Skauda galvą – priežastys gali slypėti ore
Didžiąją dienos dalį mes praleidžiame patalpose, ypač šaltuoju metų laiku, tad patalpų oro kokybė yra itin svarbi. Tokie negalavimai kaip galvos skausmas, alergijos paūmėjimas, astmos simptomai, kosulys, čiaudulys, akių sudirgimas ir daugelis kitų, gali būti siejami būtent su prasta patalpų oro kokybe.
Žinoma, tai labai bendri simptomai ir gali būti sukelti peršalimo, gripo ir kt. Tačiau jei minėti simptomai atsiranda pabuvus tam tikrose patalpose ir savijauta pagerėja išėjus iš jų, reikėtų ištirti patalpų orą, nustatyti taršos šaltinius ir juos pašalinti.
Patalpų oro kokybė žmones veikia nevienodai. Vieni gali būti jautresni nei kiti. Specialistų teigimu, oro taršai ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, pagyvenę asmenys, taip pat sergantys astma ar alergija, kvėpavimo, širdies, kraujotakos ir kitomis ligomis.
Specialistai (mokslininkai) pripažįsta, kad vis didėjantis žmonių, ypač vaikų, sergančių įvairiomis alergijų formomis ir astma, skaičius yra susijęs su patalpų užterštumu.
Oro kokybė
Oras yra įvairių dujų mišinys, kuriame visuomet yra tam tikrų priemaišų. Kai šių priemaišų kiekis viršija normalios oro sudėties rodiklius, arba kai sudėtyje atsiranda orui nebūdingų priemaišų, sakome, kad toks oras yra užterštas. Oras gali būti užterštas tiek dėl žmogaus veiklos, tiek natūraliai (dėl gamtinių procesų).
Patalpų ore esančių medžiagų kiekį lemia daugelis priežasčių, pavyzdžiui, kaip pastatai yra toli nuo gatvių, kaip toli yra gamyklos, pramonės objektai ir pan. Oras, patekęs į patalpų vidų, dar pasipildo įvairiomis priemaišomis. Pirmiausia – tai cheminės medžiagos, patenkančios į patalpas iš lauko ar išsiskiriančios iš vidaus apdailos medžiagų, baldų. Iš tapetų, grindų dangų, apdailos plokščių, jų priežiūros priemonių, naudojamų valiklių gali išsiskirti lakieji organiniai junginiai, tarp jų ir formaldehidas.
Neretai patalpose pasitaiko ir biologinių teršalų – bakterijų, virusų, grybų sporų (pelėsių). Pelėsiai paprastai įsiveisia drėgnose ir šiltose, nevėdinamose patalpose, oro drėkintuvuose. Bakterijas ir virusus ore gali paskleisti ir sergantys žmonės, naminiai gyvūnai.
Infekcinių ligų specialistai teigia, kad šaltuoju metų laiku padidėjantis sergamumas peršalimo ligomis ir gripu yra labai susijęs tuo, kad tokiu metu žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, o jei patalpos prastai vėdinamos, virusai itin lengvai plinta tarp žmonių, ypač vaikų.
Paskutiniaisiais metais yra pripažįstamos patalpų oro kokybės problemos atsiradančios didinant pastatų sandarumą, energetinį efektyvumą, statybos produktuose naudojant vis daugiau sintetinių medžiagų, diegiant įvairias alternatyvias šildymo sistemas, atsirandant naujoms technologijoms patalpose.
„Prikvėpuotas“ oras kenkia
Vertinant patalpų oro užterštumą pagrindinis rodiklis yra anglies dvideginio koncentracija. Anglies dvideginis patalpų ore susidaro žmonėms kvėpuojant, prakaituojant. Paprastai, jei šios medžiagos koncentracija ore yra didesnė negu 0,1 proc., tai patalpose yra ir kitų žmogaus organizmo metabolinių produktų, mikroorganizmų, virusų.
Dauguma iš mūsų tikrai yra esame patyrę neigiamą patalpų oro, persotinto anglies dvideginiu, poveikį – galvos svaigimą, silpnumą, kartais net galvos skausmą, pykinimą. Būnant tokiose patalpose atrodo, kad trūksta oro, sumažėja darbingumas blogiau įsisavinama informacija, dėl prastos savijautos blogėja nuotaika. Tai ypač aktualu vaikams, kurie mokyklose didžiąją dienos dalį praleidžia uždarose klasėse.
Anglies dvideginio koncentracija yra vienas iš svarbesnių oro parametrų, kurio normą mokyklose užtikrinti būtina. Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose vidutinė anglies dvideginio (CO2) koncentracija, išmatuota nuo pamokų pradžios iki pamokų pabaigos, neturi viršyti 2745 mg/m3 (1500 ppm). Vienkartinė didžiausia leidžiama anglies dvideginio koncentracija šių patalpų ore yra 9000 mg/m3 (5000 ppm).
Svarbiausia – vėdinimas
Per didelė anglies dvideginio koncentracija patalpų ore dažniausiai susijusi su vėdinimo problemomis – jo visiškai nėra arba jis nepritaikytas didesniam žmonių skaičiui. Pačia bendriausia prasme vėdinimo paskirtis – panaudoto oro pašalinimas iš patalpos ir pakeitimas oru iš lauko.
Vėdinimo sistema turi užtikrinti, kad būtų pašalinamas anglies dvideginis, susikaupę teršalai, dulkės ir drėgmė. Gyvenamosiose patalpose oras turi būti pakeičiamas maždaug kas keturias valandas, o mokyklų klasėse, darbo vietose vėdinimas turėtų būti intensyvesnis. Siūloma, kad po kiekvienos pamokos, kai klasėse nėra mokinių, jos būtų gerai išvėdinamos. Vėdinti sukeliant skersvėjį mokyklose nerekomenduojama.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, daugelyje mokyklų pastatų iki šiol naudojamos labai paprastos, dažnai net minimalių oro kaitos reikalavimų neužtikrinančios vėdinimo sistemos, kurių veikimas pagrįstas natūralia trauka. Natūralios traukos vėdinimo sistemos veikimo principas toks – šiltas (panaudotas) oras pakyla ir išmetamas per ištraukimo angas ar ortakius, o į jo vietą priteka naujo oro iš lauko per langų orlaides, pritekėjimo vožtuvus ar tiesiog per nesandarias pastato konstrukcijas.
Visgi tenka pripažinti, kad ne visais atvejais natūralaus vėdinimo pakanka, ypač, kai kalbame apie renovuotas mokyklas. Yra nustatyta atvejų, kai po renovacijos neįrengus papildomos vėdinimo sistemos patalpose kaupiasi per didelė drėgmė, įsiveisia pelėsis, kuris, kaip žinoma, neigiamai veikia sveikatą.
Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad sveikatai palanki mokyklos aplinka gali turėti tiesioginę įtaką vaikų sveikatai ir skatinti veiksmingą mokymąsi. Tuo tarpu dėl prastos patalpų oro kokybės mokyklose vaikams gali grėsti rimtos sveikatos problemos, nes jiems oro tarša kenkia labiau nei suaugusiesiems.
