Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tarp dosniausių darbdavių Lietuvoje – vaistų gamintojai

Vaistai
Vida Press nuotr. / Vaistai
Šaltinis: Partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Lietuvos pirkėjams aktyviai reiškiant nepasitenkinimą neskaidria vaistų kompensavimo sistema ir aukštomis vaistų kainomis, patys vaistų gamintojų atstovai savo darbuotojams moka vienus aukščiausių Lietuvoje atlyginimus. Ir tai nestebina – didžiausi vaistų gamintojai pasaulyje, savo filialus turintys ir Lietuvoje, skaičiuoja milžiniškus pelnus.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Tarp 50-ies didžiausius atlyginimus Lietuvoje mokančių įmonių atsidūrė net 7-ios vaistų gamyba bei importu užsiimančios bendrovės. Dar kelios bendrovės liko už 50-uko ribos, tačiau taip pat moka atlyginimus, gerokai viršijančius vidutinį atlyginimą Lietuvoje.

Įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisoms, nuo šiol visi gali sužinoti vidutinį įvairiose bendrovėse darbuotojams mokamą atlygį. Atlyginimų duomenis, remdamasis „Sodros“ sistema, viešina portalas rekvizitai.lt.

Pirmoji tarp vaistų platintojų yra UAB „Johnson & Johnson“ – 41 darbuotoją samdanti bendrovė jiems moka vidutinį 6195 eurų per mėnesį atlyginimą. 23 darbuotojus samdanti UAB „Abbvie“ moka vidutinį 5497 eurų per mėnesį atlyginimą. UAB „Pfizer“, kurioje dirba 33 darbuotojai, moka 4113 eurų vidutinį atlyginimą. Visos šios bendrovės yra didžiųjų JAV farmacijos bendrovių filialai Lietuvoje.

Mažesnį darbuotojų skaičių samdančios kitų užsienio farmacijos bendrovių atstovybės Lietuvoje taip pat moka didelius atlyginimus. Šveicarijos farmacijos bendrovės „Amgen Switzerland AG“ filialas Lietuvoje savo 7 darbuotojams moka vidutinį 5393 eurų atlyginimą, „Bionorica Lithuania“ 11 darbuotojų moka 4700 eurų vidutinį atlyginimą, UAB „Merck Serono“ 6 darbuotojams moka 4662 eurų vidutinį atlyginimą, o „Novartis Pharma Services“ atstovybė Lietuvoje 6 darbuotojams moka 4149 eurų vidutinį atlyginimą.

Tuo tarpu Lietuvos vaistinių, kurios prekiauja didžiųjų gamintojų vaistais, siūlomi atlyginimai nė iš tolo neprilygsta gamintojų mokamoms algoms ir niekuo nesiskiria nuo kitų mažmeninės prekybos įmonių; „Eurovaistinė“ moka 877 eurų, „Camelia“ vaistinių tinklas – 997 eurų, „Benu“ – 888 eurų, „Gintarinė vaistinė“ – 876 eurų dydžio vidutinį atlyginimą.

Vaistų gamintojų pelnai – iki 30 proc.

Aukšti vaistų gamintojų sektoriui priklausančių bendrovių darbuotojų atlyginimai nestebina: grynieji tokių didžiųjų pasaulinių vaistų gamintojų kaip GSK ar „Abbvie“ pelnai viršija 20 ar net 30 proc.

Ypač aukštu pelnu 2015 m. pasižymėjo GSK – šios bendrovės grynasis pelnas 2015 m. siekė 35 proc. „Johnson&Johnson“ grynasis pelnas 2015 m. siekė 22 proc., „Abbvie“ – 22,5 proc., „Roche“ – 18,81 proc., „Pfizer“ – 14,25 proc., „Eli Lilly“ – 12,7 proc.

Iš šešių aukščiau išvardintų bendrovių savo filialo Lietuvoje neturi tik „Roche“. UAB „Glaxosmithkline Lietuva“ ir UAB „Eli Lilly Lietuva“ į didžiausius atlyginimus mokančių įmonių 50-uką nepatenka, bet jų darbuotojai Lietuvoje taip pat skųstis negali – „Glaxosmithkline Lietuva“ savo 63 darbuotojams moka vidutinį 2935 eurų atlyginimą, o „Eli Lilly Lietuva“ 19-ai darbuotojų moka vidutinį 2753 euro atlyginimą.

Vaistų gamintojams skaičiuojant didelius pelnus ir mokant aukštus atlyginimus, vaistų kainos išlieka aukštos. Praėjusią savaitę priimta Europos Parlamento rezoliucija pažymi, kad per pastaruosius dešimtmečius vaistų kainos Europoje išaugo tiek, jog daugelio nacionalinių sveikatos sistemų tvarumui iškilo pavojus.

Rezoliucija kviečia Europos valstybes bendradarbiauti, derantis su farmacijos įmonėmis dėl vaistų kainų. Taip pat rezoliucija ragina ES ir nacionaliniu lygmeniu siekti, kad valstybės įgytų daugiau galių derybose su farmacijos pramone, o vaistų kainodara taptų skaidresne.

Be to, Europos Parlamentas ragina siekti didesnio skaidrumo informuojant visuomenę apie tikruosius vaistų gaminimo kaštus, kokią dalį didžiųjų farmacijos bendrovių išlaidų sudaro investicijos į mokslinius tyrimus ir kokią – pinigai, skiriami vaistų reklamai.

Į tai, kad neskaidri ir blogai kontroliuojama vaistų kompensavimo sistema sudaro prielaidas korupcijai ir neteisėtam lobizmui, sausį po susitikimo su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga dėmesį atkreipė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Prezidentė pažymėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerija privalo įgyvendinti kontroliuojančių institucijų rekomendacijas: užtikrinti efektyvią vaistų kainodarą ir sąžiningą konkurenciją, Vaistų kompensavimo komisijos, Farmacijos departamento veiklos skaidrumą. Taip pat Prezidentė atkreipė dėmesį į būtinybę atnaujinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybą.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką