„Tie pacientai, kurie sudaro apie 20 – 30 proc. populiacijos, sunaudoja apie 74 proc. išteklių, kurie yra skirti sveikatos apsaugai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Santariškių klinikų direktorė valdymui Elena Jurevičienė.
Tyrimas parodė, kad keliomis lėtinėmis ligomis sergantys asmenys dukart dažniau kreipiasi į šeimos gydytoją nei žmonės, sergantys viena lėtine liga. Daugybinėmis lėtinėmis ligomis sergantys pacientai 260 tūkst. dienų daugiau praleidžia ligoninėje ir turi 60 proc. didesnę riziką patekti į ligoninę per mėnesį laiko nuo išrašymo iš gydymo įstaigos.
Pasak E.Jurevičienės, daugybinėmis lėtinėmis ligomis sergančių asmenų kokybiško gyvenimo trukmė sutrumpėja 10 – 16 metų.
Ji teigė, kad Lietuvoje tarp lėtinių ligų vyrauja kardiovaskulinės ligos – arterinė hipertenzija, koronarinės širdies ligos, širdies nepakankamumas, ritmo sutrikimas, taip pat cukrinis diabetas, artrozės, nugaros skausmai, vėžiniai susirgimai, lėtinė obstrukcinė plaučių liga.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, tyrimas rodo, kad reikalinga kelti klausimus ne tik dėl sveikatos apsaugos sistemos, bet ir dėl sveikos gyvensenos, nes lėtinių ligų vystymasis priklauso ir nuo mitybos, fizinio krūvio, žalingų įpročių.
„Dabar yra siūloma diegti minimalias intervencijas (...) alkoholio kontrolei, kai rizikos veiksniai yra nustatomi šeimos gydytojo kabinete labai anksti“, – sakė ministras.
Jis taip pat teigė, kad „visus lėtinių ligų rizikos veiksnius vienoje vietoje galėtų suvaldyti“ sveikos gyvensenos medicinos specialistai, o Lietuva yra viena iš pirmųjų, tokius specialistus ruošianti.
Tyrimą apie daugybines lėtines ligas Santariškių klinikos atliko besiremdamos informacija iš Valstybinės ligonių kasos duomenų bazių.
