yra gerai.

– Jei ilgai ar išvis nesportavau, nuo ko pradėti, – gal verta pasitarti su sporto medicinos specialistu, šeimos gydytoju?

– Taip, tai būtų sveika, nereikia fanatizmo, tačiau pasidaryti organizmo „techninę apžiūrą“ tikrai vertinga. Taip pat verta atlikti kraujo tyrimus, ypač dėl cholesterolio, nes šie tyrimai gali parodyti artėjančias grėsmes. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, vyrams, kurių šeimose buvo širdies problemų. Apskritai žmonėms su širdies problemoms reikia sportuoti atsargiau, atidžiau sekti krūvius, savijautą, pulsą.

– Ar, pradėjus sportuoti, raumenų, sąnarių skausmas yra normalu? Kiek jis toleruotinas?

– Žiūrint, ką skauda. Sąnarių skausmas niekada nėra gerai, vadinasi, kažkas daroma blogai. Raumenis gali skaudėti dėl per didelio krūvio – gal žmogus nepratęs. Tačiau dabar yra tendencija teigti, jog ir raumenų neturi skaudėti – kitą dieną jie gali „jaustis“, tačiau skausmo neturi būti. Taigi, čia susiduria skirtingos teorijos.

Nedidelis skausmas treniruotės metu – normalu, išsiskiria vadinamoji „pieno rūgštis“, kuri per valandą išsivaikšto. Kita vertus, raumenų skausmas – itin individualu, daliai žmonių to skausmo po sporto reikia, o kiti jo visiškai netoleruoja ir dėl to net meta užsiėmimus. Mano patarimas – vadovautis sveiku protu ir įsiklausyti į save.

123RF.com nuotr./Sporto salėje
123RF.com nuotr./Sporto salėje

– Ar yra koks nors optimalus fizinis krūvis, rekomenduojamas sėdimą darbą dirbantiems žmonėms?

– Tai ir vėl labai individualu. Vieniems žmonėms ir karto per savaitę pakanka, kitiems reikia žymiai daugiau. Viskas priklauso nuo kasdienės veiklos, nuo emocinės būklės, nuo to, kokią treniruotę žmogus pasirinks.

Pasaulinė sveikatos organizacija teikia rekomendacijas, kurios būtų startinės, tačiau manau, tokio krūvio per mažai. Sakoma, kad reikia nueiti bent 10 tūkstančių žingsnių per dieną. Taip, tai vienas iš sveikesnių būdu, jei visąlaik sėdi. Tačiau tuos 10 tūkstančių žingsnių galima būtų laikyti treniruote, kai nueinama vienu kartu, kai tai yra greitas ėjimas, jog vos gali kalbėti ir sušyli. Tai bus nebloga kardio treniruotė, tačiau, pasikartosiu, manau, judėti reikėtų daugiau.

To judėjimo papildomai galima bandyti išspausti visą dieną – gal galima ne sėdėti, o stovėti prie kompiuterio, atlikti pratimus kas 45 minutes, eiti į trečią aukštą kolegos parašo, lipti laiptais, o ne važiuoti liftu, paėjėti, o ne pavažiuoti porą stotelių.

Verta iš kiekvienos situacijos išgauti kuo daugiau judėjimo, visa diena turėtų būti savotiška treniruotė. Žinoma, ir vėl nereikia fanatizmo – bet ką reikia daryti sąmoningai, stebint savijautą.

– Jei nutariau, jog tikrai tų žingsnių neužtenka ir noriu judėti reguliariai, ką pasirinkti?

– Paprasčiausiai reikia bandyti įvairias treniruotes, sporto klubus ir ieškoti labiausiai patinkančio varianto. Manau, visai gerai daro žmonės, kurie išlieka lojalūs sau, stebi savijautą ir kaitalioja veiklas, tikrai nebūtinas lojalumas vieno tipo treniruotei, juk ta pati aplinka, tie patys judesiai ir net tas pats treneris kažkada nusibosta.

Galiu patarti tik labai bendrai, pavyzdžiui, jei esi biuro žmogus, gal tiks ir patiks šokiai, pilatesas, o jei jauti, kad viskas gerai, gali eiti ir į sunkesnę treniruotę. Kita vertus, galima ir iškart eiti į sunkesnę treniruotę, tačiau pasakyti apie tai treneriui, kad jis stebėtų tave, o ir pats stebėk savo pojūčius ir per treniruotę, ir kitą dieną.

Nebūtinas lojalumas vieno tipo treniruotei, ta pati aplinka, tie patys judesiai ir net tas pats treneris kažkada nusibosta.

– Į parkus ir pakrantes tuoj vėl pasipils bėgikai. Ką verta žinoti bėgiojantiems?

– Bėgimas tik atrodo paprastas veiksmas – imi ir bėgi. Tačiau čia svarbūs keli dalykai. Pirmiausia, svarbu kūno struktūra – kai kuriems žmonėms anatomiškai bėgimas labiau tinka. Antra, bėgti turi patikti, ir čia neturi būti kančios. Trečia – reikia mokėti bėgti, nereikia užsiimti saviveikla.

Verta eiti pas bėgimo trenerį, nes kitaip viskas baigsis skaudančiais kelio sąnariais ar net sugadinta sveikata su liekamaisiais reiškiniais visam gyvenimui. Yra tikrai daug gerų bėgimo trenerių, kurie išmokys bėgimo technikos, pagaliau, padės išsirinkti bėgimo batelius.

123RF.com nuotr./Bėgimas
123RF.com nuotr./Bėgimas

– Sportas ryte ar vakare?

– Tai ir vėl individualu, čia nėra jokių taisyklių, nes kiekvienas mes turime savo bioritmą. Tarkime, jei žmogus nuo vaikystės sportuoja vakarop, jis ir toliau gali treniruotis vakare, nes organizmas bus pripratęs prie aktyvumo tam tikru metu. Tiesiog imi ir bandai, sportuoji ir stebi, kaip vėliau užmiegi.

– Treniruotė gryname ore ar uždarose patalpose?

– Taip pat individualu (juokiasi), tačiau gamta jau savaime yra gydanti aplinka. Jei aš pati turiu galimybę, keliauju į sodą, raviu, raunu krūmus, kapoju malkas, einu į mišką. Juk esame iš gamtos. Tačiau yra žmonių, kurie dirba su treniruokliais ir į lauką jų neišneši...

Rinkis gyvenimą naujas logo
Rinkis gyvenimą naujas logo

Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

02:14
08:43

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Video

01:25
02:13
01:11

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką