Dabar populiaru
VVSB
Publikuota: 2018 sausio 29d. 19:09

Tyrimas atskleidė, jog Lietuvos pirmokai vis sunkėja

Nutukęs vaikas
123RF.com nuotr. / Vaiko mityba

Nuo 2008-ųjų Lietuvoje vykdomas tyrimas parodė, kad mūsų aštuonmečiai yra vieni aukščiausių Europoje. Kita vertus, antsvorio bei nutukimo rodikliai rodo, kad mūsų vaikai kasmet jie sunkėja. Detaliau tyrimo rezultatus analizuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė dr. Aušra Petrauskienė.


Problema ryškiausia Jungtinėje Karalystėje ir Pietų šalyse

Nutukimas turi didelį poveikį sergamumui ir mirtingumui – jis prilygsta netgi rūkymo sukeltam mirtingumui. Statistikos duomenimis, šiuo metu maždaug pusė suaugusiųjų yra per didelio svorio, taip pat ir kas penktas vaikas, o iš kurių net trečdalį kamuoja nutukimas.

„Ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), ir Pasaulio nutukimo federacija (PNF)

Antsvoris ir nutukimas didėja: nuo 11 proc. 2008 m. per aštuonerius metus išaugo iki 13 proc.

sunerimę dėl šios problemos. Maža to, PNF sako, kad nutukimas net labiau paplitęs nei nepakankama mityba. Atrodytų, yra daugybė sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą skatinančių iniciatyvų, tačiau nė viena šalis negali pasigirti sėkminga kova su antsvoriu ir jo sukeliamomis problemomis, – teigia profesorė. – Pastarąjį dešimtmetį ši problema itin aktuali Jungtinėje Karalystėje, pietų Europoje (Italijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Ispanijoje), kur, atrodytų, yra visos sąlygos sveikai gyventi: Viduržemio jūros dieta, šiltas klimatas, vaisiai, daržovės. Vis dėlto ten vaikai dažniau renkasi picas ir saldumynus. Tiesa, ten dar vyrauja tradicijos, kad putlus vaikas yra sveikas. Deja, apie 60 proc. antsvorio turėjusių vaikų suaugę taip pat bus per didelio svorio“.

Sveikatos sutrikimai – kaip suaugusiųjų

Pasak prof. dr. A. Petrauskienės, paradoksali situacija: gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau PSO prognozuoja: nutukusių vaikų gyvenimo trukmė bus trumpesnė nei jų tėvų. Be to, antsvoris vaikystėje „jaunina“ ligas.

Organizatorių nuotr./Vaikų mityba mokyklose: sveikesnio maisto degustacija
Organizatorių nuotr./Vaikų mityba mokyklose: sveikesnio maisto degustacija

„Nutukusius vaikus tris kartus dažniau kamuoja hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis), didėja aterosklerozės rizika, mažėja kraujagyslių elastingumas, prasideda lėtinės ligos, pavyzdžiui, II tipo cukrinis diabetas, stebimas kepenų suriebėjimas, atsiranda sąnarių skausmų, netgi miego apnėjos atvejų ir t. t. Tai yra sveikatos sutrikimai, kurie dažniausiai būdingi suaugusiems žmonėms, – teigia A. Petrauskienė. – Vaikų antsvoris ir nutukimas būdingas tiekišsivysčiusioms, tiek besivystančioms šalims. Lietuvos statistika yra visai nebloga, bet neturėtume nurimti, nes kasmet mūsų vaikai darosi ir aukštesni, ir sunkesni“.

Atrodytų, yra daugybė sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą skatinančių iniciatyvų, tačiau nė viena šalis negali pasigirti sėkminga kova su antsvoriu ir jo sukeliamomis problemomis.

Vis daugiau tėvų uždraudžia dalyvauti tyrime

Dėl nutukimo grėsmių PSO iniciavo 6–9 m. vaikų fizinės raidos ir pokyčių tyrimą, prie kurio nuo 2008 metų prisijungė 27 Europos šalys. Iš pradžių kas dveji, dabar – kas treji metai matuojamas vaikų svoris, ūgis ir renkami kiti duomenys. 2008, 2010, 2013 ir 2016 m. Lietuvoje iš viso ištirta per 17 tūkst. pirmokų.

„Paskutiniame dalyvavo 102 visų apskričių mokyklos, daugiau nei 3800 pirmokų. Pirmuose tyrimuose buvo daugiau tiriamųjų, tačiau dabar pagal Bioetikos komiteto reikalavimus abu tėvai raštu privalo sutikti, nors kitose šalyse pakanka vieno. Kita vertus, vis daugiau tėvų atsisako, kartais matome, kad galbūt dėl to, jog yra svorio problemų. Be to, ir ne visos mokyklos sutinka, kad apsilankytume. Iššūkių yra“, – tvirtina LSMU profesorė dr. A. Petrauskienė.

Aukštesni ir sunkesni vaikai

Pašnekovė sako, kad per aštuonerius metus vaikų ūgio vidurkis padidėjo, mūsų pradinukai yra vieni aukščiausių, o, pavyzdžiui, aštuonmečiai – aukščiausi Europoje. Tačiau kartu su kylančia ūgio kreive auga ir vaikų svoris.

„Tyrimo pradžioje 74 proc. vaikų buvo normalaus kūno svorio, 2016 m. – 5 proc. mažiau. Nepakankamo kūno svorio turi maždaug 10 proc. pirmokų, o antsvoris ir nutukimas didėja: nuo 11 proc. 2008 m. per aštuonerius metus išaugo iki 13 proc. Nepamirškime, kad tyrime dabar yra mažiau dalyvių, – priminė lektorė. – Pastebėjome, kad jei abu tėvai yra normalaus kūno svorio, 74 proc. vaikų taip pat yra normalaus svorio. Tačiau jei mama ir tėtis – per didelio svorio, tik 59 proc. vaikų bus normalaus kūno svorio. Taigi tėvų gyvenimo įpročiai, genai, turi įtakos vaikų svoriui. Kaip ir gimimo laikas. Pavyzdžiui, tyrimu nustatėme, kad 73 proc. laiku gimusių vaikų yra normalaus kūno svorio, o neišnešioti – daug liesesni. Atradome ir sąsajų su gimimo svoriu: gimę mažo svorio vaikai yra daug liesesni nei gimę per dideli, kurie dažniau vėliau būna nutukę ar turintys antsvorio“.

Svoris susijęs ir su laiku, praleistu prie ekrano

Svoris siejamas, pasak A. Petrauskienės, su tam tikrais gyvensenos veiksniais: „Tarkim, Lietuvos vaikai miega bene trumpiausiai Europoje. Tačiau prie televizorių ar kompiuterių ekranų jie praleidžia daug laiko. Kita vertus, statistika rodo, kad mūsų vaikai ir daugiausia laiko žaidžia lauke. Tai džiugina. Bet kuo daugiau laiko, praleisto prie ekrano – tuo daugiau suvalgytų riebių, saldžių, sūrių užkandžių, kartais net nepajuntant skonio ir nepasisotinant. O ilgesnė miego trukmė siejasi su didesniu vaisių ir daržovių suvartojimu. Tačiau nereikia pamiršti, kad tiek režimą, tiek mitybą tėvai gali kontroliuoti ir keisti. Šeimos turėtų labiau atkreipti į tai dėmesį, - rekomenduoja dr. A. Petrauskienė.

Medžiaga parengta pagal Vilniaus visuomenės sveikatos biuro užsakymą. Turinys apmokėtas.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką