Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Sveikatos laidų vedėja pasidalino savo žvalumo paslaptimis

Gydytoja Irena Pivoriūnienė žinoma itin plačiai auditorijai. Nenuostabu – juk jau daugiau nei tris dešimtmečius ji yra televizijos laidų apie sveikatą vedėja ir autorė. Gydytoja I. Pivoriūnienė nuolat domisi medicinos naujienomis, moko žiūrovus, kaip nesusirgti, o susirgus – greičiau ir sėkmingiau pasveikti. Nors sakoma, kad batsiuviai būna be batų, energija trykštanti sveikatos laidų autorė stengiasi ir pati sveikai gyventi, pasinaudoja kuriant laidas sukaupta informacija. Savo patirtimi ji mielai sutiko pasidalinti ir su mūsų skaitytojais.
Gydytoja Irena Pivoriūnienė
Gydytoja Irena Pivoriūnienė / Projekto partnerio nuotr.

Rytais – vienodas ritualas

Pasak gydytojos I. Pivoriūnienės, kiekviena jos diena prasideda tuo pačiu ritualu – dideliu puodeliu jonizuoto šarminio vandens. „Būtinai išsispaudžiu į jį pusės citrinos sulčių“, – pasakojo moteris. Kad būtų skaniau, ji gerdama vandenį kartais suvalgo ir vieną kitą šaukštelį medaus. Tokiu būdu medikė natūraliomis priemonėmis šarmina organizmą.

I.Pivoriūnienei yra istrigę garsios britų dietologės Selijos Rait (Celia Wright) žodžiai apie žmogų, kurio organizmas pernelyg užrūgštintas. Tokį žmogų ji aprašo kaip niurzgų, labai jautrų, nuolat išvargusį, linkusį į nemigą, besiskundžiantį įvairiais skausmais, padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, kitaip tariant, „surūgusį“ tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.

Mokslininkai yra pastebėję, kad žmonės, kurių kraujas rūgštesnis, daugiau serga. Sveikatos laidų autorės teigimu, organizmo rūgštingumą galima nustatyti pamatavus rytinio šlapimo pH. Jis turi būti ne mažesnis kaip 5,5 pH. Tuomet organizmas nėra pernelyg užrūgštintas.

Numalšinti troškulį – gyvybiškai svarbu

„Vanduo žmogaus gyvenime užima labai svarbų vaidmenį“, – sako I. Pivoriūnienė. Ji įsitikinusi, kad vanduo gali ne tik apsaugoti nuo kai kurių susirgimų, tačiau ir padėti išvengti staigios mirties nuo širdies kraujagyslių ligų.

Pasak gydytojos, analizuojant statistiką, jau seniai pastebėta, kad nuo kardiologinių susirgimų nemažai žmonių miršta apie 4-5 val. nakties. „Žmogaus organizme paryčiui pradėjus trūkti vandens, tirštėja kraujas, atsiranda didesnė tikimybė, kad gali užsikimšti kraujagyslės. Kyla reali infarkto ar insulto grėsmė. O juk apsisaugoti galime labai paprastai – turėkime pasidėję prie lovos stiklinę vandens ir, vos prabudę ar pajutę troškulį, atsigerkime“, – pataria medikė.

Pasak I. Pivoriūnienės, daug žmonių, ypač vyresnio amžiaus, vandens geria nepakankamai. Vienas iš dažnų argumentų – esą, tuomet reikia dažniau eiti į tualetą. „Tačiau yra nustatyta, kad išgėrus per dieną 8 stiklines vandens, išplaunami inkstai, organizmas išsivalo – tai juk labai svarbu ir reikalinga“, – įsitikinusi pašnekovė. Ji ragina visuomet šalia turėti buteliuką vandens – darbe, automobilyje, sportuojant ar dirbant kompiuteriu ir nuolat jo atsigerti.

„Nešiojuosi jonizuoto šarminio vandens buteliuką rankinėje ne tik per karščius, o geriu nelaukdama, kol ištrokšiu“, – dalinasi savo patirtimi gydytoja.

Projekto partnerio nuotr./Vandens jonizatorius
Projekto partnerio nuotr./Vandens jonizatorius

Organizmą reikia šarminti

I.Pivoriūnienė neatsitiktinai geria jonizuotą šarminį vandenį. Laidų autorės teigimu, nėra buvę, kad per susitikimą su žiūrovais ji negautų klausimo apie rūgščių ir šarmų pusiausvyrą žmogaus organizme, kokia ji turėtų būti ir kaip tą tinkamą balansą palaikyti.

„Tie nuolatiniai klausimai ir mane paskatino gilinti savo žinias. Turime padaryti viską, kas yra mūsų galioje, kad apsisaugotume nuo ligų. Tuo labiau, kad yra paprastų ir visiems prieinamų būdų.

Pradėsiu nuo kvėpavimo. Pabandykime dabar užsidengti nosį bei burną ir nekvėpuoti. Kiek laiko taip išbūsite? Menką minutėlę... Ar įrodžiau, kad kvėpavimas – tai gyvybė? Kvėpuojant į plaučius patenka deguonis, kuris čia susijungia su hemoglobinu ir kartu su krauju išnešiojamas po visą organizmą, visus organus. Tačiau tik tada, kai organizme nėra pernelyg didelis rūgštingumas, trukdantis deguoniui susijungti su hemoglobinu“, – pabrėžia gydytoja. Jos teigimu, privalome pasirūpinti, kad plaučiuose būtų didelis šarmingumas. Ir ne tik plaučiuose.

Pasak I. Pivoriūnienės, paprastai rūgščių perteklius iš maisto patenka į virškinimo sistemą, o iš ten pašalinamas su šlapimu. Tačiau kai rūgščių kiekis itin didelis, inkstai gali būti nepajėgūs jų neutralizuoti ir pašalinti, nes užkemšami rūgščių kristalėliais. Todėl rūgštys kaupiasi organizme ir jį vis labiau rūgština.

Rūgštinantis ir šarminantis maistas

Pasak gydytojos ir laidų autorės, mūsų sveikata labai priklauso nuo maisto, kurį valgome. „Tai turi būti kokybiškas maistas, turintis mažai riebalų, cukraus ir druskos, bet daug skaidulų“, – sako I. Pivoriūnienė. Jos teigimu, nekokybiškame maiste esančios atliekos organizmui jį perdirbant gali sutrikdyti rūgščių-šarmų pusiausvyrą.

Priklausomai nuo cheminės sudėties maisto produktai yra rūgštinantys arba šarminantys organizmą. Norėdami išlaikyti tinkamą šarmų ir rūgščių balansą, turime stengtis, kad apie 80 proc. mūsų suvartojamo maisto būtų iš šarminančių produktų, o likę 20 proc. – iš rūgštinančių.

„Deja, visiškai išvengti organizmą rūgštinančių maisto produktų retas kuris galime. Jų daug ant kiekvieno mūsų stalo: sūriai, kiaušiniai, majonezas, žuvis, mėsa (kiauliena, jautiena, vištiena, aviena, veršiena), ryžiai, kviečiai, avižos ir dar daug kitų“, – vardino I. Pivoriūnienė.

Pasak pašnekovės, organizmą šarminantys produktai – raudonieji burokėliai, morkos, bulvės, česnakas, džiovinti vaisiai, kopūstai, svogūnai, pomidorai, obuoliai, bananai, vynuogės, citrinos, kriaušės, avietės, pieno produktai. Jie turėtų sudaryti 80 proc. mūsų paros maisto raciono. „Bet, jeigu sąžiningai, ar daug kas iš mūsų taip maitinasi?“, – retoriškai klausia gydytoja.

Be to, organizmą rūgština ir alkoholis, rūkymas, stresas. O juk tai – dažni šiuolaikinio žmogaus gyvenimo palydovai.

Šarminis vanduo – vertas pagarbos

Kaip vieną iš išeičių mažinant organizmo rūgštingumą, gydytoja I. Pivoriūnienė mini jonizuotą šarminį vandenį. Šarminis vanduo – tai elektrolizės būdu specialiais prietaisais – jonizatoriais – pagamintas vanduo, kurio pH yra 8,4-8,8. Ji remiasi užsienio mokslininkų tyrimais, teigiančiais, kad nuolatinis jonizuoto šarminio vandens vartojimas gali apsaugoti organizmą nuo gausybės negalavimų ir net ligų.

Pasak I.Pivoriūnienės, moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad jonizuotas šarminis vanduo padeda organizmui lengviau pašalinti šlakus, normalizuoti kūno rūgščių ir šarmų balansą, palengvina kai kurių ligonių būklę, pavyzdžiui, sergančiųjų diabetu, podagra, artritu, inkstų ligomis. Taip pat jonizuotas šarminis vanduo pasitarnauja mažinant cholesterolio ir trigleciridų kiekį kraujyje, normalizuojant kraujospūdį.

Kadangi šarminis vanduo yra labiau prisotintas deguonies, jį geriant deguonimi geriau aprūpinamos smegenys. Dėl savo skvarbumo jis lengviau patenka į kiekvieną organizmo ląstelę, yra puikus antioksidantas, lėtinantis organizmo senėjimą.

Rūgštinis vanduo – irgi naudingas

Įsigijusi vandens jonizatorių iš pradžių abejojau, ar mokėsiu juo naudotis, tačiau paaiškėjo, kad mano baimė nepagrįsta – tai visai paprasta ir greita, jonizuoto vandens gamyba užtrunka vos kelias minutes“, – sako gydytoja.

Jonizuotą šarminį vandenį naudojanti kasdieniniam gėrimui, I. Pivoriūnienė nori atkreipti dėmesį ir į to pačio jonizavimo proceso metu pagaminamą rūgštinį vandenį. Virusų ir peršalimo ligų laikotarpiu rūgštinis vanduo puikiai praverčia nuo jų apsisaugoti.

Gydytoja pataria suskaudus gerklei pagargaliuoti rūgštinio vandens, įsilašinti jo į slogos užgultą nosį, nusiplauti rankas ir veidą grįžus iš masinio susibūrimo vietų. „Rūgštinis vanduo puikiai dezinfekuoja, todėl verta pasinaudoti šia jo savybe“, – sakė sveikatos laidų autorė I. Pivoriūnienė.

Vaistai, kurie nieko nekainuoja

Baigdama pokalbį I. Pivoriūnienė išdavė dar vieną geros savijautos ir stiprios sveikatos paslaptį. Juk ne veltui spalio mėnuo Pasaulinės sveikatos organizacijos yra paskelbtas Psichinės sveikatos mėnesiu, o liaudies išmintis byloja, kad visos ligos – nuo nervų.

„Iš tiesų, sveikatą galime stiprinti ir šypsenomis, geru žodžiu, pozityviu bendravimu. Ne veltui anglų rašytojas Samjuelis Smailsas (Samuel Smiles) yra pasakęs, kad geri žodžiai ir darbai atidaro duris į visas širdis“, – pataria gydytoja. Ji siūlo negailėti šypsenų ne tik aplinkiniams, bet ir savo atvaizdui veidrodyje – tai ne tik nieko nekainuoja, bet ir iš tiesų veikia. Pabandykit.

Daugiau informacijos: www.vandensjonizatoriai.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Vasarinių padangų sezonas: kur rasti geriausią kainos ir kokybės santykį?
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius