Tuberkuliozė: kalbėti – negalima nutylėti!

Ne anų lai­kų bė­da

Tu­ber­ku­lio­zė – liau­dy­je daž­nai te­be­va­di­na­ma džio­va – anaip­tol nė­ra ta li­ga, ku­ria sirg­da­mas li­go­nis sku­bė­tų apie tai pra­neš­ti vi­sam pa­sau­liui. Vis dar ga­ji nuo­mo­nė, esą ši li­ga – gė­da, nors tai ne­tie­sa, ja su­sirg­ti ga­li ir aso­cia­lūs, ir itin pa­si­tu­ri­mai gy­ve­nan­tys žmo­nės. Kal­bė­ti apie tu­ber­ku­lio­zę de­rė­tų, nes nuo to pri­klau­so ki­tų vi­suo­me­nės na­rių svei­ka­ta ir ge­ro­vė. Bet ne­de­rė­tų ma­ny­ti, jog ši li­ga – tik anų lai­kų bė­da, tar­si tik ra­šy­to­jų Jo­no Bi­liū­no ar Vy­dū­no, de­ja, pa­gau­ta.

Tu­ber­ku­lio­zė – in­fek­ci­nė li­ga, ku­rią su­ke­lia tu­ber­ku­lio­zės mi­ko­bak­te­ri­jos. Ir nė vie­nas žmo­gus nė­ra ap­sau­go­tas nuo jos ne­šio­to­jų. Pa­grin­di­nis tu­ber­ku­lio­zės šal­ti­nis yra žmo­gus, ser­gan­tis at­vi­ra plau­čių tu­ber­ku­lio­ze, ši in­fek­ci­ja daž­niau­siai pa­žei­džia plau­čius, nors pa­si­tai­ko, kad pa­žei­džia­mi ir ki­ti or­ga­nai ar au­di­niai: sme­ge­nys, inks­tai, kau­lai ar stu­bu­ras.

Anot Aly­taus ap­skri­ties tu­ber­ku­lio­zės li­go­ni­nės, ku­rio­je gy­do­mi plau­čių tu­ber­ku­lio­ze ser­gan­tys as­me­nys, pul­mo­no­lo­gės Vi­ta­li­jos Ber­no­tie­nės, be­veik vi­si su­au­gę žmo­nės tu­ri tu­ber­ku­lio­zės bak­te­ri­jų, ta­čiau anaip­tol ne kiek­vie­nas ja su­ser­ga.

„Mū­sų ap­lin­ko­je šios li­gos bak­te­ri­jų pil­na, per gy­ve­ni­mą jų esa­me pri­sik­vė­pa­vę iš­ties daug, nes už­si­kre­čia­ma oru la­še­li­niu bū­du. Pa­grin­di­niai in­fek­ci­jos ne­šio­to­jai ko­sė­da­mi į ap­lin­ką iš­ski­ria tu­ber­ku­lio­zės ba­ci­las, ir per no­sį, bur­ną ki­tas žmo­gus jų įkve­pia“, – sa­kė iš Kau­no į Aly­tų dirb­ti at­va­žiuo­jan­ti gy­dy­to­ja.

Mū­sų ap­lin­ko­je šios li­gos bak­te­ri­jų pil­na, per gy­ve­ni­mą jų esa­me pri­sik­vė­pa­vę iš­ties daug, nes už­si­kre­čia­ma oru la­še­li­niu bū­du. Pa­grin­di­niai in­fek­ci­jos ne­šio­to­jai ko­sė­da­mi į ap­lin­ką iš­ski­ria tu­ber­ku­lio­zės ba­ci­las, ir per no­sį, bur­ną ki­tas žmo­gus jų įkve­pia.

Ką by­lo­ja skai­čiai?

Anks­čiau ma­ny­ta ir prog­no­zuo­ta, jog tu­ber­ku­lio­zės li­go­nių su­ma­žės, 2003-iai­siais vi­sai ne­be­liks, ta­čiau to­kie spė­ji­mai ne­pa­si­tei­si­no. Ši li­ga ga­ji ir šian­dien. Nors Lie­tu­vo­je ser­gan­čių­jų ši­ta klas­tin­ga li­ga kas­met lyg ir ma­žė­ja, pa­cien­tų am­žius jau­nė­ja. Pa­sak pu­šy­no ap­sup­ty­je įsi­kū­ru­sios Aly­taus ap­skri­ties tu­ber­ku­lio­zės li­go­ni­nės di­rek­to­riaus Ro­mu­al­do Ra­di­vo­no, anks­čiau jų pa­cien­tai bu­vo vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, per­ko­pę 50-ies ar 60-ies me­tų slenks­tį, o da­bar – vis jau­nes­ni. Di­džio­ji da­lis – vy­rai, nors li­ga ne­ap­len­kia ir mo­te­rų.

Per­nai Lie­tu­vo­je nau­jų tu­ber­ku­lio­zės at­ve­jų už­fik­suo­ta 1639, iš jų plau­čių tu­ber­ku­lio­zės – 1478. Šis skai­čius – nau­ji at­ve­jai ir re­ci­dy­vai (pa­si­kar­to­jan­tys).

Aly­taus ap­skri­ties tu­ber­ku­lio­zės li­go­ni­nė­je šiuo me­tu yra 55 lo­vos. Jau de­šimt me­tų šiai įstai­gai va­do­vau­jan­tis di­rek­to­rius sa­ko, kad ka­dais čia bu­vo ir dau­giau nei 100 lo­vų, ta­čiau tai pra­ei­tis.

„Li­go­ni­nei pa­cien­tų ne­trūks­ta, daž­nai ji ir per­pil­dy­ta. Me­tai tu­ri 365 die­nas, o per­nai li­go­ni­nė­je bu­vo vie­na lo­va, ku­ri funk­cio­na­vo net 402 die­nas. Už to­kią sta­tis­ti­ką mū­sų nie­kas ne­pa­glos­tys, bet li­go­niams gy­dy­mas bū­ti­nas“, – sa­kė R.Ra­di­vo­nas.

Ne vi­si Tu­ber­ku­lio­zės li­go­ni­nės pa­cien­tai su­pran­ta šios li­gos pa­da­ri­nius vi­suo­me­nei, de­ja, vis dar es­ti to­kių, ku­rie čia pa­ten­ka teis­mo spren­di­mu, o jis lei­džia as­me­nis, ser­gan­čius tu­ber­ku­lio­ze ir ven­gian­čius gy­dy­tis, izo­liuo­ti ir pri­va­lo­mai gy­dy­ti pu­sę me­tų.

Aly­taus tu­ber­ku­lio­zės li­go­ni­nė – vie­nin­te­lė ša­ly­je gy­dy­mo įstai­ga, ku­rio­je li­go­niai iš įvai­rių Lie­tu­vos mies­tų gy­do­mi pri­va­lo­mai ir įkur­din­ti izo­liuo­ta­me sky­riu­je.

Tri­aukš­čio pa­sta­to vir­šu­ti­nia­me aukš­te gu­li sun­kiau­si li­go­niai – pri­vers­ti­niai, ku­rių gy­dy­mo lai­kas daž­nai trun­ka ir iki dve­jų me­tų ir yra pats su­dė­tin­giau­sias, nes jie ser­ga to­kios for­mos tu­ber­ku­lio­ze, ku­ri at­spa­ri vais­tams, o iš­si­vys­to dėl re­ži­mo ne­si­lai­ky­mo, vais­tų gė­ri­mo nu­trau­ki­mo, al­ko­ho­lio var­to­ji­mo.

„Tie, kas ser­ga at­spa­ria tu­ber­ku­lio­ze, daž­niau­siai yra aso­cia­lūs as­me­nys, o jų gy­ve­ni­mo bū­das – al­ko­ho­lis, rū­ky­mas, pras­ta mi­ty­ba, al­kis. Ne­ko­kios gy­ve­ni­mo są­ly­gos, sil­pnas imu­ni­te­tas ir už­puo­lu­si li­ga – toks tre­čio aukš­to pa­cien­tų gy­ve­ni­mas iki pa­ten­kant į li­go­ni­nę“, – pa­sa­ko­jo gy­dy­to­ja V.Ber­no­tie­nė, įsi­ti­ki­nu­si, jog tai, ar žmo­gus pa­sveiks, pri­klau­so nuo to, kaip rim­tai jis žiū­ri į sa­vo li­gą.

Di­džiau­sias li­gos prie­šas

Tiek gy­dy­to­ja, tiek įstai­gos slau­gos ad­mi­nist­ra­to­rė Vil­ma Pa­jau­ry­tė tvir­ti­na, kad di­džiau­sią mo­ty­va­ci­ją pa­sveik­ti tu­ri tie, ku­rie šia li­ga už­si­kre­čia pir­mą kar­tą, – tai pir­mo aukš­to pa­cien­tai. Pul­mo­no­lo­gė in­for­muo­ja, jog šių pa­cien­tų vais­tų var­to­ji­mo kur­sas 6 mė­ne­siai, pa­kar­to­ti­nai su­sir­gu­sių – 7–8 mė­ne­siai, o tų, ku­rie ser­ga at­spa­ria for­ma, – net iki dve­jų me­tų.

Li­go­ni­nė­je, ku­ri dar 2008 me­tais pa­kei­tė sa­vo rū­bą – re­konst­ra­vo pa­sta­tą, at­nau­ji­no tech­ni­ką, ap­lan­kė­me be­si­gy­dan­čius pir­mo aukš­to pa­cien­tus. Lyg ir ne­drą­siai vy­rai at­vi­ra­vo, kad lai­kas Tu­ber­ku­lio­zės li­go­ni­nė­je slen­ka lė­tai. Laik­raš­čiai, kny­gos, te­le­vi­zo­rius, pa­si­vaikš­čio­ji­mai lau­ke – to­kia įpras­ta jų die­na. „Mai­ti­na la­bai ge­rai, gy­do­mės, vais­tus ge­riam, ti­ki­mės pa­sveik­ti“, – re­ziu­ma­vo vie­nas pa­cien­tas.

Ant šių žmo­nių vei­dų lyg ir ne­pa­ra­šy­ta, kad jie – tu­ber­ku­lio­zės mi­ko­bak­te­ri­jų ne­šio­to­jai, ta­čiau aki­vaiz­du, kad jų gy­ve­ni­mas ne­le­pi­no. Kai ku­riems nuo al­ko­ho­lio pa­juo­dę pa­a­kiai, su­sti­ru­sios ran­kos, ne iš ge­ro gy­ve­ni­mo jau­nus vei­dus va­go­ja gi­lios raukš­lės, – ir nė vie­no, tu­rin­čio ant­svo­rio! Tai vie­nas iš po­žy­mių, pa­gal ku­rį at­pa­žįs­ta­ma plau­čių tu­ber­ku­lio­zė – ape­ti­to sto­ka, svo­rio ki­ti­mas. Taip pat skaus­mas krū­ti­nė­je, nuo­var­gis, ko­su­lys, pra­kai­ta­vi­mas.

Sie­kiant iš­veng­ti vi­sų šių po­žy­mių, itin svar­bu gy­ven­ti vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą. Ne vel­tui pa­sa­ky­ta ir kal­bin­tos gy­dy­to­jos pa­tvir­ti­na, kad di­džiau­sias šios li­gos prie­šas – stip­rus imu­ni­te­tas. To­dėl V.Ber­no­tie­nė pa­ta­ria gy­ven­ti svei­kiau, val­gy­ti vi­sa­ver­tį mais­tą ir pe­ri­odiš­kai tik­rin­tis svei­ka­tą – ne­veng­ti pa­si­da­ry­ti plau­čių nuo­trau­kos.

Di­džiau­sia pro­ble­ma su pa­cien­tais, ser­gan­čiais at­spa­rios for­mos tu­ber­ku­lio­ze, ta, kad jie nu­trau­kia gy­dy­mą, ne­ga­li pa­keis­ti gy­ve­ni­mo bū­do, įjun­ka į al­ko­ho­lį, ne­gau­na vi­sa­ver­čio mais­to, ir li­ga vėl at­si­nau­ji­na.

At­spa­rūs vais­tams, bet ne al­ko­ho­liui

Lie­tu­vo­je ser­ga­mu­mas tu­ber­ku­lio­ze ma­žė­ja, ta­čiau Eu­ro­pos kon­teks­te pa­gal mirš­ta­mu­mą nuo šios klas­tin­gos li­gos pir­mau­ja­me. Štai 2011 me­tais nuo tu­ber­ku­lio­zės Lie­tu­vo­je mi­rė 176 žmo­nės. Ko­dėl? Vie­na iš prie­žas­čių ga­lė­tų bū­ti pa­čių pa­cien­tų są­mo­nin­gu­mo sto­ka.

„Di­džiau­sia pro­ble­ma su pa­cien­tais, ser­gan­čiais at­spa­rios for­mos tu­ber­ku­lio­ze, ta, kad jie nu­trau­kia gy­dy­mą, ne­ga­li pa­keis­ti gy­ve­ni­mo bū­do, įjun­ka į al­ko­ho­lį, ne­gau­na vi­sa­ver­čio mais­to, ir li­ga vėl at­si­nau­ji­na. La­bai svar­bu ne tik gy­dy­mas li­go­ni­nė­je – sta­cio­na­re, bet ir tę­sia­mas gy­dy­mas am­bu­la­to­riš­kai – na­mie. O sie­kiant pa­sveik­ti la­biau­siai rei­ka­lin­gas pa­cien­tų są­mo­nin­gu­mas“, – įsi­ti­ki­nu­si gy­dy­to­ja.

Jai ant­ri­na di­rek­to­rius, ku­ris sa­ko, jog li­go­ni­nė­je pa­cien­tai gy­do­mi, ta­čiau čia ne ka­lė­ji­mas, o žmo­nių są­mo­nin­gu­mas ne toks, ko­kio no­rė­tų­si.

„Bū­na, žmo­nės ir iš ka­lė­ji­mų pa­bė­ga, to­dėl ir mū­sų prak­ti­ko­je yra pa­si­tai­kę at­ve­jų, kai pa­cien­tus te­ko par­si­vež­ti net iš ki­tos Lie­tu­vos pu­sės, kar­tais ir iš po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to. Mes tu­ri­me la­vi­ruo­ti tarp įsta­ty­mo ir žmo­giš­ku­mo, o tai sun­ku. Jiems ir į par­duo­tu­vę pri­si­rei­kia, ir pas no­ta­rą, ir pas dan­tų gy­dy­to­ją – ko­kių tik prie­žas­čių ne­gir­di­me. Šie pa­cien­tai daž­nai tu­ri šim­tą dar­bų, kad tik ga­lė­tų įgy­ven­din­ti sa­vo tiks­lą – gau­ti al­ko­ho­lio“, – vie­ša pa­slap­ti­mi da­li­jo­si di­rek­to­rius.

Tu­ber­ku­lio­zės li­go­nių gy­dy­mas – bran­gi bū­ti­ny­bė, o są­mo­nin­gu­mo sto­ka tų iš­lai­dų ne­pa­de­da su­ma­žin­ti. An­tai at­spa­rios for­mos tu­ber­ku­lio­zės lo­va­die­nis įver­tin­tas 174 li­tais, tad 6 mė­ne­sių kur­sas at­si­ei­na apie 30 tūkst. li­tų, jei­gu li­go­nį ten­ka gy­dy­ti dve­jus me­tus – apie 125 tūkst. li­tų. Šiems li­go­niams gy­dy­mas ir vais­tai kom­pen­suo­ja­mi vals­ty­bės, to­dėl jų ki­še­nės ne­tuš­tė­ja. Juo­lab kad nuo pa­lai­do gy­ve­ni­mo bū­do ir taip kiau­ros.

Tu­ber­ku­lio­zė – žmo­gui duo­ta rykš­tė, ta­čiau anaip­tol ne to­kia, ku­rios žmo­ni­ja ne­ga­lė­tų iš­veng­ti. Ši li­ga iš­gy­do­ma, tik rei­kia tiek me­di­kų, tiek pa­cien­tų pa­stan­gų. Ir dar ne­bi­jo­ti kal­bė­ti apie ši­tą li­gą. Tu­ber­ku­lio­zė: kal­bė­ti – ne­ga­li­ma nu­ty­lė­ti! To­dėl Pa­sau­li­nės tu­ber­ku­lio­zės die­nos pro­ga vi­suo­me­nė ra­gi­na­ma sem­tis ži­nių apie šią li­gą, mo­ky­tis ir mo­ky­ti ki­tus sau­go­ti sa­vo, sa­vo šei­mos, vi­suo­me­nės svei­ka­tą.