J.Kėvalienei ir jos kolegai Juozui, vos pradėjusiems pirmąją naujųjų metų pamainą, rytas buvo neeilinis.
„Sunku patikėti, bet pirmoji sėkmė mus aplankė šį ankstų pirmąjį metų rytą. Dispečeris skubiai nukreipė į kitą iškvietimą – gimdymas. Pakeitę kryptį, greitai, bet ramūs nuvažiuojam. Ir visa ramybė išgaravo, kai pamatėm situaciją, kad tikrai gimdom.
Žaibiškai susidėliojom taktiką ir dirbom. Į pagalbą mums atskubėjo kolegos iš Sitkūnų pastotės – Jolanta su Juozu. O rankų tokiose situacijose visada reikia. Gimė graži mergytė. Ji saugiai su mama nuvežta į ligoninę. Laimingi mūsų veidai, nesuvaidintos emocijos. Labai myliu savo darbą“, – taip savo įspūdžiais socialiniame tinkle dalinosi medikė.
Tiesa, medikai sako, jog darnus darbas yra visos komandos nuopelnas, pradedant nuo puikiai situaciją suvaldžiusių dispečerių, taip pat nuo vairuojančio komandos nario priklauso pagalba medikui ir greitas bei saugus paciento nuvežimas į ligoninę.
Su 15min J.Kėvalienė sutiko pasidalinti savo įspūdžiais. Medikė dirba jau 30 metų, ir tai buvo šeštasis jos priimtas naujagimis – situacija, kada moteris gimdo namuose, nes nespėjama nuvykti į gydymo įstaiga, nėra labai dažna.
„Tai buvo labai kitoks rytas. Ir taip simboliška: metų pradžia, pirmasis kvietimas, 2021 metai, naujos viltys, nauji lūkesčiai. Aš manau, kad kitokie metai ir turėtų būti“, – sakė medikė.
Kai būna toks iškvietimas, ką daryti visad yra sprendžiama individualiai: viskas priklauso nuo gimdymo eigos: „Bet vertini viską vietoje: ar saugiau yra namuose priimti gimdymą, ar vežti į ligoninę.
Garliava ir Kaunas nėra toli vienas nuo kito, o mūsų vairuotojai tikrai labai kvalifikuoti ir jie į jį gydymo įstaigą net iš tolimesnių vietų spėja nuvažiuoti greitai. O čia tik 10 minučių. Bet šiuo atveju...Čia buvo kitokia situacija, buvo vaisius įstrigęs. Apie vežimą net nebuvo kalbos.“
Gimdyvės namuose medikai praleido apie valandą, o į jos namus atvyko per kelias minutes, mat gavus iškvietimą ekipažas kaip tik ir buvo netoli šios vietos. „Tokiose situacijose net ir streso nespėji patirti, kol bandai apsisaugojimo priemones užsidėti – pirštines, respiratorius, chalatus – jau, žiūrėk, vairuotojas stovi prie vartų ir tau sako: atvykome“, – pasakojo J.Kėvalienė.
Situaciją sunkino ne tik sudėtingas gimdymas: „Vietos mažai ir laiptai labai nedėkingi, kai po visko reikėjo nešti mamą. Bet kada jos būsena gali pakrypti į blogesnę pusę.“
Paskui tuos jausmus keičia kiti: o jei būtų kažkas kitaip?
„Su kolegom visi šauniai susitvarkėm. Aš dabar kai kalbu, gal jums keistai atrodys... Bet po tokio kvietimo užplūsta jausmai – vau. Paskui tuos jausmus keičia kiti: o jei būtų kažkas kitaip? Juk buvo vienas žingsnis iki labai liūdnos pabaigos. Ir mamos, ir vaikelio. Nes akušeriai ir kiti specialistai žino, ką reiškia petukų strigimas. Labai sudėtinga situacija.
Tuo metu gyvenimas pralekia per vieną akimirką. Ir juoda akyse pasidaro, ir žalia, ir ausyse dūdos trimituoja. Visos emocijos. Tokiomis akimirkomis ir kolegai piktesnį žodį gali pasakyti. Po to atsiprašai. Tada didžiuojiesi savimi ir supranti, kad mūsų darbas yra reikalingas“, – kalbėjo J.Kėvalienė.
